10 balandžio, 2017
Birštono viešosios bibliotekos bibliografės Genovaitės Mačiūtės informacija

Antano Vienuolio ženklai Birštono kurorte

135-osioms rašytojo Antano Vienuolio gimimo metinėms

Rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis Birštoną atrado 1926 metais, į jį sugrįžo 1934-aisiais, sakydamas, jog „Birštonas savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto“.

Birštono viešojoje bibliotekoje saugoma rašytojo atvirlaiškio sūnui, 1934 m. rugpjūty išsiųsto iš Birštono į Anykščius, kopija, Antano Vienuolio raštų 6-ojo tomo 2-oje knygoje publikuojamas dešimties puslapių rašytojo straipsnis „Iš Birštono kurorto“.

Antanas Vienuolis. Ištraukos iš straipsnio „Iš Birštono kurorto“

„Vakar atvažiavau į Birštoną. Atvažiavau ne paūžti, ne patinginiauti, o pasilsėti ir savo pairusią sveikatą pataisyti. Mat Birštonas — ne tik kurortas pasigydyti, bet poilsio, ramybės ir gražių gamtos vaizdų vieta.
Birštone aš nebe svečias nebuvėlis. Susipažinau su juo dar 1926 metais. Jis mane tada savais vandenėliais taip pagydė, kad ištisus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto; geru žodžiu jį minėjau ir kitiems piršau. Bet kasdieniniai vargai, rūpesčiai vėl privertė mane į Birštono uostą plaukti.

Atplaukiau ir nebepažinau savo gerojo Birštono: regis, tik dangus ir pats Nemunas nepasikeitė, šiaip viskas pertvarkyta iš pamatų, o Vytauto kalne net naktinė saulė įžiebta. Parke iškirsti nereikalingi krūmai, pravestos naujos alėjos. Šaltiniai — cementu ir akmenimis sukaustyti, apdengti, išmeksfaltuoti jų takeliai. Ten, kur seniau žaliavo veja arba buvo sėjamos dirvelės, dabar išdygo balti pastatai sanatorijų, dumblo, mineralinių, elektrinių, saulės ir kitų vonių su poliklinika ir atskirais kabinetais-laboratorijomis tirti šaltinių vandenims, gydomojo purvo sudėčiai, angliarūgščiai gaminti. Visi upeliai drenuoti; užvesti nauji gėlynai, fontanai — ir dar daug daug kas daroma…“

„Ne tik visam kurortui, bet visai apylinkei dominuoja Vytauto kalnas su savo naktine saule. Seniau nelengva buvo jo viršūnė pasiekti, bei šiandien laipioja ant jo ir maži vaikai: įtaisyti patogūs mediniai laiptai, daug suolų suolelių. Tiltų, tiltelių; kur tik sustosi, kur tik prisėsi, vis naujais reginiais pasigėrėsi — tai į parką, tai | tolimas gražias apylinkes. Kas nori pasiekti kalno viršūnę greičiau. lipa stačiai tam tikrais laiptais, kas nesiskubina — suka aplinkui šimtamečių medžių ūksmėje. Reginių nuo Vytauto kalno — ir neaprašysi: apačioje matyti per medžių šakas Birštono kurortas, alėjomis knibždu žmonės, dunda jų balsai ir čiukši žvyruotais takeliais kojos; čia pat ir Nemunas, upių didvyris, skuba priimti į savo glėbį gražuolį Verknės upelį; nuo kalno niekaip žmogus nesuprasi, iš kur ir į kur jis teka: čia jis per kalnus ir lygumas siekia į rytus, čia nusitiesia į vakarus, tai vėl, padaręs kokią nors vingiuotą kilpą, grįžta atgal ir blyksi tarp mėlynų šilų savo metaline juosta. Už Nemuno į šiaurę — marios: tai 300 ha pušyno plotas. Pušyno skęsta kelios vilos, kitos dar tik statosi. Tai bene geriausia ir ramiausia Lietuvoje poilsio vieta. Toliau dunkso turtingas padavimų Ginkaus piliakalnis, Verknės aukštumos su Ožkos pečiumi — mėgiamosios turistų lankymo vietos. Šiapus Nemuno į vakarus — vėl miškų marios: tai Birštono 60 ha pušynėlis 16 kilometrų ilgio Nemuno pakraščiu žvėrinčius — didžiųjų Lietuvos kunigaikščių medžioklės rezervatas, apjuostus Nemuno kilpa. Už Prienų prasideda kiti šilai, kitos girios — ir vėl mėlynos marios be krašto…“

1934

Apie Antaną Žukauską-Vienuolį

Antanas Žukauskas gimė 1882 balandžio 7 dieną Anykščių rajone, Ažuožerių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Anykščių valsčiaus pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje, kurioje baigė keturias klases.

Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, A. Žukauskas neteko tėvų bei giminaičio vyskupo Antano Baranausko finansinės paramos tolimesnėms studijoms ir pradėjo gyvent savarankiškai. 1900–1903 m. jis dirbo mokiniu Maskvos Keizerio vaistinėje, išlaikęs egzaminus, gavo provizoriaus padėjėjo kvalifikaciją. 1907–1910 m. Maskvos universitete būsimasis rašytojas studijavo farmaciją ir 1910 m. įgijo provizoriaus išsilavinimą, kartu klausė ir literatūros paskaitų.

Nuo 1922 m. iki gyvenimo pabaigos A. Žukauskas su pertraukomis gyveno Anykščiuose. Turėjo savo vaistinę, buvo Lietuvos vaistininkų draugijos Garbės narys. bendradarbiavo „Farmacijos žiniose“, kur siūlė medicininius preparatus vadinti lietuviškais vardais.

A. Žukauskas-Vienuolis 1927 m. gegužės 1 d. Anykščiuose įkūrė Antano Baranausko muziejų – pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje. Jis išsaugojo savo giminaičio vyskupo A. Baranausko klėtelę, statytą 1826 m., poeto ir jo giminės daiktus, knygas, šeimos relikvijas.

Antanas Žukauskas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1907 m. jis pasirinko literatūrinį Vienuolio slapyvardį, kuriuo ir pasirašinėjo visą savo kūrybą. Svarbesni kūriniai: „Paskenduolė“ (apsakymas), „Amžinasis smuikininkas“ (legendos), „Inteligentų palata“ (apysaka) „Kryžkelės“ (istorinis romanas), „Viešnia iš Šiaurės“ (romanas), „Išdukterė“ (apysaka ir apsakymai), „Užžėlusiu taku“ (novelės), „Puodžiūnkiemis“ (romanas), „Iš mano atsiminimų“ (memuariniai apsakymai). 1985–1988 m. išleisti 6 Antano Vienuolio raštų tomai.

Rašytojas mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vykdant testamentinę valią, palaidotas savo sodyboje, Anykščiuose.


24 liepos, 2024

Kinijos Usio mieste pasibaigė beveik savaitę trukęs atvirasis Azijos sportinių šokių festivalis. Antrą kartą suorganizuotas renginys pretenduoja tapti didžiausiu vasaros […]

24 liepos, 2024

Vienas žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, su naujomis technikomis ir idėjomis eksperimentuojantis Stasys Eidrigevičius 75-ąjį gimtadienį mini Panevėžyje savo vardo muziejuje […]

19 liepos, 2024

,,Iš Kirdeikių kaimo sveikinu Ignaliną… „, – sakė žinomas menininkas Gintaras Gesevičius savo tapybos parodos, papuošusios miesto šventės programą, atidaryme. […]

18 liepos, 2024

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

17 liepos, 2024

Tojamos stiklo meno muziejuje (Japonija) surengtoje iškilmingoje ceremonijoje menininkei Daliai Truskaitei įteikta Tojamos tarptautinės stiklo parodos 2024 aukso premija. Apdovanojimų […]

Gedimino Kartano nuotr.
17 liepos, 2024

Panevėžyje atidarytas naujausias Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo – vos per mėnesį muziejuje apsilankė beveik […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

11 liepos, 2024

Baimė, žinių ir patirties trūkumas – neretai yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys pradėti nuosavą verslą ar užsiimti vykdomos veiklos plėtra. Tačiau […]

10 liepos, 2024

300 laiptelių, 55 metrai aukščio ir kvapą gniaužiantys Nemuno kilpų vaizdai – tokią dovaną lankytojams kaskart įteikia aukščiausias Lietuvoje apžvalgos […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

5 liepos, 2024

Miškininkai ragina iškeisti miestą į mišką ir vasaros atostogų, laisvadienių metu lankyti neatrastus pažintinius takus, muziejus, poilsiavietes miškuose. Šįkart rekomenduojame […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

29 birželio, 2024

Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. […]