J. Bidenas sveikina lietuvius: gera grįžti į šalį, parodžiusiai pasauliui, kad tironija negali užgesinti laisvės šviesos
Vilniuje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas trečiadienio vakarą Vilniaus universiteto (VU) kiemelyje kreipėsi į susirinkusią minią. NATO viršūnių susitikime dalyvavęs JAV lyderis savo istorinėje kalboje didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai ir pabrėžė amerikiečių įsipareigojimus Lietuvai.
J. Bidenas pasveikino lietuvius, teigdamas, kad būtent Lietuvos ir Vilniaus žmonės geriausiai žino laisvės galią.
„Gera grįžti į Vilnių ir į šalį bei regioną, kur žmonės geriau nei bet kur kitur žino apie transformatyvią laisvės galią. Į regioną, kurio žmonės parodė, kad žmonių vienybė negali būti suskaldyta ir kurie kartu su savo broliais ir seserimis iš Latvijos ir Estijos padėjo pabaigti padalinto pasaulio erą“, – teigė J. Bidenas.
„Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Ir kai sovietų tankai norėjo atimti jūsų nepriklausomybę, Vilniaus žmonės pasipriešino ir 1991 m. sausį dešimtys tūkstančių žmonių kaip vienas gynė laisvę“, – Lietuvai svarbius istorinius įvykius akcentavo jis.
Jis taip pat akcentavo, kad dešimtmečiai Lietuvą slėgusios tironijos neužgesino laisvės liepsnos.
„14 herojų tragiškai prarado savo gyvybes ir šimtai buvo sužeisti, bet visas pasaulis pamatė, kad tironijos dešimtmečiai neužgesino laisvės liepsnos“, – pabrėžė JAV lyderis.
„Mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesilpnės“
Kreipdamasis į VU didžiajame kieme susirinkusius žmones, J. Bidenas teigė, kad Vakarų įsipareigojimai Ukrainai išliks tokie pat stiprūs, kaip ir iki šiol. Baltųjų rūmų vadovas nurodė, kad Vašingtonas rems laisvės siekius „šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės“.
„Mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesilpnės – mes stovėsime už laisvę šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės“, – sakė J. Bidenas.
Jis teigė, kad visas Vakarų pasaulis nori, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigtųsi teisingai.
„Nepriklausomybė, teritorinis vientisumas – tai du taikių valstybių santykių ramsčiai. Vienai valstybei negalima leisti veržtis į kitos teritoriją“, – sakė jis.
Pasak J. Bideno, „Rusija gali baigti šį karą jau rytoj – išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, pripažinti tarptautines jos sienas ir nutraukti nežmogiškas atakas“.
„Deja, Rusija neparodė noro rasti diplomatines išeitis“, – apgailestavo prezidentas.
„Putinas vis dar klysta, galvodamas, kad gali pergyventi Ukrainą. Jis negali patikėti, kad tai jų žemė, jų šalis, jų ateitis“, – tvirtino J. Bidenas, pridurdamas, kad V. Putinas daro klaidą, nuvertindamas ir NATO bei Vakarų vienybę.
„Kai valdžios trokštantis Putinas pradėjo šį brutalų karą prieš Ukrainą, jis galvojo, kad NATO suskils. Jis galvojo, kad mūsų vienybė suskils jau pirmuoju bandymu. Jis manė, kad demokratijų lyderiai bus silpni. Bet jis klydo“, – pabrėžė JAV vadovas.
J. Bidenas akcentavo, jog,prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vakarų demokratijos nedelsiant ėmėsi veiksmų padėti prieš agresorių kovojantiems ukrainiečiams.
„Kai Rusijos bombos pradėjo kristi, mes nedelsiant reagavome – mes subūrėme pasaulį padėti drąsiems Ukrainos žmonėms, kai jie gina savo laisvę ir savo nepriklausomybę su ypatingu kilnumu“, – kalbėjo J. Bidenas.
„Praėjus beveik pusantrų metų, kai Rusijos kariuomenė vykdo baisius žiaurumus, įskaitant ir nusikaltimus prieš žmoniją, Ukrainos žmonės išlieka nepalūžę“, – pažymėjo JAV prezidentas.
Jis taip pat dėkojo Lietuvai – už tai, jog Vilnius bei Baltijos šalys išlieka „karščiausiais kovotojais dėl Ukrainos teisės į savo ateitį, kurią pasirinktų ji pati“.
„Mano žinutė jums – tęskite tai, priminkite pasauliui tą viltį, kurią įkūnija Lietuva“, – linkėjo J. Bidenas.
„Turime skatinti ekonominį bendradarbiavimą, kad nesusidurtume su situacija, kuri smogė pandemijos metu“
J. Bidenas ragino nepamiršti bendradarbiauti su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionų valstybėmis, nes partnerystės leidžia išlaikyti šalis saugias, bei laikytis demokratinių vertybių. Jis taip pat akcentavo, kad svarbu laikytis bendros prekybos principų, kurie yra sukurti per pastaruosius dešimtmečius.
„Per šį viršūnių susitikimą prie mūsų jau antrus metus iš eilės prisijungė Ramiojo ir Indijos vandenynų regiono šalys. Tai dar kartą rodo, kad mūsų šalys yra demokratinės, vertybės yra tokios pačios ir mes galime kartu dirbti. Tvirtos sąjungos, aljansai, bendri veiksmai, tikslai – tai mūsų bendri iššūkiai ir sunkumai, kuriuos turime įveikti. Taip mes kuriame savo naują ateitį, kuri bus visų šalių bendra ateitis“, – kreipdamasis į minią Vilniaus universiteto Didžiajame kieme teigė J. Bidenas.
„Turime išlaikyti savo laisves, taip pat laikytis bendros prekybos, kurią esame sukūrę per dešimtmečius. Bet turime nepamiršti ir visų kitų prekybos saitų, kad galėtume pasiekti vieni kitus, jog galėtume skatinti ekonominį bendradarbiavimą. Bet, visų pirma, turime laikytis kartu ir vieningai, nes tai, kas sieja mus dabar, sies ir ateityje“, – tvirtino jis.
J. Bidenas pabrėžė, kad reikia stiprinti tiekimo grandinę tarp demokratinių valstybių, jog neiškiltų problemų, buvusių COVID-19 pandemijos metu.
„Turime stiprinti tiekimo grandinę, kad ji būtų dar saugesnė, jog niekada nesusidurtume su situacija, kuri mums smogė pandemijos metu“, – sakė JAV vadovas.
„Turime atliepti milžiniškus poreikius visame pasaulyje, ypač šalyse Afrikoje ir Pietų Azijoje, kur pajamų lygis yra vidutinis arba visiškai mažas“, – tikino jis.
NATO pastaruoju metu siekia stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno demokratinėmis valstybėmis, nes vis įtariau vertina didėjančią Pekino galią. Antrus metus iš eilės NATO viršūnių susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos vadovai.
Aljansas planavo atidaryti ryšių biurą Tokijuje, siekdamas glaudesnio bendradarbiavimo su Japonija. Tačiau Prancūzija blokavo šį žingsnį, pareikalavusi, kad NATO sutelktų dėmesį į euroatlantinės erdvės apsaugojimą.
JAV seniai skatina NATO sąjungininkes Europoje laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu. Antradienio pareiškime NATO lyderiai pareiškė susirūpinimą dėl „stiprėjančios“ Rusijos ir Kinijos „strateginės partnerystės“. Jie paragino Pekiną panaudoti savo įtaką ir priversti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.
