Algirdas Kęstutis Rimkus apie įtraukųjį ugdymą, jungtines klases, nuotolinį mokymą ir kitas švietimo aktualijas

Su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Algirdu Kęstučiu Rimkumi, praėjusiais metais apdovanotu Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklu už indėlį į švietimo sistemos plėtojimą ir ilgametį atsakingą, inovatyvų ir kūrybingą vadybinį darbą, kalbamės apie įtraukujį ugdymą, švietimo specialistų normatyvus, jungtines klases, nuotolinį mokymą ir kitas aktualijas.

Gerb. vedėjau, nuo 2024 m. planuojamas įtraukusis ugdymas. Kaip šiam pokyčiui rengiasi Panevėžio rajono švietimo bendruomenė?

Įtraukusis ugdymas nėra nauja ir nežinoma sąvoka Panevėžio rajono pedagoginei bendruomenei. Visose rajono mokyklose jau dabar yra ugdomi vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Visose rajono mokyklose dirba pagalbos specialistai, veikia Vaiko gerovės komisijos. Didesnėse gimnazijose yra švietimo pagalbos specialistų komandos. Savivaldybė skiria papildomų lėšų pagalbos specialistų etatams išlaikyti. Gimnazijose įsteigti 7 psichologų etatai. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021 metais gautas finansavimas 6 naujiems mokytojų padėjėjų etatams steigti. Vyksta glaudus mokyklų ir pagalbos įstaigų bendradarbiavimas – rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba nuolat konsultuoja mokyklų Vaiko gerovės komisijas, pedagogus, tėvus (globėjus, rūpintojus), teikia  metodinę pagalbą;  Švietimo centras vykdo mokymus pedagogams apie įtraukųjį ugdymą.

Kiek mokyklų bendruomenės supranta, kas yra įtraukusis ugdymas? Galbūt jau paskaičiuota, kiek reikės papildomai mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kaip pritaikyti mokyklų materialinę bazę, kas tai finansuos, kaip bus sprendžiamas mokyklų aprūpinimas mokymo priemonėmis?

Didžioji dalis mokyklų pedagoginės bendruomenės supranta įtraukiojo ugdymo būtinybę, tačiau nerimauja, ar galės užtikrinti kokybišką ugdymą skirtingų gebėjimų mokiniams, mokiniams iš įvairių socialinių-kultūrinių sluoksnių? Dažnai bendraamžiams ir jų tėvams nėra lengva priimti kitokį vaiką. Todėl apie įtraukųjį ugdymą kryptingai vykdoma švietėjiška veikla mokyklų bendruomenėms.

Rajone vyksta mokyklų tinklo pertvarka, prijungiamos ar uždaromos mokyklos, tačiau stengiamasi, kad pagalbos specialistai liktų dirbti mokyklų skyriuose. Pagalbos specialistų poreikis nuolat stebimas ir tiriamas, tačiau jis nėra pakankamas. Susiduriame su specialistų trūkumu, ypač psichologų.

Šiek tiek sudėtingesnė situacija yra su patalpų pritaikymu, nes keltuvai ar liftai neįgaliesiems yra tik kai kuriose rajono mokyklose. Patalpos pritaikomos renovuojant, remontuojant mokyklas tiek savivaldybės biudžeto lėšomis, tiek ir lėšomis iš ES projektų. Mokymo priemonėmis mokyklos aprūpinamos nuolat. Dalį priemonių mokyklos perka iš biudžeto lėšų, dalį gaudavo iš buvusio Specialiosios pedagogikos bei psichologijos centro įgyvendinamų  projektų.

Kokia Jūsų nuomonė apie švietimo specialistų etatų normatyvus ir ar tai patenkina poreikius?

Yra pagrindo manyti, jog įgyvendinant įtraukiojo ugdymo politiką, bus sudėtinga užtikrinti  švietimo pagalbos poreikį ugdymo įstaigose: reikės ne tik jau dabar dirbančių pagalbos specialistų, bet ir tokių specialybių pagalbos specialistų, kurių dabar mokyklose nėra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė žinią, kad turi nebelikti jungtinių 5–8  klasių. Kiek tai aktualu Panevėžio rajonui ir kaip tai atsilieps tiek mokiniams, tiek mokytojams?

Kai kuriose Panevėžio rajono mokyklose vis dar turime jungtinių klasių, kurių veikla turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Jungtinės klasės sudaro puikias galimybes mokiniams stiprinti savo bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus bei patirti mokymosi sėkmę ugdantis didesnėje mokinių klasėje. Fizinio ugdymo pamokose – gretutinių klasių mokinių fiziniai pajėgumai panašūs, todėl mokiniams įdomiau žaisti komandinius žaidimus didesnėse grupėse, mokytojams lengviau motyvuoti mokinius aktyviai judėti. Dorinio ugdymo pamokose – diskutuojama, klausomasi kitų nuomonių, dirbama grupėse, todėl mokiniams įdomesnės pamokos, kai daugiau mokinių klasėje.

Neigiami aspektai. Jungtinės klasės kelia tam tikrą baimę ugdytinių tėvams, jog bus prastesni mokinių mokymosi rezultatai; mokiniams, turintiems elgesio problemų, sunkiau sutelkti dėmesį. Tiksliųjų, socialinių, gamtamokslinių dalykų pamokose ugdymas reikalauja daug išsamaus aiškinimo, demonstravimo, o mokiniai jungtinėse klasėse būna skirtingo pasirengimo lygio, yra specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, todėl mokytojui nėra lengva organizuoti kokybišką ugdymą dar ir skirtingų klasių mokiniams.

Panevėžio rajone jungtinių klasių problema sprendžiama kasmet, vykdoma tinklo pertvarka. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. jungtinės klasės planuojamos sudaryti reorganizuotose įstaigose: Raguvos gimnazijos Miežiškių skyriuje, Ramygalos gimnazijos Vadoklių skyriuje.

Visose savivaldybėse vyksta mokyklų tinklo optimizavimas, į ką labiausiai atsižvelgiama priimant sprendimą: ekonominę pusę, akademinius rezultatus ar kitus dalykus? Ir kiek laisvių priimant sprendimą turi savivaldybė?

Mažėjantis gyventojų bei mokinių skaičius, verčia ieškoti optimalių sprendimų švietimo įstaigų tinklo pertvarkymui ir pritaikymui prie kintančių demografinių sąlygų. Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia ekonominę švietimo įstaigų būklę. Svarbūs yra ir socialinės būklės rodikliai. Tiesioginę įtaką mokyklų tinklo pertvarkai neišvengiamai turi vaikų gimstamumo ir su juo susijusio mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas, gyventojų migracija į užsienį ar kitus didžiuosius Lietuvos miestus.

Vienas iš mokyklų tinklo pertvarkos sėkmės veiksnių yra tinkamas mokinių pavėžėjimas organizavimas iš namų į ugdymo įstaigą ir atgal. Optimizuojant mokyklų tinklą, svarbu, kad būtų racionaliau naudojamos lėšos, skirtos švietimui. Optimizuojant mokymo įstaigų tinklą, galima sumažinti išlaidas vienam mokiniui, kadangi didėjant mokinių skaičiui mokykloje, didėja ir mokyklos biudžetas, taigi iš esmės pinga mokymo paslauga. Taigi mažinant mokyklų skaičių ir didinant mokinių skaičių mokyklose, mažėja vieno mokinio išlaikymo kaštai. Mokyklų tinklo optimizavimas sudaro puikias sąlygos geresnei ugdymo kokybei bei veiksmingesniam išteklių panaudojimui.

Nuotolinis mokymas. Kokias išvadas galima dabar jau daryti dėl nuotolinio mokymo. Jo teigiamos ir neigiamos pusės.

Nuotolinis mokymasis patobulino tiek mokytojų, tiek mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Ypač patobulėjo visų ugdymo proceso dalyvių IT kompetencijos. Mokiniai išmoko savarankiškai atlikti užduotis ir už jas atsiskaityti, tėvai (globėjai, rūpintojai) pamatė teigiamus nuotolinio mokymo rezultatus. Sustiprėjo mokinių savarankiškumas, informacinių technologijų valdymas. Nuotolinis mokymas suteikė daugiau galimybių mokykloms siekti ugdymo kokybės.

Nuotolinio mokymo neigiami aspektai: per didelis mokiniams mokymosi krūvis, nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, interneto trikdžiai, negalėjimas susikaupti, pervargimas, nerimas, stresas. Kai kuriems mokytojams – informacinių technologijų žinių trūkumas, stresas bei pervargimas.

Nuotolinis mokymas pareikalavo ir naujų metodikų, kokios pagalbos sulaukėte iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Microsoft Lietuva“ užtikrino galimybę bendrojo ugdymo mokykloms naudotis ne tik nemokamu „Office 365 A1“ planu, bet ir mokama „Microsoft 365 A3“ versija. Pastaroji apima ne tik „Microsoft Teams“ platformą, bet ir „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ programas bei akademinę žaidimo „Minecraft“ versiją, padedančią pamokas nukelti į žaidimų pasaulį.

Šią savaitę pradinukams pradėtas kontaktinis mokymas. Ką manote apie jų sugrąžinimo į klases būtinumą? 

Pradinukams sugrįžti į kontaktinį ugdymą sąlygojo mokyklų bendruomenių įsiklausymas į mokinių tėvų ir mokytojų nuomones bei įžvalgas dėl sistemiškai mažėjančios mokinių individualios pažangos bei motyvacijos savivaldžiai mokytis, taip pat vis labiau prastėjančios mokinių tiek fizinės, tiek emocinės sveikatos.

Kovo 22 d. keturios Panevėžio rajono savivaldybės ugdymo įstaigos: Naujamiesčio gimnazija, Raguvos gimnazija, Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla ir Piniavos mokyklos-darželis atnaujino pradinio ugdymo programos įgyvendinimą mišriu būdu. Iš viso į rajono mokyklas sugrįžo 130 pradinukų ir 36 darbuotojai. Kontaktinis pradinukų ugdymas organizuojamas taikant Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje išbandytą eksperimentinį modelį.

Pradinių klasių mokinių grįžimas į mokyklas ypač pasiteisino dėl atsiradusios galimybės mokytojams  įvertinti mokinių pasiekimus ir asmeninę pažangą, turėti galimybę planuoti bei suteikti realią pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Taip pat, atnaujinus kontaktinį pradinį ugdymą, atsirado palankios sąlygos siekti atgaivinti ir sustiprinti vaikų socialinius įgūdžius bei tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius, atsirado galimybės didinti mokinių fizinį aktyvumą bei gerinti jų emocinę sveikatą.

Patys aktualiausi šių dienų švietimiečius jaudinantys klausimai ir nuo ko priklauso jų sprendimas?

Net ir tobuliausiai organizuojamas nuotolinis mokymas neturi pagrindinio elemento – gyvo kontakto ir ryšio, t. y. mokytojo, kuris yra tiek išorinės motyvacijos šaltinis, tiek vidinės vaiko motyvacijos kurstytojas.

Dėkoju už pokalbį.

 

Kalbino Karolina Baltmiškė