Eko tendencijos: kokius sprendimus siūlo lietuviai?

Per pastarąjį dešimtmetį ekologiškų produktų ir gaminių poreikis bei jį sekanti pasiūla išaugo tiek, kad nebespėjame sekti visų naujovių. Žodelis „eko“, kažkada sietas su daržovėmis ar vaisiais, tapo sveiko ir tvaraus gyvenimo sinonimu. Mūsų šalyje eko tendencijos jau perauga madą, jos virsta naujais startuoliais ar verslais, kurie siūlo išskirtinius sprendimus ir Lietuvai, ir pasauliui.

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 62,8 proc. lietuvių sutiktų keisti savo gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. Tokia mąstysena skatina pasižvalgyti po mūsų šalyje eko idėjas išpildančius verslus, kurie siekia prisidėti prie žiedinės ekonomikos bei tvaraus gyvenimo principų. Nuo pramogų iki kompostavimo namuose – tai aplinkai draugiški, patogūs ir sėkmingi sprendimai.

Turgaus alternatyva miestiečiui

Augant zero waste judėjimui, auga ir poreikis įsigyti produktus naudojant kuo mažiau pakuočių. Atsakas į šią paklausą yra nedidelių parduotuvių, siūlančių apsipirkti be perteklinių pakuočių, kūrimasis. Vienos tokių yra „Full Jar“ parduotuvė Kaune ar „BePakuotės“ Panevėžyje, kuriose galima įsigyti įvairių produktų: kruopų, daržovių, saldumynų, valymo, kūno priežiūros priemonių. Pirkėjai gali atsinešti savo pakuotes arba čia pat vietoje įsigyti daugkartinius indelius, maišelius.

Nors miesto ritmas dažnai diktuoja greitą vartojimą, tokių parduotuvių įkūrėjai teigia, kad dėl planetos išsaugojimo vis dažniau žmonės renkasi skirti daugiau laiko suplanuotam ir saikingam apsipirkimui. Jų patarimas yra, prieš atvykstant į bet kurią zero waste parduotuvę, suplanuoti ne tik pirkinius ar jiems skirtus indelius, bet ir ką planuojate daryti su įsigytais produktais.

Kompostavimas bute – misija įmanoma

Siekiantys sumažinti išmetamų atliekų kiekį namuose patvirtins – bene didžiausią dalį atliekų, kurias sukaupiame namuose, yra organinės kilmės atliekos. Turintiems vietos savo gyvenamoje teritorijoje įsirengti kompostavimo dėžę – ne problema. Tačiau ką daryti tiems, kurie gyvena butuose?

Lietuvoje sprendimą siūlo „Eco Pets kompostavimas bute“ įkūrėjai, prekiaujantys specialiais maišais ir stilingais stovais, skirtais kompostavimui namuose naudojant Kalifornijos sliekus. Jų nuomone, kompostavimas namuose gali būti labai paprastas procesas.

„Dabar, kai patys kompostuojame, galime drąsiai teigti, kad didesnio barjero nei mūsų įpročiai ar išankstinis nusistatymas nėra. Patys pradėję kompostuoti prie to taip pripratome, kad būnant svečiuose mesti žaliąsias atliekas į bendrą konteinerį atrodo labai keista“, – teigia Aurelija Olendraitė, „Eco Pets kompostavimas bute“ idėjos pradininkė.

„Kompostavimo maišą pamatėme draugų namuose. Grįžę į Lietuvą ieškojome, kaip įgyvendinti šią idėją savo namuose. Neradę kur įsigyti kažko panašaus, pirmą maišą kompostavimui atsisiuntėme iš JAV. Na, o vėliau mūsų draugai pamatę, kaip mes kompostuojame savo namuose, ėmė prašyti padėti jiems įsirengti kompostinę. Taip pradėjome gaminti ir tobulinti savo kompostines“, – apie verslo pradžią pasakoja A. Olendraitė.

Ekologinė žinutė vaikams

Medinių žaislų gamintojai Dainius Kaubrys ir Dainora Petreikytė mano, kad ekologijos idėjas sėkmingai galima išpildyti ir auginant vaikus. Jie savo verslą „Miela idėja“ pradėjo gimus pirmajai dukrai ir jau kelerius metus gamina bei parduoda natūralius, ilgalaikius žaislus iš medienos.

„Natūrali mediena yra netoksiška, nekenkia žmogui ir gamtai. Iš jos pagaminti žaislai yra saugūs, tinka net kūdikiams, nes medis yra natūraliai antibakterinė medžiaga. Žaisdamas su šiais žaislais vaikas kuria – sugalvoja istorijas, vaidina vaidmenis, ieško sprendimų. Jie lavina socialinius ir emocinius įgūdžius, smulkiąją motoriką, kalbą, loginį mąstymą“, – apie savo kuriamus žaislus pasakoja „Mielasiela“ įkūrėjai.

Idėjos autoriai pastebi, kad susidomėjimas jų produkcija vis labiau auga: „Mūsų gaminius renkasi žmonės, kuriems svarbi ekologija, atsakingas vartojimas. Jie palaiko nemasinės gamybos, mažus prekių ženklus. Nors didžioji dalis mūsų klientų yra ne lietuviai, pastaruoju metu Lietuvoje taip pat daugėja žmonių, kuriems svarbūs draugiški gamtai ir žmogui sprendimai bei produktai.“

Tvari mada

Šiandieninės mados kūrėjai taip pat negali ignoruoti etinių problemų, su kuriomis susiduria ši industrija. Tvarios bei aplinkai draugiškos mados dizaineriai ieško būdų, kaip įtikti ir pirkėjui, ir gamtai.

Pavyzdžiui, lietuvių prekės ženklas „Tata Paper“ savo produkcijai naudoja popierių, kuris savo išvaizda primena odą ir yra itin tvirtas. Aksesuarams kurti naudojamas popierius pagamintas iš kultivuojamo pluošto, jis išgaunamas naudojant augalų šaknis, randamas išsijojant artą žemę. Tai reiškia, kad tokiai medžiagai pagaminti nėra kertami medžiai.

Nuo nedidelių įmonių kaip „Tata Paper“ iki didžiausio Baltijos šalyse trikotažo gamintojo kaip „Utenos trikotažas“, Lietuva skinasi kelią tvarios mados kūrimo procese. Praėjusią savaitę aplinkosaugos organizacijai „Greenpeace“ paskelbus „Utenos trikotažą“ vienintele įmone pasaulyje įgyvendinančia „Greenpeace“ gamybos standartą, Lietuvos vardas tvarios mados kontekste buvo minimas tarptautiniu mastu.

Ekologiška pramoga

Lietuviai taip pat išsiskiria kaip vieni pirmųjų, sukūrusių nutrinamus loterijos bilietus telefone. Nors nutrinamos loterijos šalyje egzistuoja nuo 1973 m., ilgą laiką turėjome tik popierinę jų versiją, kuri yra pagaminta pasitelkus kombinuotą ir todėl neperdirbamą spaudą.

Turbūt mažai kas žino, kad nuo senų laikų loterija buvo vienas iš būdų finansuoti valstybei svarbius projektus. Pavyzdžiui, loterijos būdu surinktomis lėšomis buvo pastatyta Didžioji Kinų siena, žymusis Britų muziejus, dalis Romos kelių ir kt. Šiandien loterijos taip pat remia įvairius sporto, švietimo, aplinkosaugos projektus.

„Manau, remti nebeužtenka, juk savo tiesiogine veikla taip pat galima ieškoti tvarių sprendimų. Todėl mes siūlome alternatyvą neperdirbamiems momentinės loterijos bilietams ir dar kviečiame netrinti medžių, o juos sodinti“, – sako Jonas Davalga, „SCARD“ vadovas.

Masinių renginių lankytojams – nauji įpročiai

Europos Parlamentas uždraudė vienkartinių plastikinių daiktų naudojimą nuo 2021-ųjų. Efektyvių veiksmų ėmėsi ir Lietuvos miestai. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą per miesto šventes atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių. Plastikinių indų ir įrankių per viešus renginius nebenaudoja Neringos savivaldybė, Panevėžys, Joniškio rajonas.

Kauniečių poros įkurtas verslas „CupCup“ šiai krypčiai jau turi sprendimą. Jie festivaliams, koncertams ir šventėms siūlo vienkartinių indų alternatyvą – daugkartinius puodelius bei stiklines. Daugkartinė puodelių sistema „CupCup“ socialiniuose tinkluose skelbia vien per 2019 metus Lietuvos festivaliuose sutaupiusi daugiau nei 90 000 vienetų plastikinių bokalų.

Šiandien „CupCup“ plečia veiklą diegdami daugkartinių puodelių sistemą ir kavinėse. Anot iniciatyvos autorių, įmonės pasirenkančios daugkartinių puodelių sistemas ne tik padeda sumažinti išmetamų vienkartinio plastiko pakočių kiekius, bet ir keičia visuomenės įpročius.