Ar neatsakingas ūkininkų požiūris į kenkėjų kontrolės medžiagas bei jų naudojimą kelia grėsmę maisto saugai?
Artėjant sezonui, kuomet grūdų augintojai ruošia sandėlius naujam derliui, grūdų perdirbėjams didelį susirūpinimą kelia ne visuomet atsakingas ūkininkų požiūris į kenkėjų kontrolės medžiagas bei jų naudojimą, siekiant apsaugoti savo derlių nuo kenkėjų, nepažeidžiant galutiniam produktui keliamų aukščiausios kokybės standartų reikalavimų.
Grūdų auginimu užsiimančių ūkininkų, grūdų saugyklų savininkų ir grūdų perdirbėjų verslo sėkmę užtikrina produkcijos kokybė, kuriai nemažą įtaką daro žaliavos užkrėstumas vabzdžiais. Vadovaujantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) informacija, grūduose ir jų produktuose įsiveisę kenkėjai kasmet sunaikina maždaug penktadalį pasaulio grūdų produkcijos. Tad, siekiant išvengti šių nuostolių, grūdinių kenkėjų, tokių kaip rudasis plokščiavabalis, aruodinis straubliukas, didysis ir mažasis milčiai bei miltinė erkė, naikinimas yra ypatingai svarbus visai grūdų vertės grandinei.
Pirmieji susirūpinimo vėjai dėl problemos aktualijos Lietuvoje perdirbėjus paskatino ieškoti priežasčių kodėl jų pagamintuose produktuose tam tikru periodiškumu ištyrus tam tikras pagamintos produkcijos partijas gali pasitaikyti veikliųjų medžiagų, naudojamų kovai prieš grūdų kenkėjus, likučių.
„Kaip eksportuojančiai nemažą Lietuvoje užaugintų ir perdirbtų kviečių dalį bei orientuotai į ilgalaikius bendradarbiavimo su klientais santykius, mums visuomet buvo ir bus svarbu įsiklausyti į klientų šalių keliamus kokybinius reikalavimus“, teigia AB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. „Tai, jog užauginti Lietuvoje kviečiai, naudojami mūsų gamybai pagal savo kokybinius parametrus buvo ir tebėra labai konkurencingi Europoje ir už jos ribų, visi žinome. Tačiau, kruopščiai tikrinant jų ir galutinių produktų kokybę pagal kitų šalių standartizuotus kokybinius parametrus, aptikome tam tikrų svyravimų, kurie mus jaudina. Mus labai nustebino, jog galimos priežastys, kaip mums buvo paaiškinta, slypi pažeidimuose, prižiūrint laikomų grūdų saugyklas. Kitaip tariant, pirminės grūdų tiekimo grandies dalyviai, siekdami kuo „efektyvesnės“ kenkėjų kontrolės užtikrinimo, švelniai tariant, persistengia, netaisyklingai naudodami apsaugos priemones, o dažnai ir purkšdami ant saugomų grūdų. Bendrovė „Amilina“, per metus gamybos reikmėms sunaudojanti iki 450 tūkst. tonų grūdų, taip pat turi elevatorių, kurių priežiūrai skiriame ypatingą dėmesį. Esame užtikrinti, jog ilgametę patirtį augalų apsaugoje turintys bei mūsų patalpas prižiūrintys partneriai itin kruopščiai tai atlieka: jau keletą sezonų mūsų aruodai purškiami novatoriškomis priemonėmis, tačiau to nepakanka – iš išorinių grūdų saugyklų atkeliavusiuose grūduose nustatomi pirimifosmetilo (gazacijai naudojamo chemikalo veiklioji medžiaga) likučiai. Suprantame, jog ne visi Lietuvoje turi galimybę nusisamdyti profesionalus ir, deja, patiems savarankiškai saugantis, ne visuomet atitaikoma cheminės medžiagos koncentracija. Jei patys nenaudotume veiksnios priemonės, turėtume kaip ir visi ūkininkai, prieš fumigaciją (gazacija dujomis) tuščius aruodus pramoniniais siurbliais išsiurbti, po to paleisti fosfino dujas, leidžiančias kenkėjus pasiekti net atokiausiose slėptuvėse, nepakenkdama produkcijos kokybei, tuo pačiu sunaikindama ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jų kiaušinėlius, lervas, lėliukes.“
Pakalbinti kenkėjų apsaugos srityje dirbantys atstovai paantrino, jog išties, problema yra dažniausiai sandėlių netinkamos priežiūros pasekmė. „Nustačius, kad tuščios ar pilnos talpyklos, patalpos yra užkrėstos kenkėjais, būtina imtis kovos priemonių. Bet naudojant visus augalų apsaugos produktus, labai svarbu laikytis produkto etiketėje nurodytų sąlygų! Priešingu atveju gali būti padaryta žala tiek saugomai žaliavai, tiek galutiniam produktui“ – teigia UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas. „Išpurškus aruodus, kenkėjai bus išnaikinti, tikrinant grūdą veikliosios medžiagos likučiai neviršys leistinos normos, tačiau grūdus perdirbant veikliosios medžiagos koncentracija bus virš normų. Todėl tiek purškiant sandėlius, tiek pačius grūdus, svarbu, kad veiklioji medžiaga neįsiskverbtų giliai į grūdą, tam, kad pagamintuose produktuose, tokiuose, kaip miltai, duona, manų kruopos, makaronai, salyklas, misa ir alus, veikliosios medžiagos likučiai neviršytų leistinos normos.“ Tai, kaip išsiaiškino redakcija, yra ypač aktualu grūdų perdirbimo įmonėms, mat užterštumas pesticidais ar chemine medžiaga ateityje bus vienas iš svarbiausių faktorių superkant grūdus, nes dalis kenksmingų medžiagų koncentruojasi galutiniuose produktuose, o tai užkerta kelią į didžiules eksportines rinkas.
Paklausus, ką galėtų patarti Lietuvos ūkininkams, planuojantiems savo darbus prieš naują derlių, „Dezinfa“ atstovo p. L. Grigaliūno nuomone, visų pirma reiktų atsižvelgti į aerozolinei dezinfekcijai naudotinų priemonių rekomenduojamas, o ne „iš akies“ taikymo instrukcijas. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog nors grūdų kenkėjų kontrolei Lietuvoje yra registruoti trys insekticidai – augalų apsaugos produktai, skirti naikinti saugomos produkcijos kenkėjus tuščiuose sandėliuose arba aruoduose, tik vienas iš jų – K-Obiol EC25 – yra registruotas naudoti visuose grūdų sandėliavimo etapuose: tiek tuščiuose grūdų saugojimo bokštuose, tiek sandėlių dezinsekcijai bei pačių grūdų apdorojimui, prieš juos supilant ilgalaikiam saugojimui. „K-Obiol EC25 – tai modernus piretroidų klasės insekticidas, kurio veikliosios medžiagos – deltametrino – veikimą sustiprina sinergetikas piperonilbutoksidas. Dėl šio veikliųjų medžiagų derinio K-Obiol EC25 yra puiki alternatyva sandėlių apruošimui fosforo organiniais junginiais,“ – argumentuoja biologas.
“Mes labai palaikome K-Obiol EC25 naudojimą, skatindami šio efektyviausio Lietuvoje preparato naudojimą. Pateikusiems K-Obiol naudojimą patvirtinantį dokumentą, Panevėžyje ar Pasvalyje grūdus pristačiusiems ūkininkams ir bendrovėms, suteiksime nemokamus grūdų kokybės nustatymo tyrimus Infatec analizatoriumi bei suteiksime nemokamą 3 mėnesių grūdų saugojimo paslaugą”, – perėjimo prie modernios priemonės taikymo naudą ūkininkams akcentuoja p. M. Gedvilas. “Kompensuodami 100 proc. grūdų valymo kainos, už kiekvieną 3 proc. iki bazinių kondicijų išvalytą toną, ūkininkai pajus papildomą ekonominę naudą. Pvz.:, jei mūsų grūdų valymo kaina bus 2 EUR/t, tai ūkininkas ar bendrovė, pristačiusi tarkime 200 tonų kviečių, ekonomiją pajus iš karto, nes vietoj 400 EUR, jie nemokės iš viso”, – dėsto „Amilina“ vadovas.
