Ant pirmųjų šiųmečių pašto ženklų – aukštaičių gentis
Penktadienį, sausio 26 d. Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą trijų pašto ženklų seriją „Baltų gentys. Aukštaičiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,10 Eur, 0,35 Eur ir 1,55 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.
Šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia 2024-aisiais. Ant jų pavaizduoti trys skirtingi archeologiniai radiniai, būdingi aukštaičių genčiai – lankinė segė, kamanų apkaustai ir pasaginė segė. Prie kiekvieno iš jų nurodyta vieta, kurioje jie buvo rasti ir apytikslis šių daiktų naudojimo amžius.
„Pašto ženklų serija „Baltų gentys“ skirta istorinėms baltų gentimis pažymėti, kurių kultūros išskirtinumo kitaip nei archeologiniais radiniais parodyti neįmanoma. Aukštaičių genčiai skirti pašto ženklų vaizdiniai visiškai atitinka turimą archeologinę medžiagą. Ši gentis apėmė Vidurio Lietuvos plokštinių degintų kapų su griautiniais žirgų palaidojimais paplitimo arealą. Aukštaičių gentį, kaip ir kitas baltų gentis, pirmieji išskyrė archeologai pradedant Marija Gimbutiene“, – aiškina archeologas, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys dr. Gintautas Zabiela.
Pats Aukštaitijos terminas rašytiniuose šaltiniuose minimas maždaug nuo 1300 m., kuomet jos teritoriją pasiekė Vokiečių ordinas, iš kurio dokumentų ir yra žinomi daugumos baltų genčių pavadinimai.
1420 m. Aukštaitijos sąvoka buvo pavartota ir LDK kunigaikščio Vytauto laiške. Jame paaiškinta jos reikšmė – tai esanti žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu.
Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia nuo 20 iki 25 naujų pašto mokos ženklų, kuriose atspindimi šaliai svarbūs istoriniai įvykiai, veikėjai bei įvairių sričių paveldas.
