A. Baerbock: Ukraina negali tapti NATO nare „karo įkarštyje“
Diskusijoje dėl Ukrainos siekio greitai tapti NATO nare Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nubrėžė aiškias ribas. Aljansas laikosi „atvirų durų politikos“, sakė ji ketvirtadienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Osle. Tačiau esą yra aišku, „kad karo įkarštyje negalime kalbėti apie naują narystę“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Aljanso šalis liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime atverti kelią Ukrainai į šią organizaciją. Nuo balandžio NATO narė yra Suomija. Narystės taip pat siekia Švedija.
V. Zelenskis argumentuoja, kad šiuo metu vargu ar kas daugiau nei Ukrainos kariai prisideda prie euroatlantinio saugumo. Nei Ukrainoje, nei Europoje, nei kitose NATO šalyse dauguma gyventojų nesupras, jei Kyjivas Lietuvoje negaus „pelnyto kvietimo“, sakė jis balandį.
Agentūros dpa informacija, tokios Aljanso narės, kaip JAV ir Vokietija, už uždarų durų aiškiai pareiškė, kad kol kas nenori duoti pažadų, kurie smarkiai skirtųsi nuo 2008 m. NATO deklaracijos. Šioje deklaracijoje tuometiniai valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė, kad Ukraina ir Gruzija turėtų prisijungti prie NATO, tačiau neįvardijo konkretaus tvarkaraščio.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios abejonės, parodytos prieš priimant Kyjivą į NATO, paskatins Rusiją pulti daugiau šalių.
„Turime atminti, kad kiekviena abejonė, parodyta čia, Europoje, yra plyšys, kurį Rusija tikrai mėgins užimti“, – sakė jis per Europos viršūnių susitikimą Moldovoje.
Ukraina ir Moldova yra kandidatės į NATO ir ES, tačiau Rusijos invazijai tęsiantis kai kurios Europos sostinės nesiryžta nustatyti oficialaus narystės termino.
Kreipdamasis į keturias dešimtis Europos lyderių iš ES ir ne ES šalių bei Aljanso narių, Ukrainos lyderis perspėjo, kad sprendimo atidėliojimas pakirs Vakarų stiprybę. Pasak jo, jei Ukraina ir Moldova neturės aiškaus kelio į narystę, pavojus iškils pažeidžiamoms provakarietiškoms politinėms jėgoms Baltarusijoje ir Sakartvele.
„Nesvarbu, ar šios abejonės kyla dėl gyvybiškai svarbių saugumo žingsnių, dėl mūsų vienybės ar galbūt dėl mūsų gebėjimo atremti šių laikų iššūkius, kiekviena abejonė įneša daugiau nesaugumo“, – sakė jis.
Atskirai NATO užsienio reikalų ministrai Osle diskutuoja, kokio lygio pažadus ar saugumo garantijas galėtų suteikti Ukrainai per Aljanso viršūnių susitikimą liepos mėnesį.
„Norėčiau pabrėžti, kad vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą reikia aiškių kvietimų į NATO ir saugumo garantijų iki pat narystės NATO“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė laukiąs aiškaus kvietimo įstoti ir į ES.
„Neseniai vienas Kinijos žurnalistas manęs paklausė: „Kodėl NATO?“. Atsakymas labai paprastas. Kai nėra saugumo garantijų, yra tik karo garantijos, – sakė V. Zelenskis. – Mums reikia teisingos taikos. Štai kodėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir nenori būti Rusijos sudraskyta, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“.
„Yra tik dvi alternatyvos: arba atviras karas, arba šliaužianti Rusijos okupacija“ – sakė V. Zelenskis. Rusija bijo NATO ir mėgina praryti tik tas valstybes, kurios nepriklauso bendrai saugumo erdvei, pridūrė jis.
V. Zelenskis taip pat paragino kurti „koalicijas“ tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ ir modernius naikintuvus. „Patriot“ koalicija, padarysianti galą Rusijos šantažui balistinėmis raketomis, ir modernių naikintuvų koalicija, įrodysianti, kad teroras prieš mūsų piliečius neturi galimybių“, yra „lemiamos sudedamosios dalys“, Moldovoje sakė V. Zelenskis.
Ukraina jau yra gavusi oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sovietų gamybos naikintuvų, kai kurios Europos šalys sutiko mokyti ukrainiečių pilotus valdyti modernius naikintuvus.
