Pristatytos Lietuvos pastangos siekiant apginti ES išorinę sieną
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su 29 šalių delegacijomis, kurios dalyvauja šios dienos tarptautinėje „Sienų valdymo konferencijoje“, atvyko į Lietuvos-Baltarusijos pasienį. Pasienyje su Baltarusija konferencijos dalyviams, taip pat užsienio ir šalies žiniasklaidai parodyta fizinio barjero atkarpa, pristatytos priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, siekdama apsaugoti ES išorinę sieną.
„Ramybė, kurią matote čia dabar – apgaulinga. Mūsų pasieniečiai tai žino – bet kurią akimirką gali pasirodyti Baltarusijos pareigūnų prievarta stumiama grupė migrantų. Taip pat jėga gali bandyti veržtis specialiai tam apmokytos migrantų grupės. Baltarusijos režimas kartu su Kremliumi mums siunčia vis naujų išbandymų. Todėl ES išorės sienai nedelsiant reikia naujo apsaugos standarto, taip pat pokyčių ir ES migracijos politikoje“, – pasienyje teigė ministrė A. Bilotaitė.
Pasak vidaus reikalų ministrės, Lietuva daro viską, kad apsaugotų Europos Sąjungą nuo neprognozuojamo Rytų Europos kaimyno – Baltarusijos nedemokratinio režimo. Lietuva skyrė 152 milijonus eurų fizinio barjero statybai, siekiant sustiprinti sienos apsaugą. Sprendimas statyti fizinį barjerą ir pasitelkti apgręžimo politiką lėmė tai, kad į Lietuvą neįleisti daugiau nei 8000 valstybės sieną mėginusių kirsti užsieniečių.
Per neteisėtos migracijos laikotarpį pavyko nutiesti 170 km koncertinos ir pastatyti maždaug 30 km fizinio barjero. Efeketyviai valstybės sienos apsaugai reikalingos ir modernios stebėjimo sistemos.
Anot ministrės A. Bilotaitės, su tokiu iššūkiu, kaip pastaroji hibridinė ataka Baltarusijai pasitelkus migracijos instrumentalizaciją, Lietuva negali susidoroti viena – tam reikia ES šalių susitelkimo ir vieningo atsako.
„Jeigu norime veiksmingai gintis, turime visi – ES ir Šengeno šalys, ES agentūros ir institucijos sutarti dėl naujo išorės sienų apsaugos standarto ir teisinių įrankių hibridinėms atakoms atremti“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Grįžę iš pasienio „Sienų valdymo konferencijos“ nariai persikels į Valdovų rūmus, kuriuose aptars Europos sienos apsaugos ir migracijos politikos klausimus.
Konferenciją organizavę Austrijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalų ir migracijos ministrai spaudos konferencijoje teigė, jog šiandien priimti susitarimai taps postūmiu konkretiems darbams.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariusz Kaminski teigė, kad kiekviena šalis turi savo žiūros kampą. „Kalbant iš Lenkijos pusės, galiu pasakyti – nebūkime naivūs. Mes negalime vadovautis biurokratinėmis taisyklėmis, kai yra krizinė situacija, kai tūkstančiai migrantų šturmuoja sieną. Šengeno sienų kodeksas nenumato tokių situacijų, tad reikia pokyčių. Džiaugiuosi, kad Europos Komisijos atstovai šiandien šiandien išgirdo mūsų lūkesčius“, – teigė M. Kaminski.
Graikijos migracijos ir prieglobsčio ministras Panagiotis Mitarachi dėkojo Lietuvai ir ministrei A. Bilotaitei už lyderystę migracijos krizės metu. Jo teigimu, ES ir Šengeno šalys turi geriau koordinuoti veiksmus ir ypač susitelkti kovoje su žmones gabenančiais kontrabandininkais. Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhard Karner pabrėžė, jog Austrija tiesiogiai jaučia antrinės migracijos pasekmes ir linki ES šalims susikoncentruoti ties tais klausimais, dėl kurių yra bendras sutarimas.
16 šalių atstovai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame apibendrintos galimos priemonės, siekiant efektyviau valdyti migracijos krizes, įteisinti veiksmingesnes išorinės sienos apsaugos priemones ir ištaisyti ES teisinės sistemos spragas sienų apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse.
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės gali veikti efektyviai tik tinkamai kontroliuojant išorės sienas. Siekiant užkirsti kelią galimam trečiųjų šalių neteisėtos migracijos panaudojimui politiniams tikslams, turi būti pasitelkiami diplomatiniai veiksmai, vieningas Europos požiūris ir balsas, taip pat veiksmingos sienų apsaugos priemonės ir horizontalios sankcijos.
Pareiškime teigiama, jog būtina veiksmingai kontroliuoti visą išorės sieną, be kita ko, nustatant fizines užtvaras, kai valstybės narės mano, kad tai tikslinga. ES išorės sienų infrastruktūros plėtrai turi būti teikiama tinkama ES finansinė parama.
Sienos stebėjimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis bendrais minimaliais standartais, užkertant kelią neteisėtam sienos kirtimui. Išorinę ES sieną turinčioms ir migracijos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms turėtų būti teikiama ES ir ES agentūrų pagalba.
Pareiškime tikimasi konstruktyvių diskusijų dėl neseniai Europos Komisijos pateiktų teisės aktų pasiūlymų, įskaitant ir siūlymą dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimo.
Kovojant su iššūkiais prie ES išorės sienų, taip pat turi būti stiprinama parama kilmės šalims ir šalims, per kurias driekiasi migracijos maršrutai, remiant jas kovoje su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, bei kuriant veiksmingas readmisijos ir reintegracijos sistemas.
Pareiškime teigiama, jog būtina mažinti traukos veiksnius ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui esama teisine sistema, kartu užtikrinant prieglobstį tiems, kuriems iš tiesų reikia apsaugos. Taip pat privaloma sutelkti pajėgas ne tik išorės sienos apsaugai, bet ir kovai su dezinformacija.
Konferencijoje dalyvavusios valstybės sveikino ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos siekį surengti politinę diskusiją dėl sienų valdymo ir bendradarbiavimo Šengeno klausimais, taip pat jos pasiryžimą pasiekti reikšmingą ir suderintą kompromisą dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto.
