11 balandžio, 2025
Tautvydas Kašiuba

Šiluvos istorija. Nuo Būdos iki Šventovės

Pradžia – kaimas

Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės formavimuisi. Vis dėlto pradžia sietina su gana įprastais ir utilitariniais vietovės tapatybės kūrimo principais.

Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad pirmasis Šiluvos vietovardis buvęs Būda. XV a. jis buvo žinomas kaip „Dchillos, alias Buda“. Žodis „Būda“ reiškė vietą, kur gyveno miško medkirčiai, sargai ir buvo apdorojama mediena. Taip pat šis vardas apibūdino vietą, kurioje mediena buvo ruošiama didžiojo kunigaikščio iždui. Iš nukirstų medžių buvo daromos lentos statinėms ir statyboms, deginama derva, gaminamas degutas, pelenai. Apdorotoji mediena buvo plukdoma į paskirtus uostus. Tokiems miško darbams labai tiko Šiluva – miškų apsuptyje esanti vietovė.

Miestelis tarp kaimo ir dvaro

Jurgio Gedgaudo Būdos kaime kūrėsi dvaras, kurį paveldėjo jo sūnus – Petras Simonas Gedgaudas, kuris ir tapo Šiluvos bažnyčios steigėju.

Bažnyčios steigimo aktas, dalyvaujant liudininkams bei patikėtiniams, buvo sudarytas bei antspaudu patvirtintas 1457 metais, sekmadienį po Šv. Lemberto (t. y. rugsėjo 1 d.), pačiame Šilo, arba Būdos, dvare. Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai greitai padarė ją žinomą visoje vyskupijoje ir Lietuvoje.

Steigiant bažnyčią teigiama: „Viešpaties vardan. Amen. Visų įvykių atminimas dingsta ir nepasiekia žmogiškosios amžinybės, jei nėra pasirūpinama sutvirtinti raštais ir antspaudais. Todėl aš, Petras Gedgaudas, Geišių tėvainis, norėdamas, kol dar esu gyvas, padaryti gerų darbų, kad kartais pamotė mirtis staigiu smūgiu manęs nepakirstų, ir trokšdamas savo ir savo teisėtos žmonos sielų išganymui padėti, be to, norėdamas, kol esu gyvas, mano pirmtakų paliktų gėrybių pagalba palengvinti sielą nuo to, kas ją slegia, būdamas sveikas, pajėgaus proto, nepriverstas, neįtaigotas, nei kieno nors pikto vyliaus apgautas, o tik savo geros valios laisvu apsisprendimu ir mano bičiulių sutikimu, steigiu Šile, arba Būdoje, bažnyčią Šv. Marijos Gimimo, šv. Petro, šv. Baltramiejaus ir šventųjų patronų garbei. Kad tos bažnyčios katalikas rektorius, kuris jai tarnaus ir ją valdys, būtų aprūpintas pragyvenimu ir drabužiu, užrašau ir užrašydamas amžinai perleidžiu ir dovanoju tam, kuris pirmas, antras, trečias ir t. t. ten gyvens, pirmiausia dirvą prie bažnyčios ir kitą žemę…“

Pasirašydamas steigimo aktą, jis įrašė dvaro vardą „Šilas, arba Būda“.  Tad „arba“ atskleidžia, jog senasis vardas jau buvo keičiamas nauju. Pastebėtina, jog pakeitimas buvo būtinas siekiant atskirti vieną Būdą nuo kitos, mat tuo metu Lietuvoje aptinkama apie 45 tokie vietovardžiai. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo bažnyčios steigimo, 1466 metais vietos kunigas pasirašo „Jonu, Šilo klebonu“. Taip miestelio pavadinimas įgavo pradžią dabartiniam Šiluvos vardui.

Iš Šilo kaimo didikas Petras Simonas Gedgaudas užrašė naujai bažnyčiai dešimt šeimų su kilnojamu ir nekilnojamu turtu ir teisėtai joms priklausančiomis žemėmis. Bažnyčia buvo pastatyta dvaro žemėje, ir čia pradėjo kurtis miestelis. Ji buvo pavadinta tais laikais gan retu, ir bene pirmuoju Lietuvoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus titulu. Manoma, kad Petras Gedgaudas Mergelės Marijos gimimo šventės datą (švenčiamą rugsėjo 8 d.) galimai mėgino susieti su savo tėvo bendražygio Vytauto Didžiojo karūnavimu, turėjusiu įvykti 1430 m. rugsėjo 8-ąją.

Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, ji ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių ir net Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Maždaug po šimtmečio, 1551 m., Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundžiasi, kad jo parapijiečiai lietuvninkai nepriprantą prie naujo tikėjimo kunigų, yra ištikimi „popiežiškiams“ ir švenčių dienomis vykstą į Lietuvos bažnyčias, taip pat ir į garbingosios Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje, taip nusikalsdami „bjauria stabmeldyste“. O Šiluva nutolusi nuo Ragainės beveik šimtą kilometrų!

Šiluva buvo svarbi ir dėl savo geografinės padėties bei žinoma kaip svarbus kelių ir vieškelių susikirtimo taškas. Pro ją ėjo senas kelias į Raseinius, Kėdainius, Betygalą, Grinkiškį, Tytuvėnus, o Raseinių kelias sujungė Šiluvą su Kaunu. Čia būta kelių į atskirus dvarus, tokius kaip Žadikių, Šunkepių ir kitus. Dviejų svarbiausių magistralinių vieškelių kryžkelė buvo Šiluvoje: Raseinių – Šiaulių kelias, vedęs į Latviją ir Mintautą, bei Kėdainių – Lyduvėnų kelias, vedęs į Tilžę ir Prūsiją. Šiaurėje nuo Šiluvos ėjo dar du vieškeliai: vienas per Kelmę į Šaukėnus, kitas per Tytuvėnus ir Šiaulėnus į Radviliškį. Kai kurie šie keliai buvo minimi jau XIV a. kryžiuočių žvalgybos pranešimuose. Nuo XVI a. jie jau buvo žinomi kaip Šiluvos – Raseinių senovinis vieškelis ir Šiluvos – Kėdainių vieškelis. Todėl, tuo pat metu nenuostabu, tačiau ir neįtikėtina, jog tokia nedidelė vietovė, tapo tokios svarbos objektu, dar ir šiandien bei, neabejotina ateityje, lankoma gausių būrių piligrimų. 


Mindaugas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
20 lapkričio, 2026

Lietuvos etnografinio regiono pavadinimas Suvalkija gali tapti istorija. Seime svarstoma iniciatyva vietoj dabar oficialiai vartojamo dvigubo pavadinimo „Suvalkija (Sūduva)“ įteisinti […]

18 lapkričio, 2026

„Nugalėk blogį gerumu“, – šis Palaimintojo Jurgio Matulaičio šūkis daugeliui skamba kaip graži dvasinė siekiamybė. Tačiau Marijampolėje gyvena žmogus, kuriam […]

16 lapkričio, 2026

Seirijuose atidengta skulptūra „Vėjas“, skirta 150-osioms Lietuvos dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gimimo metinėms. Skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurtas granito ir bronzos kūrinys […]

14 lapkričio, 2026

Tauragės krašto istorijos muziejuje „Santaka“ atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, skirta vienai ryškiausių XIX amžiaus Lietuvos asmenybių – Žemaičių vyskupui […]

12 lapkričio, 2026

Meno kūriniai saugo ne vienos kartos ir daugybės laikmečių istorijas. Vienas paveikslas gali liudyti visos epochos įvykius, senas žemėlapis – […]

Živilės Večiorkutės nuotr.
12 lapkričio, 2026

Panevėžio rajone įamžintas vieno iškiliausių Lietuvos mokslininkų, akademiko, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvos mokslo premijos laureato Romualdo Grigo atminimas. Naujamiesčio miestelyje, […]

12 lapkričio, 2026

Vilniuje po mėnesį trukusių tvarkymo darbų atnaujintas vienas ryškiausių sostinės istorinių ir tautinės tapatybės simbolių – ant Trijų kryžių kalno […]

9 lapkričio, 2026

Vilniaus arkikatedroje vykstantys kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų paieškos tyrimai turėtų tapti ilgalaike, kompleksine moksline programa. Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas […]

5 lapkričio, 2026

Vilniaus rajone, Merešlėnuose, planuojant atliekų surinkimo aikštelės įrengimą iškilo netikėta istorinė aplinkybė – teritorijoje aptiktos senosios totorių kapinės. Atlikti tyrimai […]

Aušrinė Žilinskienė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė / Vygaudo Juozaičio nuotr.
4 lapkričio, 2026

Kultūros skaitmeninimas Lietuvoje tampa ne tik paveldo išsaugojimo, bet ir švietimo, mokslo, naujų paslaugų kūrimo ir tautinio atsparumo infrastruktūra. Tačiau […]

3 lapkričio, 2026

100-metį švenčiantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad kovoje už tautos, valstybės laisvę nebūtų nieko pasiekęs be Lietuvos žmonių.  […]

3 lapkričio, 2026

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prasideda naujas, itin daug visuomenės dėmesio sulaukiantis istorinių tyrimų etapas. Lietuvos istorijos institutas gavo visus reikalingus leidimus […]

29 spalio, 2026

Šilutėje atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas krašto tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų atminimui. Naujasis monumentas įprasmina skaudžius istorinius įvykius, […]

29 spalio, 2026

2026 m. spalio 28 d. Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Prieš 85 metus […]

Vilkyškiuose vyko MIRKT orientavimosi žygis „Taigi viską žinau… nuo Vilkyškių miestelio takų iki skaitmeninių kelių“ / Astos Andrulienės nuotr.
28 spalio, 2026

Nors 2026 m. spalio 23-iosios rytą dangus prakiuro ir žemę merkė lietus, rudens spalvomis pasipuošusiame kraštovaizdyje pasiruošę pažinimo kelionei rinkosi […]

D. Avižienės nuotr.
28 spalio, 2026

Priekulėje lankytojai kviečiami į pojūčių parodos „Lietuvos partizanų batuose…“ pristatymą. Gargždų krašto muziejaus filiale – Laisvės kovų ir tremties istorijos […]

27 spalio, 2026

Kuršėnuose atsirado nauja vieta, kurioje galima pažinti Šiaulių rajono istoriją kūrusius žmones. Spalio 22 dieną prie Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto […]

22 spalio, 2026

Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau nei septynis dešimtmečius skaičiuojančią šeimos bitininkystės tradiciją. Ekologiniame bityne […]

21 spalio, 2026

Spalio 21 dieną Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta kultūros istoriko ir literatūros kritiko dr. Algimanto Bučio knyga „Tikėjimo žmogus […]

21 spalio, 2026

Spalio 19 dieną Pagėgiuose surengta teatralizuota konferencija „Kai istorija prabyla lietuviškai“, skirta Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms ir Prūsijos karalienės Luizės […]

Regionų naujienos