Anykščių siaurukas turės konkurentą
Milijono verta svajonė virsta realybe: Siaurojo geležinkelio klubas įsigijo 100 km apleisto siaurojo geležinkelio ruožo Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio rajonuose ir jau šiemet žada ten pakviesti lietuvius bei užsienio turistus išbandyti istorinę geležinkelio techniką.
Penkerius metus gyvuojantis Siaurojo geležinkelio klubas vienija siaurojo geležinkelio istorija besidominčius žmones. Savo svajonę paskleisti siaurojo geležinkelio virusą plačiau jie pradeda įgyvendinti šiemet – paskutinę vasario dieną klubas įsigijo daugiau nei 100 km nenaudojamo siaurojo geležinkelio ruožo, einančio per tris Aukštaitijos rajonus. Pradinė šio ruožo kaina siekė beveik 300 tūkst. eurų.
Industrinio turizmo entuziastai neslepia, jog tai – didžiulė investicija. Vis dėlto neabejoja, kad ji atsipirks: susidomėjimas tokio tipo objektais tarp užsieniečių didžiulis. Tereikia pasiruošti tinkamai juos priimti ir skleisti gerąją žinią.
Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio rajonų teritorija einančiame ruože jie ketina vystyti industrinio turizmo projektus – pasiūlyti turistams pasivažinėti įvairia geležinkelio technika, pavyzdžiui, drezinomis.
Pasiūlyti įvairias pramogas siauruoju geležinkeliu atvysiantiems turistams jie kvies ir vietos bendruomenes – kadangi ruožas eina per įvairius miestelius, jų gyventojai turės progą parodyti tai, ką moka geriausiai: prekiauti suvenyrais, organizuoti renginius ir t.t.
Dešimtmečius niekam nerūpėjo
Aukštaitijoje esantis daugiau nei 100 km siaurojo geležinkelio ruožas iki šiol priklausė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo 1990 metų jis buvo nenaudojamas ir mažai kam rūpėjo. Siaurojo geležinkelio klubo nariai pasakojo, jog per 26-erius metus šis ruožas tapo visiškai apleistu.
„1990 metais Lietuvoje egzistavęs „siaurukas“ pasidalino į dvi dalis: ruožas Panevėžys-Anykščiai pakankamai ilgai veikė, o ruožas į Biržus ir Pasvalį buvo miręs – krovinių nebuvo, o jokia kita veikla neišvystyta. Jo teritorijoje esančios stotys išparduotos, o pats ruožas visus tuos metus buvo neprižiūrimas“, – pasakoja vienas iš Siaurojo geležinkelio klubo steigėjų Udrius Armalis.
Anot jo, tai, kad šiame ruože esančios stotys privatizuotos, – ir privalumas, ir trūkumas. Kai kur gyvena žmonės, kitos – apleistos. Vis dėlto dauguma jų „gyvos“.
„Turime minčių prikalbinti vietinius žmones, kurie šiose vietose galbūt norėtų užsiimti turizmui aktualia veikla: įrengti kavinę, prekiauti suvenyrais ir pan.“, – kalbėjo industrinio turizmo entuziastas.
Visa tai įpūstų gyvybės į visą maršrutą ir padėtų sudominti turistus, kurie čia atvyktų išbandyti Siaurojo geležinkelio klubo narių surinktos geležinkelio technikos.
„Mūsų klubas veikia jau penkerius metus. Per tą laiką supirkome nemažai istorinės technikos – turime daugiau nei Anykščių siaurojo geležinkelio muziejus. Tiesa, dalis jos tragiškos būklės, tačiau tikimės restauruoti. O kai ką galima naudoti ir dabar. Pavyzdžiui, rankines drezinas“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujieji siaurojo geležinkelio ruožo savininkai savo veiklą ketina pradėti nuo Biržų. Planuojama, kad jau šią vasarą būtent čia lietuviai ir užsienio turistai galės išbandyti minėtas rankines drezinas.
