15 gruodžio, 2022
VKPK

Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas parodė savivaldybių požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą

Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdytas tyrimas parodė besikeičiantį šalies savivaldybių požiūrį į lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Dauguma savivaldybių pastebėjo investicijų į kultūros paveldo objektus naudą, o tai jas skatina aktyviau ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių bei kurti naujas kultūros paveldo išsaugojimo iniciatyvas.

Renginyje kultūros ministras Simonas Kairys pasidalino naujienomis apie Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų perdavimą Kultūros ministerijos žinion. Susirinkusius taip pat pasveikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

„Viena iš paveldo finansavimo problemų yra pabirę skaičiai. Jų susiteminimas leidžia identifikuoti probleminį lauką, daryti apibendrinimus ir paveldui reikšmingus sprendimus“, – apie atlikto ir pristatyto tyrimo svarbą sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Šį savivaldybių tyrimą komisija vykdo kasmet nuo pat 1997 m.

Nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų – kas investuoja, o kas taupo labiausiai?

Gauti rezultatai atskleidė, kad savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą nuo pat 1997 m. nuolat didėja, tačiau 2021 m. šis augimas sumažėjo dėl pandemijos ir sparčios infliacijos įtakos. Du trečdaliai savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o likusi dalis – nuo šimto tūkstančių iki kiek daugiau nei milijono eurų. Bendrai savivaldybės iš savo biudžetų kultūros paveldui skyrė virš 9 mln. Eur.

Iš visų savivaldybių išsiskiria Visaginas ir Kazlų Rūda, kultūros paveldo objektams visai neskyrusios lėšų. Taip pat įdomu, kad Trakų rajono savivaldybė, kuri turi palyginti nemažai kultūros paveldo objektų, lėšų jiems tvarkyti skiria viena mažiausiai Lietuvoje.

Be to, tyrimas vertino savivaldybių iniciatyvas sutelkiant lėšas iš kitų šaltinių – valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kitų. Sugrupavus pagal apskritis matyti, kad 2021 m. kultūros paveldo finansavimas pasiskirstęs gana tolygiai – po 1-2 mln. Eur apskričiai. Tradiciškai išsiskiria Vilniaus ir Kauno regionai, sutelkę 3-3,5 mln. Eur, tačiau taupumu išsisikiria Suvalkija – Marijampolės regionas per metus sutelkė 300 tūkst. Eur.

Baigti, tęsiami ir pradedami kultūros paveldo tvarkybos projektai: nuo UNESCO iki privačių iniciatyvų

2021 m. buvo baigta tvarkyti nemažai kultūros paveldo objektų, toliau tęsiami esami ir pradedami nauji. Tarp baigtų yra ir Kuršėnų dvaro rūmai, Punios piliakalnis, rekonstruota Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios komplekso varpinė bei tvora, Astravo dvaro parkas Biržų rajone, Alantos sinagoga, Šeduvos vilnų karšykla, Rietavo dvarvietė.

Tarp pradėtų ir planuojamų darbų yra Šiaulių dvaro sodybos, Raudondvario dvaro oficinos ir svirno, Kretingos dvaro oranžerijos tvarkybos darbai. Taip pat Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas, Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia, Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis, kurią Klaipėdos universitetas kartu su Palangos miesto savivaldybe planuoja pritaikyti edukacinei veiklai. Toliau tęsiami Kauno Tvirtovės I ir III fortų, Antazavės dvaro, Arklių pašto stoties komplekso Jonavos rajone, Palėvenės dominikonų vienuolyno tvarkybos darbai, atnaujinamos Kupiškio rajono bažnyčios, Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla Pakruojo rajone.

2021 m. vykdyta nemažai iniciatyvų: pateikta Kauno modernizmo paraiška UNESCO,  Vilniuje vykdyti kapinių skaitmenizavimo darbai, Priekulės vertingųjų savybių požymių turinčių kultūros paveldo objektų vertinimas. Taip pat visoje Lietuvoje vykdyta nemažai privačių ir bendruomeninių iniciatyvų: nuo „Art Deco muziejaus“ Kaune, VšĮ „Inovatorių slėnio“ restauruojamos Kamariškių dvaro sodybos Zarasų rajone iki privačiomis lėšomis tvarkomų dvarų, piliakalnių, malūnų ir atskirų pastatų.

Savivaldybės pastebi paveldo finansavimo naudą – tai investicija, kuri sugrįžta

Analizuojant šiuos visus atvejus ir savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros paveldui, bei jų pateiktus atsakymus apie patirtą paveldo aktualijų įtaką, Valstybinė kultūros paveldo komisija nustatė, jog daugumos savivaldybių nuomonė dėl kultūros paveldo išsaugojimo įtakos ekonomikai bei kitoms sritims pasikeitė. Savivaldos institucijose vis labiau įsitvirtina požiūris, jog indėlis į kultūros paveldo objektų tvarkymą ir priežiūrą atneša apčiuopiamą naudą per turizmo plėtrą, sukuriamas darbo vietas, visuomenės švietimą, didžiavimosi savo kraštu skatinimą. Visa tai įkvepia savivaldybes aktyviau veikti pritraukiant lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių bei planuoti naujus kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo projektus.

Šalies savavaldybių tyrimą organizavo Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupė, kuriai vadovauja Viktorija Gadeikienė, o tyrimą įgyvendino ir renginyje jį pristatė vyriausias specialistas Artūras Stepanovič.

Renginyje taip pat pranešimą skaitė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, kuris pristatė paveldo tvarkybos finansavimo planus iki 2030 m. Pristatyme dalyvavęs Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas atkreipė dėmesį į nekilnojamojo turto mokesčio kultūrinės paskirties objektams problematiką, iššūkius su kuriais susiduria dvarų savininkai. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pabrėžė restauratorių ruošimo finansavimo problemas, Rasa Jekelienė iš Žemosios Panemunės dvaro pastebėjo edukacijos programų trūkumą naujiems dvarų savininkams. Savo mintimis taip pat dalijosi Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, Visuomeninės Rasų kapinių draugijos, Kultūros paveldo departamento atstovai.

Šis tyrimas taip pat bus pristatomas Lietuvos savivaldybėms 2023 m. sausio mėn.

 


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]