10 balandžio, 2017
Birštono viešosios bibliotekos bibliografės Genovaitės Mačiūtės informacija

Antano Vienuolio ženklai Birštono kurorte

135-osioms rašytojo Antano Vienuolio gimimo metinėms

Rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis Birštoną atrado 1926 metais, į jį sugrįžo 1934-aisiais, sakydamas, jog „Birštonas savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto“.

Birštono viešojoje bibliotekoje saugoma rašytojo atvirlaiškio sūnui, 1934 m. rugpjūty išsiųsto iš Birštono į Anykščius, kopija, Antano Vienuolio raštų 6-ojo tomo 2-oje knygoje publikuojamas dešimties puslapių rašytojo straipsnis „Iš Birštono kurorto“.

Antanas Vienuolis. Ištraukos iš straipsnio „Iš Birštono kurorto“

„Vakar atvažiavau į Birštoną. Atvažiavau ne paūžti, ne patinginiauti, o pasilsėti ir savo pairusią sveikatą pataisyti. Mat Birštonas — ne tik kurortas pasigydyti, bet poilsio, ramybės ir gražių gamtos vaizdų vieta.
Birštone aš nebe svečias nebuvėlis. Susipažinau su juo dar 1926 metais. Jis mane tada savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto; geru žodžiu jį minėjau ir kitiems piršau. Bet kasdieniniai vargai, rūpesčiai vėl privertė mane į Birštono uostą plaukti.

Atplaukiau ir nebepažinau savo gerojo Birštono: regis, tik dangus ir pats Nemunas nepasikeitė, šiaip viskas pertvarkyta iš pamatų, o Vytauto kalne net naktinė saulė įžiebta. Parke iškirsti nereikalingi krūmai, pravestos naujos alėjos. Šaltiniai — cementu ir akmenimis sukaustyti, apdengti, išmeksfaltuoti jų takeliai. Ten, kur seniau žaliavo veja arba buvo sėjamos dirvelės, dabar išdygo balti pastatai sanatorijų, dumblo, mineralinių, elektrinių, saulės ir kitų vonių su poliklinika ir atskirais kabinetais-laboratorijomis tirti šaltinių vandenims, gydomojo purvo sudėčiai, angliarūgščiai gaminti. Visi upeliai drenuoti; užvesti nauji gėlynai, fontanai — ir dar daug daug kas daroma…“

„Ne tik visam kurortui, bet visai apylinkei dominuoja Vytauto kalnas su savo naktine saule. Seniau nelengva buvo jo viršūnė pasiekti, bei šiandien laipioja ant jo ir maži vaikai: įtaisyti patogūs mediniai laiptai, daug suolų suolelių. Tiltų, tiltelių; kur tik sustosi, kur tik prisėsi, vis naujais reginiais pasigėrėsi — tai į parką, tai | tolimas gražias apylinkes. Kas nori pasiekti kalno viršūnę greičiau. lipa stačiai tam tikrais laiptais, kas nesiskubina — suka aplinkui šimtamečių medžių ūksmėje. Reginių nuo Vytauto kalno — ir neaprašysi: apačioje matyti per medžių šakas Birštono kurortas, alėjomis knibždu žmonės, dunda jų balsai ir čiukši žvyruotais takeliais kojos; čia pat ir Nemunas, upių didvyris, skuba priimti į savo glėbį gražuolį Verknės upelį; nuo kalno niekaip žmogus nesuprasi, iš kur ir į kur jis teka: čia jis per kalnus ir lygumas siekia į rytus, čia nusitiesia į vakarus, tai vėl, padaręs kokią nors vingiuotą kilpą, grįžta atgal ir blyksi tarp mėlynų šilų savo metaline juosta. Už Nemuno į šiaurę — marios: tai 300 ha pušyno plotas. Pušyno skęsta kelios vilos, kitos dar tik statosi. Tai bene geriausia ir ramiausia Lietuvoje poilsio vieta. Toliau dunkso turtingas padavimų Ginkaus piliakalnis, Verknės aukštumos su Ožkos pečiumi — mėgiamosios turistų lankymo vietos. Šiapus Nemuno į vakarus — vėl miškų marios: tai Birštono 60 ha pušynėlis 16 kilometrų ilgio Nemuno pakraščiu žvėrinčius — didžiųjų Lietuvos kunigaikščių medžioklės rezervatas, apjuostus Nemuno kilpa. Už Prienų prasideda kiti šilai, kitos girios — ir vėl mėlynos marios be krašto…“

1934

Apie Antaną Žukauską-Vienuolį

Antanas Žukauskas gimė 1882 balandžio 7 dieną Anykščių rajone, Ažuožerių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Anykščių valsčiaus pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje, kurioje baigė keturias klases.

Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, A. Žukauskas neteko tėvų bei giminaičio vyskupo Antano Baranausko finansinės paramos tolimesnėms studijoms ir pradėjo gyvent savarankiškai. 1900–1903 m. jis dirbo mokiniu Maskvos Keizerio vaistinėje, išlaikęs egzaminus, gavo provizoriaus padėjėjo kvalifikaciją. 1907–1910 m. Maskvos universitete būsimasis rašytojas studijavo farmaciją ir 1910 m. įgijo provizoriaus išsilavinimą, kartu klausė ir literatūros paskaitų.

Nuo 1922 m. iki gyvenimo pabaigos A. Žukauskas su pertraukomis gyveno Anykščiuose. Turėjo savo vaistinę, buvo Lietuvos vaistininkų draugijos Garbės narys. bendradarbiavo „Farmacijos žiniose“, kur siūlė medicininius preparatus vadinti lietuviškais vardais.

A. Žukauskas-Vienuolis 1927 m. gegužės 1 d. Anykščiuose įkūrė Antano Baranausko muziejų – pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje. Jis išsaugojo savo giminaičio vyskupo A. Baranausko klėtelę, statytą 1826 m., poeto ir jo giminės daiktus, knygas, šeimos relikvijas.

Antanas Žukauskas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1907 m. jis pasirinko literatūrinį Vienuolio slapyvardį, kuriuo ir pasirašinėjo visą savo kūrybą. Svarbesni kūriniai: „Paskenduolė“ (apsakymas), „Amžinasis smuikininkas“ (legendos), „Inteligentų palata“ (apysaka) „Kryžkelės“ (istorinis romanas), „Viešnia iš Šiaurės“ (romanas), „Išdukterė“ (apysaka ir apsakymai), „Užžėlusiu taku“ (novelės), „Puodžiūnkiemis“ (romanas), „Iš mano atsiminimų“ (memuariniai apsakymai). 1985–1988 m. išleisti 6 Antano Vienuolio raštų tomai.

Rašytojas mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vykdant testamentinę valią, palaidotas savo sodyboje, Anykščiuose.


10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

28 spalio, 2024

2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių krašto. Pagėgių […]

26 spalio, 2024

Penktadienį Vilniaus „Twinsbet“ arenoje užgimė didinga Emilijos Pliaterytės legenda. Į ansamblio „Lietuva“ muzikinę dramą „Emilija“ rinkosi žinomi svečiai, muzikinių spektaklių […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

24 spalio, 2024

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė modernizuotoje Ąžuolyno bibliotekoje Kaune ir pasidžiaugė šią savaitę atrastu vienu vertingiausių bibliotekos eksponatų – garsiojo […]

24 spalio, 2024

Prie kelio – naujas akcentas Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje […]

24 spalio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino į gerosios praktikos renginį „Daugiau nei erdvė“ Prezidentūroje susirinkusius „Lietuvos galios“ inciatyvų atstovus. […]

23 spalio, 2024

Kėdainių kultūros centro meno vadovė, rajono mero Valentino Tamulio bendrapartietė bei rajono tarybos narė Daiva Makutienė kaltinama galimai rinkusi pinigus […]

23 spalio, 2024

Į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. spalio 16-osios popietę rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje vyko ypatingas […]