25 spalio, 2022
VRM

Prahos proceso šalys stiprina bendradarbiavimą migracijos srityje

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Prahos proceso 4-ojoje ministrų konferencijoje, kurioje aptarti pagrindiniai migracijos srities iššūkiai, pastarųjų metų krizių poveikis migracijos valdymui ir tolimesnė partnerystė sprendžiant su migracija susijusius iššūkius. Konferencijos metu taip pat priimta Bendroji deklaracija ir patvirtintas Veiksmų planas 2023-2027 metams.

Prahoje ministrė taip pat dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su EK komisare Ylva Johansson ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vicepremjeru, vidaus reikalu ministru Vit Rakušan bei aptarė aktualius migracijos ir vidaus saugumo politikos klausimus. Su Ukrainos viceministru Yevhenii Yenin ministrė A. Bilotaitė aptarė situaciją karo draskomoje šalyje ir Lietuvos pasirengimą priimti ukrainiečius, jei žiemą padidėtų namus paliekančių žmonių skaičius.

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti ir šalys negali vienos su jais susitvarkyti. Todėl tokios bendradarbiavimo platformos kaip Prahos procesas yra tiesiog būtinos“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Prahos proceso regionas, kuris apima Europos Sąjungos, Šengeno, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalis, šiuo metu susiduria su daugybe krizių. Tai Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, privertęs 17 mln. ukrainiečių palikti namus, represijų ir mobilizacijos nulemtas Rusijos piliečių bėgimas iš šalies, Baltarusijos režimo hibridinė ataka naudojant neteisėtą migraciją, nauja migracijos banga per Vakarų Balkanų regioną, Talibano valdžios perėmimas Afganistane, sukėlęs grėsmę viso regiono saugumui bei paskatinęs afganų išvykimą, užsitęsusi sirų pabėgėlių krizė, COVID-19 pandemijos pasekmės, įvairūs klimato kaitos padariniai ir t.t. Tai tik keletas pagrindinių iššūkių, kurie paveikė Prahos proceso šalių visuomenes ir migraciją.

Bendroje deklaracijoje Prahos proceso šalys griežtai smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pabrėždamos Baltarusijos dalyvavimą jame, taip pat smerkia Lukašenkos režimo hibridinę ataką naudojant neteisėtą migraciją politiniams tikslams pasiekti bei pabrėžia tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų vaidmenį įgyvendinant Prahos proceso veiklas. Deklaracijoje šalys dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir kurti tvarias partnerystes, siekiant spręsti su migracija ir mobilumu susijusias problemas.

Atsižvelgiant į pagrindines pastarojo dešimtmečio migracijos tendencijas ir su tuo susijusius politikos pokyčius, Prahos proceso dalyvių pasirašytas Veiksmų planas orientuotas į šalių bendradarbiavimą 2023–2027 m. Veiksmų plane numatytas platus bendradarbiavimo sričių spektras: prevencija ir kova su neteisėta migracija ir neteisėtų migrantų gabenimu, pajėgumų stiprinimas prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos srityje, readmisijos, savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos skatinimas, dėmesys darbo jėgos migracijai, legaliai gyvenančių migrantų integracija juos priimančiose visuomenėse. Siekiant veiksmingiau reaguoti į kylančius iššūkius, numatoma aktyviau dalintis informacija, stiprinti gebėjimus, naudoti naujus bendradarbiavimo būdus, modernias technologijas ir skaitmeninimą.

Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais. Šie procesai padeda koncentruotis į bendrą konkretaus regiono specifiką, atrasti bendrus interesus ir konsoliduoti pastangas, atsakant į bendrus iššūkius, stiprinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, padėti ES partneriams stiprinti savo gebėjimus. 2019-2020 m. Lietuva pirmininkavo šiam procesui.

Prasidėjus Baltarusijos organizuotoms hibridinėms atakoms, o vėliau ir Rusijos invazijai į Ukrainą, Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija šio proceso rėmuose. Formaliai šios dvi šalys išlieka Prahos proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į jokias veiklas nėra įtraukiamos.


Tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „rusišką įstatymą“ / EPA-ELTA nuotr.
3 gegužės, 2024

JAV ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto, kuris, anot kritikų, primena Rusijoje galiojančius teisės aktus, naudojamus siekiant […]

3 gegužės, 2024

Viena Jungtinių Tautų (JT) agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymas kainuos 30-40 mlrd. JAV dolerių. „Jungtinių Tautų […]

3 gegužės, 2024

Šiais metais Vilijos Ročkaitės vaikai pirmąjį gegužės sekmadienį džiaugsmingai sveikins savo mamą. Motinos dienos šventė – malonus šviesulys permainingoje moters […]

3 gegužės, 2024

Penktadienį „MO muziejuje“ pristatytos pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ autoriai teigia susidūrę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ribojimais. Iniciatoriai tikina, […]

3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

2 gegužės, 2024

Kad sustabdytų šiuo metu Libane gyvenančių Sirijos pabėgėlių srautus į ES, Europos Komisija pažadėjo šaliai milijardo eurų finansinę paramą. Lėšos […]

2 gegužės, 2024

Apie prastėjančią Lietuvos kelių būklę kalbama jau ne vienerius metus. „Via Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 39  proc. […]

2 gegužės, 2024

Mano nuostatos rinkimuose į Europos Parlamentą: kultūra, tradicijų ir papročių puoselėjimas, tapatumo per įvairias programas sauga. Suprantu, kad  Briuselyje laikytis tokios […]

1 gegužės, 2024

Lietuvoje minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos sostinėje surengė eitynes ir mitingą. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalauja mažinti šiuo […]

Kyjive demontuojamas paminklas, skirtas Perejaslavo radai / EPA-ELTA nuotr.
1 gegužės, 2024

Kyjivo centre pradėta demontuoti kompozicija, skirta 1654 metų Perejaslavo radai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto valstybinė administracija, kuria […]

Atsisiųsti Kyjivas, balandžio 30 d. (EPA-ELTA). Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius. SGi Buvęs Lenkijos gynybos ministras: NATO viršūnių susitikime gali būti priimtas sprendimas numušinėti Rusijos raketas Ukrainos vakaruose / EPA-ELTA nuotr.
1 gegužės, 2024

Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai […]

Kinijos technologijų milžino „Huawei“ pelnas išaugo 564 proc / EPA-ELTA nuotr.
1 gegužės, 2024

Technologijų milžino „Huawei“ pelnas pirmą ketvirtį padidėjo daugiau nei penkis kartus, antradienį parodė kontroliuojančiosios bendrovės pateikti duomenys. Apie tai pranešta […]

29 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Mažeikių rajone. Šalies vadovas  susitiko su […]

29 balandžio, 2024

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje […]

29 balandžio, 2024

Praėjusią savaitę iki raudonumo įkaitusiose dirbtinio intelekto (DI) lenktynėse debiutavo naujas žaidėjas – didžiausius pasaulio socialinius tinklus valdanti „Meta“. Bendrovė […]

Tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „rusišką įstatymą“ / EPA-ELTA nuotr.
29 balandžio, 2024

Sakartvele sekmadienį tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą „užsienio įtakos“ įstatymą. Apie 20 000 demonstrantų su Sakartvelo ir ES […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai […]

Andrius Romanovskis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs […]

27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

26 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda penktadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo tarptautiniame forume „Europos […]