Ketvirtadalis europiečių remia į autoritarinį populizmą linkusias politines partijas

Jei 1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo iki beveik 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksas.

„Guodžia nebent tai, kad pasiekę šias aukštumas, populistai jau penketą metų jų neperšoka. Vis dėlto pavojus slypi tame, kad populistinės partijos vis dažniau linksta į totalitarizmą, nes supriešinimo darbotvarkė reikalauja „griežtos rankos“. Žmonėms tai patinka, kol griežtoji ranka neatsigręžia prieš juos pačius”, – indekso ataskaitą komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.   

Dar blogesnės žinios, jos teigimu, laukia ekonomikos. „Tyrimai rodo, kad penkiolika metų trunkantis populistinių jėgų valdymas šalies ekonomikai gali reikšti 10 proc. bendrojo vidaus produkto praradimus. Nenuostabu – populistai dažnai siūlo tarpusavyje prieštaringas darbotvarkes, kurios varžo ekonomikos augimą ir mažina konkurencingumą”, – kalbėjo LLRI prezidentė. 

Didžiausią paramą populistinėms partijoms reiškia rinkėjai Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Lenkijoje, menkiausią – Kroatijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Maltoje. Visgi į populiariausių partijų trejetuką autoritarinė populistinė partija patenka beveik visose ES šalyse, pabrėžia TIMBRO leidybos direktorius ir ataskaitos autorius Andreas Johansson’as Heinö. 

„Populistinės partijos savo esme yra antisisteminiai judėjimai ir jas vienija pasipriešinimas atitinkamų šalių politiniam elitui. Ekonominėje plotmėje šiandien jos yra labiau kairiųjų pažiūrų nei prieš dvidešimt metų”, – komentuoja A. Johansson’as Heinö. 

LLRI vadovė E. Leontjeva akcentuoja, kad konkurencija politinėje rinkoje turi savotišką poveikį – ilgainiui ir tradicinės partijos vis labiau linksta į populizmą. 

Pastebimos ir požiūrio į ES kaitos tendencijos. Nors šios partijos išlieka kur kas euroskeptiškesnės nei kitos, vis dėlto pasisakančių už pasitraukimą iš bendrijos skaičius mažėja. 

„Autoritarinis populizmas mano gimtosios šalies, Vengrijos, teisinę sistemą ir ekonominę pažangą sulėtino keleriais metais, jei ne dešimtmečiais“, – teigė EPICENTER vadovas Adamas Bartha. Todėl, jo teigimu, svarbu blaiviai įvertinti įstatymų viršenybės ir liberaliosios demokratijos būklę visoje Europoje ir užtikrinti, kad ES valstybės narės laikytųsi ekonominės pažangos kelio ir saugotų asmens laisves. 

Autoritarinio populizmo indeksas pateikia išsamią apžvalgą apie tai, kokias politines partijas ir ideologijas palaiko gyventojai visoje Europoje, analizuojami nacionalinio lygmens rinkimai 31 šalyje nuo 1945 m. iki 2023 m. Indeksą rengia Švedijos analitinis centras TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER. Iniciatyvą palaiko tarptautinis tinklas „Atlas Network” ir Friedricho Naumano paramos fondas. 

Visą Autoritarinio populizmo indeksą rasite šioje nuorodoje: https://bit.ly/populismindex2024