6 sausio, 2025
ELTA

L. Kasčiūnas ragina trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Žygimantas Gedvila

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina vadovavimo ministerijai metu gavęs karinį patarimą dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.

„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Tai man sunku pasakyti, kas yra oficialus karinis patarimas: ar turi būti įrištas, įsegtas – aš nežinau. Bet, man atrodo, jis yra akivaizdus“, –  pirmadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu teigė L. Kasčiūnas.

„Kariuomenės vadas yra apsakęs, kad tai atriš rankas – tai ir yra karinis patarimas“, – pridūrė jis.

Todėl opozicijai priklausantis politikas ragina valdančiuosius parengti pasitraukimo iš Otavos konvencijos planą.

„Gerai, kad diskusija prasidėjusi, bet dabar jau ateina turbūt laikas nebe tik klausimo diskusijai, bet ir (laikas – ELTA) aiškiam veiksmų planui“, – pabrėžė konservatorius.

Jei valios trauktis iš konvencijos neatsiras, rinks gyventojų parašus

Visgi, jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nepradės pasitraukimo iš šios konvencijos proceso, L. Kasčiūnas tikina inicijuosiantis gyventojų parašų rinkimą, kad Seimas imtųsi šį klausimą svarstyti.

„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras, tai (…), matyt, tas suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, institucijas – tai galime šią iniciatyvą pakartoti ir Lietuvoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad 50 tūkst. Rinkimų teisę tuirinčių piliečių gali teikti Seimui svarstyti įstatymo projektą.

Diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos anksčiau teigė palaikanti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Visgi ministrė tikino dar laukianti karinio patarimo.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino pritariantis pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Jeigu yra politinė valia tai padaryti, aš tiktai už, nes tai mums atriša rankas“, – sakė R. Vaikšnoras.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo.

D. Šakalienė apie diskusijas trauktis iš Otavos konvencijos: tikslas turėti bendrą strategiją, o ne pijariškai iššokti

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad prieš priimant sprendimus dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo – būtina šį sprendimą visų pirma išdiskutuoti su kitomis regiono valstybėmis. Todėl ministrė akcentuoja, kad žingsnis trauktis iš konvenijos neturėtų būti skubotas.

„Mes turime nesurišti sau rankų, mes turime neriboti galimybių savo kariuomenei, todėl, kad priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Šakalienė.

„Tačiau kalbant apie konkrečias konvencijas, mes turime įsivertinti du dalykus – kiek tai mums konkrečiai reikalinga, ir antras dalykas, vis dėlto su savo kolegomis ir kaimynais taip pat dirbti bendrai“, – akcentavo ji.

Dėl to ministrė tikina ketinanti tęsti pokalbius šia tema su Baltijos ir Šiaurės šalių gynybos ministrais.

„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius Baltijos ir Šiaurės šalių formatu – kas turime sieną su Rusija. Nes iš tiesų mums labai svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, kad šiek tiek duotume neapibrėžtumo mūsų priešui“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Yra skirtingos nuomonės – vieni yra labiau už, kiti dvejoja, nes nemato tam techninio poreikio. Tai dėl to, aš manau, kad mes kaip tik ir turėtume visi ramiai pasitarti“, – akcentavo ji.

Todėl D. Šakalienė pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus nereikėtų skubėti.

„Čia nėra tikslas pijariškai iššokti kuo greičiau, čia yra tikslas turėti bendrą strategiją, kad mes galėtume turėti vienybę, kuri mums yra labai svarbiu ir į kurią taip aktyviai kėsinasi tiek Rusija, tiek Kinija. Tai vieningi, sisteminiai sprendimai yra mūsų prioritetas“, – pabrėžė ministrė.

Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių priešpėstinių minų Otavos konvencija, jos žiniomis, net nedraudžia.

„Minos yra labai skirtingos – yra tos „kvailos“ minos ir yra tos minos, kurios yra valdomos nuotoliu. Tai kalbant apie valdomas nuotoliu, (…) kai kurių kitų kariuomenių vadų vertinimu, ta interpretacija yra, kad jos netgi neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas ir dabar galima sėkmingai naudoti“, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, vis dar laukiama oficialaus karinio patarimo.

„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektroniniu paštu atsiųstas draftas nėra oficialus karinis patarimas“, – akcentavo ji.

G. Paluckas: Lietuva turėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Šį klausimą nagrinėja Krašto apsaugos ministerija kartu su užsienio reikalų ministru, tai tikrai jį išspręs. Mano įsitikinimu, pasitraukti reikėtų“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.

Pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.


1 gegužės, 2025

Kuriama Regionų ministerija turi būti pagrindinė nacionalinės regionų politikos formuotoja, o kitų ministerijų funkcijos jai perduotos tik tose srityse, kur […]

1 gegužės, 2025

Ketvirtadienį minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos Vilniuje surengė kasmetines eitynes. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalavo demokratijos darbe ir […]

30 balandžio, 2025

Dėl banko paslaugų neprieinamumo nepatogumus ir papildomas išlaidas patiria beveik pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai – jie gaišta laiką, nes yra […]

28 balandžio, 2025

Reaguodama į balandžio 27 d. Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje įvykusį gaisrą ir galimus iššūkius dėl atliekų tvarkymo, Vilniaus rajono […]

28 balandžio, 2025

Skurdas ir nelygybė Lietuvoje – augančios žemės ūkio paramos koncentracijos pasekmė: Jaunieji ūkininkai ragina permąstyti ES paramos paskirstymą Lietuva išlieka […]

27 balandžio, 2025

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai dalyvavo Katedros aikštėje vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

26 balandžio, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Romoje, Šv. Petro bazilikoje, dalyvavo iškilmingose Popiežiaus Pranciškaus laidotuvių […]

26 balandžio, 2025

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išsirinko naują pirmininką – prie politinės jėgos vairo vėl stos Gintautas Paluckas.  LSDP pirmininko rinkimų […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

24 balandžio, 2025

Miško kaina Lietuvoje yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Pastaraisiais metais miškų rinkos tendencijos rodo stabilų augimą, tačiau […]

23 balandžio, 2025

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje skelbiamas gedulas. Trečiadienio posėdyje priimtas […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

21 balandžio, 2025

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 […]

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 balandžio, 2025

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją šv. Velykų dieną skatina tikėjimą prisikėlimu. Arkivyskupo teigimu, […]

EPA-ELTA nuotr.
21 balandžio, 2025

Pasirodžius žiniai apie sunkiai sirgusio 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį, Katalikų Bažnyčia nebeturi vadovo. Kaip bus laidojamas anapilin iškeliavęs ligšiolinis pontifikas […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

15 balandžio, 2025

Šakių rajone du neblaivūs vyrai su savimi nešėsi karo laikų sprogmenį. Pirmadienio pavakare, 16 val. 32 min., buvo gautas pranešimas, kad […]

13 balandžio, 2025

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad […]

Regionų naujienos