17 vasario, 2024
ELTA

Apklausa: užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 proc. piliečių

Lietuvos gyventojai pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, palankiai vertina narystę NATO, o šalies užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 proc. piliečių. Daugiau nei pusė gyventojų agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu. Kasmet tokių ryžtingų žmonių daugėja. Tokias tendencijas parodė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.

Tiesa, ne visi žmonės tiksliai žino, kaip elgtųsi mobilizacijos atveju ar ką turėtų ir galėtų daryti kilus ginkluotam konfliktui. Pasak politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, dalis žmonių, kurie nežino, ką darytų kilus pavojui tėvynei, arba nėra apsisprendę, kaip prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, arba dar neturi visos reikiamos informacijos, arba negali nuspėti savo reakcijos kilus neramumams.

„Žmonių, kurie nežino, ką darytų kilus neramumas arba kaip į juos reaguotų – gana nemažai. Galimai tai susiję ir su pasirengimu reaguoti ir kitais dalykais. Todėl, matyt, reikia dar aiškesnės, lengviau gaunamos informacijos. Atrodo, kad informacijos yra, bet ji nebūtinai pasiekia visus piliečius“, – pranešime sakė politologė, politinės sociologijos specialistė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Anot politologės, natūralu, kad kylant neramumams žmonės nežino, ką daryti, kaip jaustis, dalis jų negali nuspėti savo reakcijų, todėl apklausos duomenys rodo, kad 40 proc. apklaustųjų jaučiasi ne iki galo žinantys apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Dar 22 proc. teigia visiškai nieko apie tai nežinantys.

33 proc. apklaustųjų jaučiasi pakankamai informuoti apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o 34 proc. sako žinantys, kaip reikėtų elgtis mobilizacijos atveju.

„Visgi nežinojimas, ką daryti ir kaip prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, nebūtinai reiškia, kad žmogus negintų tėvynės, nedalyvautų pasipriešinime. Dažnai žmonės tiesiog nežino, kaip reaguotų. Nežinojimas nebūtinai yra negatyvus, nors neužtikrintumo ir yra“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Pasak jos, visuomenės tyrimus ir apklausas darantys mokslininkai pastebėjo, kad žmonių nusiteikimas ginti tėvynę, dalyvauti pilietiniame pasipriešinime didėja kartu su kylančiomis geopolitinėmis įtampomis.

„Grėsmės suvokimas veikia mobilizuojančiai. Žmonių, kurie neramiais laikais yra linkę laikytis nuošalyje, sumažėja. Taigi, auga tiek nežinančių, kaip galėtų prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, tiek ketinančių prisidėti procentas“, – sako politologė.

Lietuvos užpuolimo atveju 61 proc. žmonių dalyvautų taikiame pilietiniame pasipriešinime, 11 proc. imtųsi iniciatyvos organizuoti tokį pasipriešinimą. Tai, pasak politologės, didelio aktyvumo potencialas.

„Karas verčia žmones apie save galvoti kritiškai, vertinti ir suvokti visas aplinkybes ir sąlygas. Akivaizdu, kad Lietuvoje žmonės supranta, kodėl reikia gintis ir dalyvauti pilietiniame pasipriešinime“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Gal norėtųsi, kad prisidedančių skaičius būtų dar didesnis, bet realiai vertinant skaičiai yra nemaži. Taip, iniciatyvių, organizuojančių pasipriešinimą žmonių dalis visuomenėje visada mažesnė (11 proc.), nes organizuoti pasipriešinimą reikia žinių, psichologinių savybių. Prisidedantys yra reikšmingiausia dalis, ta dalis, kurią visuomenėje mes norime auginti“, – svarsto politologė.

Apklausoje dalyvavę žmonės nurodė, kad agresijos prieš Lietuvą atveju taikaus pasipriešinimo būdai, jų manymu, būtų gana įvairūs. Vieni leistų dronus, kiti naikintų kelio ženklus ir statytų barikadas, treti rūpintųsi kariais. Be to, žmonės priešintųsi grupėse ir nepaklustų okupantų reikalavimams ar agituotų, kovotų su dezinformacija, taip pat – rinktų informaciją apie užpuolikus.

I. Petronytė-Urbonavičienė įsitikinusi, jog itin svarbu sudaryti visas sąlygas, kad kai žmogus nutars prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, jis turėtų visas galimybes ir informaciją tai padaryti.

Tokiai minčiai pritaria ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, pabrėždamas, kad valstybės gynyboje svarbus kiekvienas.

„Labai svarbu suvokti, kad kiekvieno visuomenės nario veikla būtų reikšminga – dalis gintų būdami ginkluotųjų pajėgų dalimi, kita dalis – prisidėtų remdami kariuomenę. Girdime, kad daugelis klausia, ką reikėtų daryti karo atveju. Atsakymas paprastas – užtikrinti, kad valstybė nenustotų egzistuoti ir gyvenimas joje nesustotų. O tam, be ginkluotos gynybos, bus būtina pasirūpinti artimųjų saugumu, atlikti kasdienius darbus ar, pavyzdžiui, prisistayti į komendantūras. Galiausiai, turime nepamiršti, kad esame 75-erius metus švęsiančio NATO aljanso dalis. Kolektyvinės pastangos reiškia visų pastangas – nuo piliečio iki sąjungininkų“, – įsitikinęs viceministras Ž. Tomkus.

„Pasirengimo veiksnys yra labai svarbus, nes norisi pasirūpinti savimi ir savo aplinka. Kartu tai duoda psichologinį ramumą. Nes pasaulis aplink mus kuo toliau, tuo labiau kelia nerimą“, – sakė politologė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Pilietinis pasirengimas, užtikrintumas, žinojimas, ką daryti – suteikia ramybės. Žinojimas yra svarbus ne tik kalbant apie dieną „X“, bet ir apie mūsų dabartinę situaciją.

„Mes turime gebėti „pašiaušti dyglius“, kad niekas nenorėtų prie Lietuvos artintis. Todėl pilietinio pasipriešinimo koncepcija yra labai natūrali kalbant apie tai, kaip svarbu nebūti lengvu grobiu. Tai vienas iš svarbių ir reikšmingų kelių didinant pilietinį atsparumą ir visuomenės saugumą“, – įsitikinusi politologė.

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2023 metų gruodžio 15–23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

16 balandžio, 2024

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti […]

15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

14 balandžio, 2024

Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad Ukrainos pareigūnai gegužės mėnesį Lietuvoje surengs civilinės saugos mokymus. „Turime mokytis iš ukrainiečių išmoktų […]

14 balandžio, 2024

Po vėlų šeštadienio vakarą Irano surengtos atakos prieš Izraelį, Užsienio reikalų ministerija (URM) Artimuosiuose Rytuose esančius lietuvius ragina sekti naujausias […]

14 balandžio, 2024

Iranas šeštadienio vakare paleido į Izraelį daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir raketų, pranešė Izraelio kariuomenė, smarkiai eskaluodamas jau ilgus […]

12 balandžio, 2024

2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir objektas atiduotas į Krašto apsaugos ministerijos rankas, praneša Nekilnojamojo […]

Arvydas Avulis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
12 balandžio, 2024

Po ketvirtadienį paskelbtų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų visuomenėje vėl kilus diskusijoms dėl Nacionalinio stadiono likimo, nekilnojamojo turto plėtros kompanijos […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

12 balandžio, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išliks viena ištikimiausių Ukrainos […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
11 balandžio, 2024

Didžiulė neteisėtų migrantų grupė iš Baltarusijos agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją, pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot […]

11 balandžio, 2024

Jei paskutinę minutę neįvyks jokių teisinių manevrų, balandžio 15 d. Niujorke prasidės pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo baudžiamasis procesas. Tai […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

10 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus teigimu, Vyriausybė siūlo griežčiau vertinti skiriamą paramą už pirmąjį būstą žiedinėse savivaldybėse. Pasak […]