28 vasario, 2022

Antanas Pocius: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kurta orientuojantis į miestą?

Antanas Pocius

„Labai ilgai sprendėme, ar verta šiemet dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje ar dar palaukti. Buvo labai daug neaiškumų. Ir dabar jų dar yra, bet vis tik apsisprendėme nelaukti ir dalyvauti jau šiais metais. Tam pritarė ir rajono taryba, vasario 22 dieną vykusiame posėdyje. Taigi Panevėžio rajono savivaldybė apsisprendė teikti paraišką jau šiais metais. Savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas pasirašyti su šiuo projektu susijusius dokumentus“, – apie artėjančius švietimo pokyčius kalba Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.

Žiedinei savivaldybei – daugiau grėsmių

Kaip pabrėžia Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, apsisprendžiant, ar dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje daugiausia neaiškumų buvo bandant atsakyti į klausimą, ko šia reforma siekiama ir ką turi daryti savivaldybė, iš pradžių nelabai buvo aišku, ar skirtas lėšas bus galima panaudoti tik programos įgyvendinimui, ar už jas bus galima kurti ir švietimui reikalingą infrastruktūrą. „Vėliau į daugelį klausimų sulaukėme atsakymų, liko ir neatsakytų klausimų, neišsklaidytų abejonių, ignoruotų savivaldybės siūlymų,  –  sako mero pavaduotojas. – Ir vieną didžiausių abejonių mums kelia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimas pasirengti mokyklų tinklo planą. Visiškai įmanomas dalykas, kad rajone liks tik viena gimnazija. Visos kitos taps arba progimnazijomis, arba pagrindinėmis mokyklomis. Ir tai mus labiausiai neramina, nes jei mes parengsime tinklo planą ir jame parašysime kad 2024 metais kažkuri gimnazija nebebus gimnazija, į tos mokyklos gyvenimą galime įnešti labai didelę sumaištį. Iš patirties žinau, kad mokyklų bendruomenei sužinojus apie artėjantį mokyklos reorganizavimą, mokykla pradeda skirstytis, net nelaukiant nurodyto reorganizavimo laiko. Kitose mokyklose darbo ieškosi mokytojai, į kitas mokyklas ima dairytis tėvai ir mokiniai.  Žiedinėms savivaldybėms tas judėjimas yra keleriopai grėsmingesnis negu kitiems rajonas. Jei Plungės ar Anykščių rajone dauguma vaikų vis tiek eis į tų rajono mokyklas, mūsų rajone tai gali grėsti dideliu mokinių sumažėjimu, nes nemažai tėvų nuspręs savo vaikus leisti į Panevėžio miesto  mokyklas. Taigi rajonas gali prarasti labai daug mokinių. Kaip parengti švietimo įstaigų tinklo pertvarką, neišgąsdinant nei tėvų, nei vaikų, yra didelis savivaldybės uždavinys.“

Ir tie būgštavimai, kaip teigia pašnekovas, turi realų pamatą. Jau dabar dalis rajono gyventojų, dirbančių Panevėžio mieste, savo vaikus veža į miesto mokyklas. Tad didelė dalis tėvų, sužinoję, kad jų gimnazija po poros metų nebebus gimnazija, apsispręs vaiką leisti mokytis į Panevėžio miesto gimnazijas, nes mokyklų kaitaliojimas neigiamai atsiliepia ugdymo rezultatams.

Vieną šneka, kitą daro

Jonas Kausakys„Gal jau ketvirtą kadenciją vadovauju savivaldybės Švietimo, kultūros, jaunimo ir savivaldos reikalų komiteto komitetui ir labai akivaizdžiai pastebiu blogėjančią rajono švietimo padėtį. Kaimuose mažėja jaunų žmonių, tad ir vaikučių mažiau gimsta. Dalis vaikučių vežami mokytis į Panevėžio miestą. Gyvenu Krekenavoje ir matau, kaip nelengva mūsų gimnazijai surinkti reikalingą mokinių skaičių, – mero pavaduotojui pritaria Panevėžio rajono tarybos Švietimo, kultūros, jaunimo ir savivaldos reikalų komiteto pirmininkas Jonas Kaušakys. – Tačiau nedidelių  mokyklų naikinimui nepritariu. Manau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti reikalavimai ugdymo įstaigų planui yra pritaikyti tik miestui, neįvertinus, kad jei kaime neliks mokyklos, neliks ir kaimo.“

„Manau, reikėtų palikti nuostatą, kad kaimo mokyklos klasėje turi mokytis ne mažiau 12 mokinių. Tokių mokyklų nereikėtų judinti. Juk jei mažės mokinių, tos mokyklos savaime užsidarys. Ministerijos nuleisti reikalavimai, kad gimnazinėje klasėje turi mokytis ne mažiau 21 mokinio, sukelia dvejopus pamąstymus: arba ministerija nežino kokia Lietuvoje demografinė padėtis, arba sąmoningai stumia žmones iš kaimų, o tuo pačiu ir regionų, nes dažniausiai iš kaimo pasikėlęs žmogus visiškai išvyksta iš Lietuvos. Vykstant tokioms švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų tinklo pertvarkoms natūraliai kyla klausimas, apie kokią regioninę politiką kalbame. Jei ir toliau bus taip elgiamasi, prieisime iki to, kad geriausiu atveju žmogus iš miesto į kaimą atvažiuos tik savaitgalį. 12 vaikų klasė, mano supratimu, yra pakankamai optimalus skaičius kokybiškam ugdymo procesui. Dėl jungtinių klasių sutinku su ministerijos reikalavimu, nes tai atsiliepia ugdymo kokybei,  – mintimis dalijasi Antanas Pocius. – Turime kelias mokyklas, kuriose yra jungtinių 5–8 klasių, bet sprendimus surasime ir jungtinių klasių rajone nebeturėsime.“

„Net ir Krekenavoje, jei neliktų gimnazijos, žmonių, ypač jaunų, persikėlimas į kitas vietas labai suaktyvėtų, nekalbant jau apie naujų gyventojų kūrimąsi. Rinkdamiesi gyvenamąją vietą žmonės žiūri, ar yra vaikų darželis, mokykla, kultūros namai, biblioteka, jiems labai svarbu, kad gyvenamojoje vietoje būtų teikiamos bent minimalios sveikatos apsaugos paslaugos, – mintimis dalijasi komiteto pirmininkas Jonas Kaušakys. – Susidaro įspūdis, kad regionai tik kalbomis stiprinami, o realiai vyksta visiškai priešingi dalykai.“

Jo manymu, nereikėtų skubėti nutraukti finansavimo ir kaimo mokykloms, kuriose mokinių skaičius nesiekia 60.

Panevėžio rajono mero pavaduotojas pabrėžia, kad pokalbiuose su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybės ne sykį prašė suteikti savivaldybėms daugiau laisvių. „Mes sakėme: išsianalizuosime situaciją, apsispręsime, galbūt surasime kitų galimybių, kad gimnazijos liktų ir kaimuose. Galbūt panaudodami nuotolinio ugdymo patirtį apjungsime kai kurias pamokas. Tačiau mums pasakė, kad galime ir nekeisti ugdymo įstaigų plano, bet tada ir lėšų, skirtų „Tūkstantmečio mokyklų“ programai, negausime. Atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo, – santykius tarp savivaldos ir ministerijos apibūdina mero pavaduotojas. – Ką mums daryti?.. Per vieną pasitarimą kažkurios savivaldybės atstovas ir pasakė: jei jums reikia, mes tą skaičių ir parašysime planuose, nes iš kur mums realiai žinoti, kiek vaikų toje mokykloje mokysis 2024 metais?  Taigi jei ministerijai reikia, galime padaryti kaip komunistiniais laikais: jei jums reikia tokio plano, ant popieriaus padarysime, o ar įvykdysime – tai jau kitas klausimas.“

Antano Pociaus nuomone, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų rūpintis pedagogų ir švietimo specialistų rengimu ir ugdymo programomis, o kaip tas programas įgyvendinti, reikėtų palikti spręsti savivaldai. „Akivaizdus pavyzdys – socialinėms išmokoms skirtų lėšų panaudojimas. Kiek įvairių nesusipratimų kildavo, kol tos funkcijos nebuvo perduotos savivaldai. Perdavė savivaldai – ir ne tik buvusių problemų neliko, bet ir lėšų sutaupoma, – apie didesnio pasitikėjimo savivalda svarbą užsimena Panevėžio rajono mero pavaduotojas. – Didžiausia mūsų šalies bėda – nėra politikos tęstinumo ir perimamumo. Dėl to atsitinka taip, kas ne diena, vis naujiena.“

Kas yra ugdymo kokybė?

Teigiama, kad visos švietimo reformos vyksta siekiant pagerinti ugdymo kokybę. „Tačiau iki šiol neaišku, kas yra ta ugdymo kokybė. Vieni supranta vienaip, kiti – kitaip. Egzaminų pažymys juk neparodo viso ugdymo proceso kokybės“, – svarsto Antanas Pocius. –  Keistai atrodo ir pats „Tūkstantmečio mokyklų“ kūrimas. Mūsų rajonui per penkerius metus bus skirta 1,5 mln. eurų. Ponai mielieji, mes tūkstantmečio mokyklą kuriame už 1,5 mln. eurų?.. Nejuokinkite. Įvertinus finansavimo sumas, gal ir galima būtų tas mokyklas dešimtmečio, bet ne tūkstantmečio mokykla.“

Tiek mero pavaduotojas, tiek Švietimo, kultūros, jaunimo ir savivaldos reikalų komiteto pirmininkas labai abejoja ir dėl įtraukiojo ugdymo realaus įgyvendinimo, nes didėjant vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičiui, ugdymo įstaigose vis labiau pasigendama mokytojų padėjėjų, psichologų, kitų švietimo paslaugų specialistų. „Dažname rajono tarybos posėdyje steigiame mokytojo padėjėjų etatus, jiems skirdami savivaldybės biudžeto lėšas. O tai reiškia, kad tenka atimti lėšas iš kitų sričių. Tad  būtina išspręsti ir finansavimo problemas. Savivalda pritariame ir įtraukiajam ugdymui, ir dienos mokykloms, tik skirkite tam lėšų. Deja, kažkaip atsitinka, kad kol žmogus dirba rajone, jis mąsto vienaip, tampa Seimo nariu – ir jo mąstymas pasikeičia“, – svarsto Antanas Pocius.


3 gegužės, 2024

Šiais metais Vilijos Ročkaitės vaikai pirmąjį gegužės sekmadienį džiaugsmingai sveikins savo mamą. Motinos dienos šventė – malonus šviesulys permainingoje moters […]

3 gegužės, 2024

Penktadienį „MO muziejuje“ pristatytos pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ autoriai teigia susidūrę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ribojimais. Iniciatoriai tikina, […]

3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

2 gegužės, 2024

Kad sustabdytų šiuo metu Libane gyvenančių Sirijos pabėgėlių srautus į ES, Europos Komisija pažadėjo šaliai milijardo eurų finansinę paramą. Lėšos […]

2 gegužės, 2024

Apie prastėjančią Lietuvos kelių būklę kalbama jau ne vienerius metus. „Via Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 39  proc. […]

2 gegužės, 2024

Mano nuostatos rinkimuose į Europos Parlamentą: kultūra, tradicijų ir papročių puoselėjimas, tapatumo per įvairias programas sauga. Suprantu, kad  Briuselyje laikytis tokios […]

1 gegužės, 2024

Lietuvoje minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos sostinėje surengė eitynes ir mitingą. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalauja mažinti šiuo […]

Atsisiųsti Kyjivas, balandžio 30 d. (EPA-ELTA). Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius. SGi Buvęs Lenkijos gynybos ministras: NATO viršūnių susitikime gali būti priimtas sprendimas numušinėti Rusijos raketas Ukrainos vakaruose / EPA-ELTA nuotr.
1 gegužės, 2024

Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai […]

30 balandžio, 2024

Šiandien Panevėžys mini miesto garbės piliečio, ilgamečio J. Miltinio dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Donato Banionio (1924-2014) atminimą. Balandžio 28-ąją D. […]

30 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip […]

30 balandžio, 2024

Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami […]

29 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Mažeikių rajone. Šalies vadovas  susitiko su […]

29 balandžio, 2024

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje […]

Tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „rusišką įstatymą“ / EPA-ELTA nuotr.
29 balandžio, 2024

Sakartvele sekmadienį tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą „užsienio įtakos“ įstatymą. Apie 20 000 demonstrantų su Sakartvelo ir ES […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai […]

Andrius Romanovskis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs […]

27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

26 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda penktadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo tarptautiniame forume „Europos […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]