AB „Lietuvos geležinkeliai“ – pradžia gera, o kas toliau?

Politinės įžvalgos. Po Seimo rinkimų, eilinį kartą, politikų žvilgsniai nukrypo į AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) pusę. Tai įprastas veiksmas po rinkimų. Kaip taisyklė, Susisiekimo ministras pirmomis darbo dienomis aršiai puola LG, grąsindamas restruktūrizacija, liberalizavimu bei kitomis „blogybėmis“, tačiau praėjus kuriam laikui viskas aprimsta ir vėl teka sava vaga. Taip susidarė pati stipriausia pagrindinių Lietuvos partijų kolicija LG (šiuo metu vadinama partijų „lesiklėle“). Veikdamos LG, jos visuomet surasdavo bendrą kalbą, nes tikslai juk vienodi – „lesinėti“. Ir nereikia čia priekaištauti socialdemokratams už tokią padėtį LG. Ten sėkmingai „lesinėjo“ ir koncervatoriai su liberalais, na gal tik ne mažesne proporcija nei socialdemokratai. Nuo tokio partijų „lesinėjimo“ LG vadovybė jautėsi neliečiama ir ganėtinai saugi. Bėgant laikui, vieniems rinkimams keičiant kitais, LG vadovai tiek suįžūlėjo, kad net Prezidentei viešai metė iššūkį (atsisakė pasirašyti sutartį dėl Rail Baltica statybos). Štai čia ir neapskaičiavo – diržai pasirodo skirtingi. Pas LG vadovus gal „Versaci“, o pas Prezidentę gal ir ne pasaulyje žinomo, prabangaus kūrėjo, bet išskirtinis – kovos menų. O dar nutik tu man taip visi „lesinėtojai“ rinkimus prapylė. Dar spejo vienas iš liberalų vadovų, tik po rinkimų, kažką apie LG liberalizavimą užsiminti (matyt į Susisiekimo ministrus taikė), tuom ir baigėsi „lesinėjimo“ sezonas. Netrukus ir Prezidentė tarė svarų žodį, gerai prisiminė LG vadovo mestą iššūkį. Rezultato nereikėjo ilgai laukti. Tai kas įvyko buvo neišvengiama ir teisinga. Iš principo visi, kas bent kiek domėjosi LG veikla žinojo kas ten darosi, tik tiesiog tylėjo. Juk pagal Įstatymus LG yra strateginės svarbos objektas, kurį turi stebėti visos Lietuvos spec. tarnybos. Stebėjo ar nestebėjo, gal stebėjo, bet tylėjo ne tai dabar svarbiausia. Pirmas žingsnis žengtas ir jis teisingas.

Informacinės įžvalgos. Norint sklandžiai „lesinėti“ reikia, kad visuomenė suprastų, kad LG tokia sudėtinga sistema, kad vadovai dieną, naktį varganą naštą neša ir galvoja, kaip dirbti, kad tik Lietuvai būtų geriau. Gerai įvaldytas demagogijos arsenalas skleidė žinias apie didžiuosius LG projektus – vykimus į Italiją, Kiniją bei kitas šalis, naujų maršrutų atidarymas, kurie nėra ekonomiškai pagrįsti, labai švelniai tariant. LG pompastikos niekados netrūko, kaip ir miglos pūtimo. Viešai pranešama, kad pasirašyti reikšmingi Lietuvai susitarimai dėl krovinių vežimo naudojantis LG paslaugomis. Ir tai pranešama per žiniasklaidą, pateikiama informacija LG tinklalapyje. Visi lietuvaičiai (išskyrus tuos, kurie dirba transporte) ploja katučiais kokie LG vadovai protingi, kaip jie stengiasi. Kodėl tai yra tiesiog demagogija – pateiksiu vėliau.

Rail Baltica įžvalgos. Laikas būtų pripažinti, kad šis projektas daugiau politinio pobūdžio ir nėra ekonomiškai pagrįstas. Ne veltui Estijos Vyriausybė tik svarsto apie jo įgyvendinimą ir aišku pagrįstai, tai neatsiperkantis projektas. Šiuo metu ES finansuoja Rail Baltica infrastruktūrinius projektus, bet pilnai įgyvendinus projektą, Lietuva turės skirti nemažai biudžetinių lėšų infrastruktūros išlaikymui. Tikėtis tokių krovinių srautų, kad bent atsipirktų išlaikymas tikrai neverta, o planas vežti keleivius į ES valstybių miestus, daugiau panašu į svajones. Juo labiau, kad keleivis įlipęs į keleivinį traukinį „pasiims“ subsidiją. Iš tiesų ši infrastruktūra daugiausiai yra naudinga NATO sąjungininkų kariuomenės perdislokavimui, organizuojant pratybas bei rotacinėms pajėgoms.

LG veiklos įžvalgos. O kad bent dabar suprastumėte kaip veikia LG – patikslinsiu. Pradžioje paimkite žemėlapį (Europos su Rusijos Europine dalimi), taip bus aiškiau suprasti tai ką norisi išaiškinti.  Visas Lietuvos geležinkelių transportas veikia išimtinai tik Lietuvos teritorijoje ir LG šilumvežiai į kitas valstybes neišvažiuoja. Taip veikia ir kitų valstybių geležinkeliai su kai kuriais išimtiniais atvejais. LG turi kelis pagrindinius krovinių teikimo srautus – tai Klaipėdos ir Karaliaučiaus jūrų uostai, bei didieji Lietuvos pramonės gigantai – Mažeikių Nafta bei Achema. Sudėjus šių, mano įvardintų, krovinių tiekėjų metines apimtis – jos koreliuosis su LG vežamų krovinių apimtimis. Iš esmės LG aptarnauja didžia dalimi tik šiuos  krovinių tiekėjus. LG nereikia ieškoti naujų krovinių, juos suranda ekspedicinės kompanijos (su kai kuriomis išimtimis, kaip Baltarusijos trąšų gamykla Baltkalis). Todėl kai yra sakoma, kad LG konkuruoja su kitais Europos geležinkeliais, tai sukelia tiesiog šypseną. Tiesa yra ta, kad konkuruoja jūrų uostai, bet tik ne geležinkeliai. Kaip matote iš žemėlapio Lietuva nepatenka į tą krovinių judėjimo srautą pvz. Maskva – Centrinė Europa arba Kinija – Centrinė Europa. Todėl šnekos apie šių srautų pasukimą per Lietuvą, daugiau nei neatsakinga.

Dar didesnės problemos LG sudaro keleivių vežimas. Kaip ir kitose valstybėse keleivių vežimas yra subsidijuojamas (socialinė paslauga). Tačiau noras girtis ir karpyti juosteles kartais pranoksta teisingą požiūrį į vieno ar kito keleivių vežimo maršruto atidarymą. Šiuo metu veikia nemažai nereikalingų, didžiausius nuostolius nešančių maršrutų, kaip pvz. Vilnius – Baltstogė, Vilniaus geležinkelio stotis – Vilniaus oro uostas ir kt. Buvusiai LG vadovybei turėti nuostolingus keleivių maršrutus buvo paranku, kuo didesni nuostoliai, tuo geriau. Jūs paklausite – kodėl?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Įstatymais – Lietuvos kelių, uostų, oro uostų, geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuri negali būti privatizuojama. LG, patikėjimo teise, valdo geležinkelių infrastruktūrą. Tačiau, šiuo metu viskas taip „sutvarkyta“, kad visi mokesčiai susiję su naudojimųsi infrastruktūra, remiantis Geležinkelių Kodekso nuostatomis, paliekamas LG reikmėms. Kalbant paprasčiau, LG naudojasi valstybės turtu neatlygintinai. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad LG valdo infrastruktūrą, veža keleivius bei krovinius, atsiranda galimybė manipuliuoti finansinėmis ataskaitomis, mažinant krovinių vežimo sąnaudas keleivių vežimo sąskaita. Pavyzdys – N geležinkelių stotis, kuri aptarnauja keleivius ir krovinius – stoties viršininko atlyginimas prie kurios vežimo rūšies priskiriamas? Prie keleivių ar krovinių? Atsakymų nėra, nes neskaidru ir įdinga. Greičiausiai bus priskiriama prie keleivių vežimo nuostolių, o krovinių vežimui bus didinamas pelningumas.  Tai tik maža LG veiklos apžvalga. Manau, pilnam situacijos išnagrinėjimui prireiktų surašyti ne vieną knygą.

Ir dar pabaigai, apmąstymui. Visos Lietuvos urėdijos valdo miškus kurių vertė apie 2 milijardus EUR. Per metus gavo apie 7 mln. grynojo pelno. LG valdo apie 2 milijadus vertės turtą – 2,8 mln grynojo pelno. LG viena iš labiausiai centralizuotų įmonių iš visų valstybės valdomų įmonių. Metinė LG apyvarta apie 600 mln EUR (kartu su paskolom ir ES parama).

Taip pat įdomu tai, kad per 2015 metus (neturint pilnų duomenų skaičiavimams), remiantis vien tik viešai skelbiamais  duomenimis, LG už naudojimąsi valstybiniu turtu (infrastruktūra) į biudžetą turėjo sumokėti apie 95 mln EUR.

Taigi, gerbdamas Susisiekimo ministrą p. R.Masiulį ir tikėdamas jo ir jo LG paskirtų  vadovų siekiais iš esmės pakeisti situaciją LG, tikiuosi, kad išsiaiškinus visus galimai nusikalstamus buvusios LG vadovybės darbus, bus pradėtos esminės LG reformos. Manau, kad tik atskyrus geležinkelių infrastruktūrą nuo vežimo proceso, kaip tai reikalauja atitinkamos ES Direktyvos ir kaip jau seniai padaryta Lietuvos oro bei jūrų uostuose  pagaliau Lietuvos Biudžetas pradės gauti pajamas iš Lietuvos piliečiams priklausančio turto, o LG pagaliau taps Europietiška skaidria, ekonomiškai stipria įmone. Taigi laikas reformoms jau atėjo.