Žmonių su negalia atstovams kelia nerimą vakcinacijos nuo COVID-19 situacija
Šią savaitę vykusiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vakcinacijos nuo COVID-19 eigos ir jos priemonių taikymo žmonėms su negalia.
Komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pasidžiaugė, kad vakcinacija prasidėjo, tačiau dar yra daug neatsakytų klausimų. „Mums labai svarbu išsiaiškinti, ar yra apgalvota, kokia vieta prioritetų sąraše yra skirta žmonėms su negalia, ir ar yra numatyta, kaip bei kada planuojama juos vakcinuoti“, – teigia parlamentarė.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė posėdyje pateikė informaciją, kad su maždaug 30 tūkstančių antrosios siuntos vakcinos dozių yra planuojama skiepyti visų ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Taip pat didžiausios rizikos pacientus, tokius kaip inkstų ligomis sergančiuosius, sveikstančiuosius po organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, sergančiuosius onkohematologinėmis bei imunodeficito ligomis arba turinčiuosius antikūnų gamybos defektą. Į kitą aukšto prioriteto grupę pateks ir slaugos ir globos įstaigų darbuotojai bei gyventojai, kuriuos jau kitą savaitę numatoma pradėti vakcinuoti su antrąja siunta atkeliavusiomis vakcinos dozėmis.
Kalbant apie gyventojus, kuriems yra apribotas judėjimas arba kuriems bus sudėtinga atvykti į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose vyks skiepijimas, bus užtikrinama, kad šią paslaugą gyventojai gautų savo gyvenamosiose aplinkose. Tikslus procesas dar nėra nustatytas ir yra derinamas su savivaldybėmis.
Komisijos posėdžio dalyvių nuomone, pateiktas prioritetinis skiepijamųjų sąrašas yra logiškas, tačiau jame yra daug neaiškumų dėl kriterijų, eiliškumo sudarymo ir kitų trūkumų. Nustatytose prioritetinėse grupėse pasigendama daugelio didelėje rizikoje esančių žmonių su negalia grupių, tarp jų ir vaikų su negalia.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pažymėjo, kad pagal vakcinos gamintojų nurodymus, vakcina negalima skiepyti mažų vaikų, o pradinis skiepijimo amžius – šešiolika metų. Į tai reaguodama Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ atstovė Irma Juodienė klausė, ar yra numatytas vaikų iki 18 m., kurie laukia transplantacijos ar yra po transplantacijos ar hemodializės, artimos aplinkos žmonių skiepijimas.
„Sergančių vaikų artimos aplinkos žmonių skiepijimo klausimas yra labai aktualus, nes jei vaikų skiepyti negalima, o jų sveiki artimieji būtų skiepijami, kaip preliminariai numatoma, pavasario pabaigoje ar vasarą, tuomet rizika šių vaikų gyvybei tampa labai didelė ir labai brangi“, – dėmesį atkreipė M. Ošmianskienė.
Diskusijos dalyviai taip pat pastebėjo, kad į prioritetinę grupę, kurioje yra 80 metų amžiaus ir vyresni žmonės turintys lėtinių ligų, turėtų būti įtraukti ir žmonės turintys kompleksinę negalią. Šie žmonės paprastai turi ir daug gretutinių lėtinių ar įgimtų ligų, juos dažniausiai slaugo artimieji namuose, tad visi jie yra didelės rizikos grupėje, o užsikrėtimas COVID-19 yra labai pavojingas ir turėtų rimtų pasekmių.
Kita didelėje rizikos grupėje esančių asmenų grupė, kuri yra įtraukta į prioritetinį sąrašą, bet apie ją pasigendama informacijos, yra dializuojami ir transplantuojami pacientai. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės teigimu, tokie asmenys, kurių yra apie 5000, turėtų bus skiepijami aukšto prioriteto tvarka didžiosiose ligoninėse, o ar tai bus daroma įstaigose, kuriose jiems atliekamos procedūros, turėtų nuspręsti pačios ligoninės.
Justas Džiugelis kėlė klausimą, ar yra galvojama apie socialinių darbuotojų, lankančių socialinės globos reikalingus žmones jų namuose, skiepijimą prioriteto tvarka. J. Grebenkovienė atsakė, kad socialiniai darbuotojai, lankantys neįgalius ir slaugos reikalaujančius žmones namuose, yra įtraukti į tą pačią prioritetinę grupę, kaip ir slaugos ir globos įstaigų darbuotojai bei gyventojai, tad jų vakcinavimas turėtų prasidėti gana greitai. Ji taip pat pridūrė, kad prioritetų sąrašai dar bus peržiūrimi, atnaujinami ir konkretizuojami, tad į išsakytas pastabas bus atkreiptas dėmesys.
Diskusijos metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pateikė duomenis, pagal kuriuos šiuo metu daugiau 1 mln. 400 tūkstančių žmonių patenka į prioritetines grupes. Tarp jų – apie 40 tūkstančių socialinės globos ir slaugos sistemos darbuotojų ir gyventojų, 88 tūkstančiai vyresnių nei 65 m. žmonių su negalia, 399 tūkst. asmenų sergančių lėtinėmis ligomis (tarp jų ir epilepsijos priepuolius patiriantieji) ir apie 5000 dializuojamų ir transplantuojamų pacientų. Verta pastebėti, kad šiuo metu Lietuvoje iki dešimties procentų žmonių turi negalią.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pastebėjo, kad pagal dabartinius kriterijus į prioritetų sąrašus neketinama įtraukti žmones, atsižvelgiant į jų negalios sunkumą. Tokiu atveju galėtų nutikti taip, kad liktų grupė žmonių, kurie turi negalią, bet nepriklauso nė vienai iš nustatytų prioritetinių grupių ir neaišku, kada šie asmenys, pavyzdžiui, retomis ligomis sergantys asmenys, gautų galimybę skiepytis. Dabar prioritetai yra skaičiuojami tik pagal sveikatos būklę ir tikimybę užsikrėsti COVID su liūdniausiomis pasekmėmis. Komisijos pirmininkė nepritarė ministerijos atstovės išsakytai minčiai, kad galbūt didžioji dalis žmonių su negalia bus padengti jau esamų prioritetinių grupių, o toks neaiškumas kelia nerimą.
Diskusijos pabaigoje p. Juozas Bernatavičius Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams pateikė pasiūlymą, kad sunkiausią negalią turintys žmonės turėtų būti įtraukti į prioritetinę grupę kartu su 80 m. ir vyresnio amžiaus gyventojais. Šiai idėjai taip pat pritarė ir kitų diskusijoje dalyvavusių žmonių su negalia organizacijų atstovai, ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nariai.
Įvertinus esamą situaciją, komisijos vardu formuluojamas kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją siekiant dar kartą priminti skiepijimo nuo COVID-19 kontekste svarbiausius aspektus žmonių su negalia bendruomenei. Taip pat reikalaujama, kad komisijai būtų pateiktas detalus COVID-19 skiepijamųjų prioritetų sąrašas. Kitame savo posėdyje komisijos nariai jį išnagrinės ir ministerijai pateiks tolimesnius savo siūlymus bei argumentus dėl kriterijų ir skiepijamųjų eiliškumo.
Posėdyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“, Vakarų Lietuvos nefrologinių ligonių draugijos „Klaipėdos Gyvastis“, Lietuvos žmonių su negalia asociacijos, Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ atstovai.
