Kauniečių sukurtų inovacijų proveržis tarptautinėse rinkose: eksporto nestabdė net pasauliniai įvykiai

Šiemet naujai paskelbtuose StartupBlink 2022 reitinguose Kaunas ir toliau užima lyderiaujančias pozicijas tarp geriausių miestų Baltijos šalyse kurti bei vystyti startuolius. Pasak Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) direktoriaus Pauliaus Nezabitausko, tai išties didelis ir pelnytas įvertinimas miestui. Jo teigimu, Kaune veiksmo yra tiek pat daug, kiek ir bet kuriame kitame Europos didmiestyje. O sėkmingi technologijų bei paslaugų eksporto rezultatai patvirtina, kad užsienio rinkoms yra reikalingi lietuvių kuriami inovatyvūs sprendimai.

Įveikė globalius iššūkius ir dar padėjo kitiems

P. Nezabitauskas paminėjo, kad Kauno MTP startuoliams du metus iš eilės pavyko išlaikyti tokią pačią bendrą metinę apyvartą – 42,2 mln. EUR (skaičiuota 100 giliųjų technologijų startuoliams) dideliems apyvartos svyravimams įtakos neturėjo net ir tokie globalūs iššūkiai, kaip COVID-19 pandemija. Anot jo, tai kaip tik paskatino technologinių sprendimų poreikį užsienio rinkose, ypač tokiuose sektoriuose kaip pramonė ar medicina. Iš viso pernai Kauno MTP startuoliai iš produktų bei paslaugų eksporto uždirbo 6 mln. EUR – 14,17 proc. nuo bendros apyvartos.

„IT paslaugų, logistikos robotų, biomedicinos produktų ar kosmoso technologijų eksportas ir 2022  ir 2023 metais turėtų ugtelėti, didelį dėmesį skiriame įmonių įvedimui į naujas rinkas bei technologijų eksportui. Šiuo metu dirbame su užsienio partneriais daugiau nei vienuolika Europos šalių. Dalyvaudami tarptautinėse verslo programose, misijose Lietuvos startuoliai gali praplėsti žinių lauką apie dominančias rinkas bei sutikti ilgalaikius partnerius.”, – pasakoja P. Nezabitauskas.

Tarp vienų daugiausiai savo technologijų eksportuojančių Kauno MTP įmonių – „Rubedos sistemos”. Net 90 proc. įmonės produktų yra parduodama užsienio rinkose. Vienos paklausiausių jų kuriamų technologijų yra palečių logistikos automatizavimo sprendimai, panaudojant autonominius mobilius robotus (AMR). Sprendimui įgyvendinti naudojama „Rubedos” komandos sukurta AMR misijų planavimo, vykdymo ir priežiūros programinė įranga ORCA bei  kompiuterio matymo sistema VIPER, leidžianti atkurti aplinkos trimatį vaizdą.

Įmonės vadovas Dainius Kurkauskas atskleidžia, kad COVID-19 pandemija nesumažino verslo pajamų, tačiau teko operatyviai persiorientuoti į naujas rinkas.

„Beveik sustojo kai kurių technologijų pardavimai Kinijos ir Honkongo rinkose. Bet išplėtėme pardavimus Švedijoje, Vokietijoje, pradėjome dirbti su olandais. Taip pat po kelių metų darbo pavyko sudaryti didelės apimties kontraktą su pasauliniu logistikos žaidėju, kas suteikia galimybę pereiti į kitą lygį”, – pasakoja D. Kurkauskas.

Visgi, anot jo, jų kuriamų technologijų įtvirtinimas naujose rinkose nėra toks paprastas. Tam, kad būtų užtikrintas sprendimų aptarnavimas naujose rinkose, reikalingi partneriai, turintys serviso tinklus tose rinkose. O dažniausiai didelės tarptautinės įmonės nėra linkusios dirbti kartu dėl jų įmonės dydžio ir rinkos dalies. Jis įsitikinęs, kad pritrauktos investicijos iš rizikos kapitalo fondų leistų daug greičiau išsiplėsti į naujas rinkas.

Programavimo paslaugas teikiančio startuolio „Indeform” vadovas dr. Algirdas Noreika taip pat dalijasi patirtimi, kad didžiausi iššūkiai, plečiantis į naujas rinkas, yra pardavimai ir vietinės kalbos mokėjimas. Todėl vienas geriausių sprendimų yra ieškoti pardavinėjančių atstovų vietinėje rinkoje. O tokius kontaktus galima atrasti, dalyvaujant įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose verslo renginiuose.

Pasak jo, įprastai „Indeform” paslaugų eksporto dalis užima iki 80 proc., o artimiausiais metais verslo objektyvas bus nukreiptas ir į Skandinavijos rinkas. Šiuo metu daugiausiai pardavimų vyksta Jungtinėje Karalystėje, Europos šalyse, Indijoje.

Startuolių programoje korporacijos iš viso pasaulio pateikė 310 iššūkių

Pasak P. Nezabitausko, dalyvavimas tarptautinėse startuolių programose yra vienas iš paprasčiausių kelių pasiekti naujas rinkas. Dar pernai metais Kauno MTP prisijungė prie dviejų itin stambių projektų.

Projekte „Urban Tech” korporacijos iš viso pasaulio pateikė net 310 technologinių iššūkių, tad startuoliai turi unikalią galimybę atrasti  klientus ir partnerius naujose rinkose. Projekte „GreenTech” didžiausias dėmesys teikiamas tarptautiniam žaliųjų technologijų klasterių bendradarbiavimui. Vasaros pabaigoje startuos kvietimas startuoliams dalyvauti tarptautinėje mainų programoje ir taip plėsti žinių lauką bei pažinčių tinklą naujose rinkose.

Dar šiemet buvo baigtas projektas su Danijos, Estijos, Ispanijos ir Lenkijos startuolių ekosistemų lyderiais. Daugiau nei 400 giliųjų technologijų startuolių iš visos Europos, įskaitant Lietuvą, dalyvavo skirtingose programose: pradėjo dirbti su užsienio korporacijomis, konsultavosi su vietinių rinkų ekspertais, tobulino verslo planą ir ruošėsi investicijų pritraukimui.

Keturis kartus išaugo investicijos į inovatyvius produktus

Pernai metais Kauno MTP veiklą vykdė 128 inovatyvios įmonės, iš kurių daugiau nei 40 proc.  sukūrė naujus technologinius sprendimus, investavo daugiau nei 14 proc. Nuo savo pajamų į inovatyvaus produkto kūrimą.  P. Nezabitauskas pastebi, kad šie rezultatai pranoko lūkesčius net kelis kartus.

„Mes nuolat stipriname mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sritį atvesdami verslo įmones bendradarbiauti kartu su  Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto – mokslininkais. Sėkmingą verslo ir mokslo bendradarbiavimą patvirtina ir keturis kartus didesnės įmonių investicijos į MTEP skaičius nei buvo 2020 metais”, – pasakoja technologijų parko direktorius.

2021-ųjų pabaigoje kartu su Kauno MTP startuoliais iš viso dirbo 183 mokslininkai. Reaguojant į didėjantį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, pernai metais Kauno MTP renginių kalendorių papildė dvi naujos renginių ciklo programos.