Nauja paramos forma – nuomos mokesčio kompensavimas

Šiemet iš esmės pasikeitė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Įstatymo pakeitimai aktualūs tiems, kurie būstą nuomojasi iš privačių asmenų. Įstatyme numatyta nauja paramos forma – nuomos mokesčio ar jo dalies kompensavimas tiems asmenims ir šeimoms (toliau visus kartu vadinsime šeimomis), kurie būstą nuomojasi komercine tvarka.

Šeimos, kurios tinkamą būstą nuomojasi rinkoje iš kitų fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybę) ir turi teisę į paramą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą galės gauti komercine tvarka mokamo nuomos mokesčio pilną arba dalinę kompensaciją. Kompensacija mokama už kiekvieną komercinės nuomos mėnesį nuo tada, kai ji yra paskiriama iki tol, kol galioja nuomos sutartis, nuomininkai gyvena išsinuomotame būste ir turi teisę į paramą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą

Nuomos mokesčio kompensacijos dydis yra skirtingas skirtingose savivaldybėse. Jis kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bus perskaičiuojamas, įvertinant socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metams tvirtinamus bazinius kompensacijos dydžius. 2015 metais Pagėgių savivaldybėje vieno mėnesio kompensacijos dydis vienam šeimos nariui yra 0,84 Eur (2,90 Lt). Atitinkamai dviejų asmenų šeimai mėnesio kompensacijos dydis bus 1,68 Eur (5,80 Lt), trijų asmenų šeimos – 2,52 Eur (8,70 Lt) ir t. t. Norint apsiskaičiuoti šiemet taikomą mėnesio kompensacijos dydį, reikia šeimos narių skaičių padauginti iš 0,84 Eur (2,90 Lt). Nuo nuomojamo būsto dydžio kompensacija nepriklauso, bet būstas turi būti tinkamas šeimai gyventi, vadinasi jame vienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 8 kvadratiniai metrai naudingojo ploto ir bet kuriuo atveju, kompensacijos dydis negali viršyti nuomos sutartyje nurodyto nuomos mokesčio dydžio.

Kompensacijos dydis kasmet gali keistis, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinus pokyčius būsto nuomos rinkoje, pakeis bazinius kompensacijos dydžius arba Vyriausybė pakeis kompensacijos apskaičiavimui naudojamą koeficientą (šiuo metu jis lygus vienetui), bet tikėtina, kad kompensacijų dydžiai atitiks būsto nuomos rinkoje vykstančius nuomos kainų pokyčius. Lėšas numatoma skirti kiekvienais metais įvertinant poreikį, t. y. paskaičiavus kiek kompensacijų yra mokama ir kiek tam reikės lėšų einamaisiais metais, todėl turėtų būti užtikrintas kompensacijos mokėjimas visą laikotarpį kol galioja nuomos sutartis, nuomininkai gyvena nuomojamame būste ir turi teisę į paramą pagal valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Įstatyme numatyta, kad kompensacija mokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Tai pakankamas laikotarpis metų pradžioje, kad būtų apskaičiuoti kompensacijų dydžiai. Laiku negavus lėšų, kompensacija už vėluojamą laikotarpį būtų išmokama vėliau kartu su sekančiomis išmokomis. Panašiai atsitiktų ir tuomet, jei nuomininkai įsiskolintų už būsto nuomą. Savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka kompensacijos mokėjimas galėtų būti sustabdytas, tačiau vėliau, nuomininkui padengus įsiskolinimą, kompensacijos mokėjimas būtų atnaujinamas, sumokant kompensaciją ir už tą laikotarpį, kai jos mokėjimas buvo sustabdytas.

Nuomos sutartis tarp nuomotojo ir nuomininko turi būti sudaryta raštu, ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis ir sutartis turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

Visi, kas turi teisę į socialinio būsto nuomą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, t. y. visi tie, kurie neturi tinkamo nuosavo būsto ir kurių deklaruotas turtas, įskaitant per metus gautas pajamas, neviršija įstatyme nustatytų dydžių:

Šeimos, kurios prarado arba perleido kitiems asmenims už valstybės remiamo kredito lėšas įsigytą būstą ir šeimos, kurios buvo iškeldintos iš savivaldybės nuomojamų būstų, į nuomos mokesčio kompensaciją negali pretenduoti penkerius metus nuo turėto būsto praradimo dienos.

Gaunant kompensaciją galima ir gauti valstybės remiamą būsto kreditą, ir laukti socialinio būsto nuomos. Visos kompensaciją gaunančios šeimos kompensacijos gavimo metu išlieka įrašytos sąrašuose socialinio būsto nuomai, tiesa, tas laikotarpis, kurį šeima gauna kompensaciją, nėra įskaitomas į bendrą buvimo sąrašuose socialinio būsto nuomai laiką, todėl gaunant kompensaciją gali tekti ilgiau laukti socialinio būsto.

Norint įsirašyti į sąrašus socialinio būsto nuomai, reikia pateikti savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą bei nuomojamo būsto nuomos sutartį. Tiems, kas jau įsirašę į sąrašus, gali tekti atnaujinti duomenis apie gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį ir turimą turtą, įskaitant per metus gautas pajamas.

Jei nuomotojas – fizinis asmuo ir būstą nuomoja kitiems fiziniams asmenims, jis gali pasirinkti kokiu būdu vykdyti nuomos veiklą. Vienas būdas – nuomos sutartį sudaryti raštu, registruoti ją Nekilnojamojo turto registre ir kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti iš nuomos gautas pajamas bei sumokėti nuo gautų pajamų 15 proc. pajamų mokestį. Pvz.: jei nuomos mokestis yra 30 Eur per mėnesį, nuomos pajamos per metus sudarys 360 Eur, o sumokamas pajamų mokestis – 54 Eur. Kitas būdas – įsigyti verslo liudijimą. Gyvenamųjų patalpų nuomai tinkamas verslo liudijimas metams kainuoja 96 Eur.

Dirbantiems asmenims ir tam tikroms kitoms asmenų grupėms, įsigyjant verslo liudijimą, taikomos 50 proc. dydžio lengvatos. Jiems verslo liudijimas kainuos 48 Eur per metus. Nedirbantys asmenys, įsigydami verslo liudijimą, turi susimokėti privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pajamas gautas vykdant veiklą su verslo liudijimu irgi reikia deklaruoti, tačiau jos jau yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Pvz.: Jei dirbantis asmuo nori įsigyti verslo liudijimą gyvenamųjų patalpų nuomai, jam jis kainuos 48 Eur per metus ir jokių kitų mokesčių mokėti nereikės.

Detalesnę informaciją kiek konkrečiu atveju kainuotų verslo liudijimas ir kokius papildomus mokesčius gali tekti mokėti teikia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kompensaciją gaunančios šeimos, kaip ir visos socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašuose įrašytos šeimos privalės kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti savo turtą, įskaitant pajamas, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. To nepadarius, bus ne tik nutraukiamas kompensacijos mokėjimas, bet ir išbraukiama iš sąrašų socialinio būsto nuomai.

Be to, svarbu žinoti, kad šeimos, kurios nuomos mokesčio kompensacijos gavimo metu praranda teisę į šią kompensaciją, jos nedelsiant privalo pranešti apie tai savivaldybės vykdomajai institucijai ir grąžinti neteisėtai gautos kompensacijos dalį. Nustačius neteisėto kompensacijos gavimo atvejus, kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas išieškoti neteisėtai išmokėtą kompensaciją yra vykdomasis dokumentas ir jeigu šis sprendimas nevykdomas geranoriškai, jis gali būti vykdomas priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagrindiniai atvejai, kai pasikeitus šeimos sudėčiai, šeimos narių darbo užmokesčiui bei kitoms aplinkybėms prarandama teisė gauti kompensaciją: nuomininkai negyvena nuomojamame būste, nutraukiama arba pasibaigia ir nepratęsiama nuomos sutartis, nedeklaruojamas turtas, įskaitant pajamas, įsigyjamas tinkamas šeimai būstas, šeimos pajamos ir turtas viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius.