Seimas pradėjo svarstyti 2016 metų biudžeto projektą

Seimas po pateikimo pritarė 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose, o, patobulintas Vyriausybės, Seimo plenariniame posėdyje, planuojama, vėl bus svarstomas lapkričio 24 d.

„Biudžeto įstatymo pateikimas yra gera proga pasakyti apie ekonomikos būklę – kur esame, kokią politiką turi vykdyti valstybė, kad ekonomikos raida būtų spartesnė ir geresnė“, ‒ pristatydamas projektą kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak ministro, žiūrint į dabartinius ekonominius įvykius Lietuvoje, pavyzdžiui, neslopstančią vidaus paklausą, mažmeninės prekybos dinamiką, yra galimybių dar šių metų BVP iššokti aukščiau 2 proc. augimo kartelės, nors prognozuojamas 1,9 proc. augimas.

Kitų metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

Planuojamas 2016 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,1 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, bus 1,3 proc. didesnės nei planuojama gauti šiemet ir sieks 9,394 mlrd. eurų, o be ES ir kitų tarptautinės paramos lėšų ‒ apie 4,8 proc. didesnės nei planuojama šiemet ir sudarys 7,283 mlrd. eurų. Planuojamos biudžetų išlaidos – 3,8 proc. didesnės nei šiemet ir sieks 10,045 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 8,004 mlrd. eurų (kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis) ir bus 0,2 proc. didesnės nei patvirtinta šiems metams, planuojami asignavimai ‒ 8,655 mlrd. eurų, t.y., 3,1 proc. didesni nei šiais metais.

ES investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų kitų metų biudžete numatyta 2,111 mlrd. eurų.

Pajamos

„Biudžeto pajamos prognozuotos labai konservatyviai. Tikrai matau galimybių, įvertinus spalio mėnesio įplaukas, šiek tiek peržiūrėti ir kitų metų mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio, įplaukų prognozes“, ‒ Seime kalbėjo finansų ministras R.Šadžius.

Ekonomikos augimas, gerėjantis mokesčių administravimas suteikia pagrindo prognozuoti, kad pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus kitąmet bus gauta 5,1 proc. daugiau nei planuojama 2015 m. – 6,666 mlrd. eurų.

Daugiausiai pajamų prognozuojama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 3,054 mlrd. eurų (apie 41,9 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų). Planuojant įvertinta, kad galutinio vartojimo išlaidos 2016 m. nominaliai didės 5,7 proc.

Iš gyventojų pajamų mokesčio į konsoliduotos visumos biudžetą planuojama gauti 1,477 mlrd. eurų, tai sudaro 20,3 proc. viso biudžeto. Planuojant atsižvelgta į kitąmet prognozuojamą darbo užmokesčio fondo augimą 6 proc., į mokestinių pasikeitimų įtaką GPM pajamoms, kitus veiksnius.

Įvertinus numatomą kai kurių prekių akcizų tarifų didinimą, pardavimų dinamiką, jų santykį su namų ūkio ir galutinio vartojimo išlaidomis, kitąmet prognozuojamos 1,161 mlrd. eurų pajamos iš akcizų.

Pelno mokesčio prognozuojama gauti 560 mln. eurų – beveik 40 mln. eurų daugiau nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojama, kad dėl taikomų mokesčių lengvatų 2016 m. biudžetas negaus apie 890,5 mln. eurų: dėl GPM lengvatų – apie 393 mln. eurų, pelno mokesčio – apie 183 mln. eurų, akcizų – apie 162 mln. eurų, PVM lengvatų – apie 152 mln. eurų.

„Į biudžetą lėšos nepateks, tačiau jos liks gyventojams, smulkiajam verslui, mokslo tyrimams, švietimui. Kitaip tariant, tokiu būdu valstybė netiesiogiai mažina socialinę atskirtį, remia mažas pajamas gaunančias šeimas, finansuoja mokslo plėtrą“, ‒ sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Papildomi įsipareigojimai

Teisės aktų nuostatoms įgyvendinti ir kitoms būtinoms reikmėms 2016 m. biudžete papildomai numatyta beveik 453 mln. eurų. „Mes privalome finansuoti gynybos išlaidas pagal galiojantį politinių partijų susitarimą, vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus Lietuvos žmonėms ‒ gerinti jų gyvenimo kokybę“, ‒ komentuoja finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vykdant partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, šiai sričiai kitąmet numatyta beveik 150 mln. eurų daugiau nei 2015 m. – iš viso per 574 mln. eurų.

33 mln. eurų daugiau nei 2015 m. papildomai numatyta skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti, įgyvendinant sisteminę pensijų reformą, o bendra iš biudžeto mokama tokių įmokų suma kitąmet planuojama beveik dvigubai didesnė nei šiemet ir sieks 70 mln. eurų.

Minimaliajai mėnesio algai padidinti iki 350 eurų nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatyta beveik 39 mln. eurų.

Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui (po 71 eurą), socialinių darbuotojų algoms (po 50 eurų), pagal darbo sutartis dirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų minimaliems atlyginimams padidinti papildomai numatyta beveik 24 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pokyčiai

„Savivaldybių finansinio pajėgumo stiprinimas yra šios vyriausybės „arkliukas“, kurį „šeriame geromis avižomis“, todėl savivaldybių biudžetų pajamos auga spartesniais tempais nei valstybės biudžeto pajamos“, ‒ sakė R.Šadžius.

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos 2016 metais iš visų pajamų šaltinių sudarytų 2,336 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 metais, jos didėtų 5,2 proc., arba daugiau nei 115 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti 168,3 mln. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, iš jų beveik 147 mln. eurų – investicijoms finansuoti.

Planuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl socialinių, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.

Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis ‒ nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.

Visos savivaldybės 2016 metais turės garantuotus pajamų šaltinius papildomiems išlaidų pokyčiams finansuoti, o jų 2016 metų pajamos nebus mažesnės, negu tokias pajamas jos turėjo 2015 biudžetiniais metais.

Savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje turėtų paskatinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata neberiboti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo.

Atsižvelgiant į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo nuostatas, kuriomis yra nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę, 2016 metams nustatomi savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai.

Taip pat savivaldybėms keliami reikalavimai dėl įsiskolinimų suvaldymo, o Vilniaus miesto savivaldybei – ir dėl jų sumažinimo.

Lietuvai įsivedus eurą, 2016 metų valstybės biudžeto projektas pirmą kartą yra pateiktas Europos Komisijos (EK) vertinimui. Ji savo pirminę išvadą pateiks iki spalio pabaigos. Jeigu EK pareikalaus patikslinti projektą, atnaujintas jo variantas turi būti pateiktas iki lapkričio 21 dienos, o oficiali galutinė EK išvada paaiškės iki lapkričio 30 dienos.