10 balandžio, 2017
Birštono viešosios bibliotekos bibliografės Genovaitės Mačiūtės informacija

Antano Vienuolio ženklai Birštono kurorte

135-osioms rašytojo Antano Vienuolio gimimo metinėms

Rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis Birštoną atrado 1926 metais, į jį sugrįžo 1934-aisiais, sakydamas, jog „Birštonas savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto“.

Birštono viešojoje bibliotekoje saugoma rašytojo atvirlaiškio sūnui, 1934 m. rugpjūty išsiųsto iš Birštono į Anykščius, kopija, Antano Vienuolio raštų 6-ojo tomo 2-oje knygoje publikuojamas dešimties puslapių rašytojo straipsnis „Iš Birštono kurorto“.

Antanas Vienuolis. Ištraukos iš straipsnio „Iš Birštono kurorto“

„Vakar atvažiavau į Birštoną. Atvažiavau ne paūžti, ne patinginiauti, o pasilsėti ir savo pairusią sveikatą pataisyti. Mat Birštonas — ne tik kurortas pasigydyti, bet poilsio, ramybės ir gražių gamtos vaizdų vieta.
Birštone aš nebe svečias nebuvėlis. Susipažinau su juo dar 1926 metais. Jis mane tada savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto; geru žodžiu jį minėjau ir kitiems piršau. Bet kasdieniniai vargai, rūpesčiai vėl privertė mane į Birštono uostą plaukti.

Atplaukiau ir nebepažinau savo gerojo Birštono: regis, tik dangus ir pats Nemunas nepasikeitė, šiaip viskas pertvarkyta iš pamatų, o Vytauto kalne net naktinė saulė įžiebta. Parke iškirsti nereikalingi krūmai, pravestos naujos alėjos. Šaltiniai — cementu ir akmenimis sukaustyti, apdengti, išmeksfaltuoti jų takeliai. Ten, kur seniau žaliavo veja arba buvo sėjamos dirvelės, dabar išdygo balti pastatai sanatorijų, dumblo, mineralinių, elektrinių, saulės ir kitų vonių su poliklinika ir atskirais kabinetais-laboratorijomis tirti šaltinių vandenims, gydomojo purvo sudėčiai, angliarūgščiai gaminti. Visi upeliai drenuoti; užvesti nauji gėlynai, fontanai — ir dar daug daug kas daroma…“

„Ne tik visam kurortui, bet visai apylinkei dominuoja Vytauto kalnas su savo naktine saule. Seniau nelengva buvo jo viršūnė pasiekti, bei šiandien laipioja ant jo ir maži vaikai: įtaisyti patogūs mediniai laiptai, daug suolų suolelių. Tiltų, tiltelių; kur tik sustosi, kur tik prisėsi, vis naujais reginiais pasigėrėsi — tai į parką, tai | tolimas gražias apylinkes. Kas nori pasiekti kalno viršūnę greičiau. lipa stačiai tam tikrais laiptais, kas nesiskubina — suka aplinkui šimtamečių medžių ūksmėje. Reginių nuo Vytauto kalno — ir neaprašysi: apačioje matyti per medžių šakas Birštono kurortas, alėjomis knibždu žmonės, dunda jų balsai ir čiukši žvyruotais takeliais kojos; čia pat ir Nemunas, upių didvyris, skuba priimti į savo glėbį gražuolį Verknės upelį; nuo kalno niekaip žmogus nesuprasi, iš kur ir į kur jis teka: čia jis per kalnus ir lygumas siekia į rytus, čia nusitiesia į vakarus, tai vėl, padaręs kokią nors vingiuotą kilpą, grįžta atgal ir blyksi tarp mėlynų šilų savo metaline juosta. Už Nemuno į šiaurę — marios: tai 300 ha pušyno plotas. Pušyno skęsta kelios vilos, kitos dar tik statosi. Tai bene geriausia ir ramiausia Lietuvoje poilsio vieta. Toliau dunkso turtingas padavimų Ginkaus piliakalnis, Verknės aukštumos su Ožkos pečiumi — mėgiamosios turistų lankymo vietos. Šiapus Nemuno į vakarus — vėl miškų marios: tai Birštono 60 ha pušynėlis 16 kilometrų ilgio Nemuno pakraščiu žvėrinčius — didžiųjų Lietuvos kunigaikščių medžioklės rezervatas, apjuostus Nemuno kilpa. Už Prienų prasideda kiti šilai, kitos girios — ir vėl mėlynos marios be krašto…“

1934

Apie Antaną Žukauską-Vienuolį

Antanas Žukauskas gimė 1882 balandžio 7 dieną Anykščių rajone, Ažuožerių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Anykščių valsčiaus pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje, kurioje baigė keturias klases.

Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, A. Žukauskas neteko tėvų bei giminaičio vyskupo Antano Baranausko finansinės paramos tolimesnėms studijoms ir pradėjo gyvent savarankiškai. 1900–1903 m. jis dirbo mokiniu Maskvos Keizerio vaistinėje, išlaikęs egzaminus, gavo provizoriaus padėjėjo kvalifikaciją. 1907–1910 m. Maskvos universitete būsimasis rašytojas studijavo farmaciją ir 1910 m. įgijo provizoriaus išsilavinimą, kartu klausė ir literatūros paskaitų.

Nuo 1922 m. iki gyvenimo pabaigos A. Žukauskas su pertraukomis gyveno Anykščiuose. Turėjo savo vaistinę, buvo Lietuvos vaistininkų draugijos Garbės narys. bendradarbiavo „Farmacijos žiniose“, kur siūlė medicininius preparatus vadinti lietuviškais vardais.

A. Žukauskas-Vienuolis 1927 m. gegužės 1 d. Anykščiuose įkūrė Antano Baranausko muziejų – pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje. Jis išsaugojo savo giminaičio vyskupo A. Baranausko klėtelę, statytą 1826 m., poeto ir jo giminės daiktus, knygas, šeimos relikvijas.

Antanas Žukauskas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1907 m. jis pasirinko literatūrinį Vienuolio slapyvardį, kuriuo ir pasirašinėjo visą savo kūrybą. Svarbesni kūriniai: „Paskenduolė“ (apsakymas), „Amžinasis smuikininkas“ (legendos), „Inteligentų palata“ (apysaka) „Kryžkelės“ (istorinis romanas), „Viešnia iš Šiaurės“ (romanas), „Išdukterė“ (apysaka ir apsakymai), „Užžėlusiu taku“ (novelės), „Puodžiūnkiemis“ (romanas), „Iš mano atsiminimų“ (memuariniai apsakymai). 1985–1988 m. išleisti 6 Antano Vienuolio raštų tomai.

Rašytojas mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vykdant testamentinę valią, palaidotas savo sodyboje, Anykščiuose.


27 vasario, 2024

Su dainomis ir šokiais per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis šį savaitgalį aplankė Sūduvos sostinę – per du šimtai atlikėjų […]

25 vasario, 2024

Šiandien, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, apdovanoti Knygos meno konkurso laureatai. Diplomus jiems įteikė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.  „Šis konkursas […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]

24 vasario, 2024

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl […]

23 vasario, 2024

Jau artimiausiu metu sostinėje pradės kursuoti netradicinis autobusas. Biblioteka „ant ratų“ toliau nuo viešosios bibliotekos padalinių įsikūrusiems vilniečiams siūlys ne […]

Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos regionams ir Dainų šventės šimtmečiui / organizatorių nuotr.
22 vasario, 2024

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 24-oji knygų mugė. Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]

15 vasario, 2024

Vasario 14-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Jūratės Onaitytės 70-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pagal Daivos Čepauskaitės […]