22 vasario, 2021
Lina Paškevičiūtė | Aplinkosaugos koalicija

Ar atsigavimui skirti ES pinigai išves Lietuvą iš smegenų paralyžiaus?

Lina Paškevičiūtė

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant pečių nenešiosi“. Ar ne panašiu principu reikėtų vadovautis investuojant į visuomenės ateitį?

Koronaviruso krizė pabėrė ne tik rūpesčių, bet ir pinigų. Europos Sąjunga savo narėms žada milijardus eurų atsigavimui po pandemijos, tik suplanuok kaip juos panaudosi. Kaip ir kur bus paskirstyti šie milijardai, kur nueis pinigai? Kas visa tai sužiūrės?

Praėjusi Vyriausybė Europos Sąjungos skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas buvo įtraukusi į didesnį planą, pavadintą Ateities ekonomikos DNR. Tačiau realiai šių lėšų planavimas vyko atskirai, nes jis turi savo reikalavimus ir turi būti derinamas su Europos Komisija. Ar visuomenė buvo įtraukta į šį procesą? Kaip dabar jau įprasta, tai priklausė nuo konkrečios ministerijos ir joje susiformavusių tradicijų.

Apsistosiu ties žaliosiomis investicijomis, nes jų skirstymą teko iš dalies stebėti. Europos Komisija nubrėžė gaires, kiek RRF lėšų turi būti skiriama žaliajai pertvarkai ir kam jos turi būti išleistos. Lietuvai iš viso numatyta skirti 2,6 milijardo eurų, o laikantis Europos Komisijos reikalavimų 1,2 mlrd. iš jų bus skiriama būtent žaliajai pertvarkai. Tai pinigai švariosioms technologijoms, žiedinės ekonomikos kūrimui, energetiniam efektyvumui, atsinaujinantiems energijos ištekliams, renovacijai, darniam judumui, ekosistemų atkūrimui ir pan. Tikslas – gražus.

Deja, realybė buvo maždaug tokia: „pinigų daug, laiko mažai, darom greitai ir nebūtinai įtraukdami ir informuodami visuomenę“. Vienos ministerijos atidarė pageidavimų koncerto langelį, kitos planus kūrė užsidariusios savo dabar jau virtualiuose kabinetuose. Pradėti traukti iš stalčių seni projektai, kuriems iki šiol neatsirado lėšų. O ir kai kurie paramos siekiantys, reikia pripažinti, buvo labai išradingi – reikia „žalių“ projektų, tuoj padažysim žaliai, skambiai pavadinsim ir gal „sueis“.

Ruoštame plane buvo gerų, su aplinkosauga neprasilenkiančių ir visuomenei tikrai naudingų, projektų, pavyzdžiui, žemapelkių atkūrimas ar daugiabučių renovacija. Bet buvo ir tokių, kurių naudą patirtų tik neatsakingas verslas, daugybę metų neskyręs lėšų savo naudojamai infrastruktūrai atnaujinti. Tai yra, pasitaikius progai, prisidengiant kokiu nors CO2 mažinimu, būtų bandoma ant visuomenės pečių perkelti savo kaštus. O juk kalbame apie didelius, milijonų eurų vertės projektus.

Nauja Vyriausybė šių metų pradžioje dekonstravo DNR planą ir pareiškė, kad ES lėšas skirs „ne trinkelėms, o reformoms“. Nevyriausybininkams toks pažadas – tarsi šviežio oro gūsis. Tačiau uždavinys nuspręsti, o kam gi bus naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, išlieka.

Jei norime būti pažangi šalis, privalome skirti pinigų tyrimams, mokslui, inovacijoms. Valdžia, kuri atsakinga už milijardų skirstymą, turėtų aiškiai matyti ir valdyti, kiek skirti „betonui“, o kiek – protiniam darbui. O ir parama „betonui“ turėtų būti pagrįsta bei visapusiškai pamatuota. Pavyzdžiui, melioracijos vamzdelių klojimas be aiškios strategijos, t. y. nežinant, kur tikrai reikia ją atnaujinti, o kur laikas palikti gamtai, yra paprasčiausio neūkiškumo pavyzdys. Jau nekalbant apie tai, kad melioracijos atnaujinimas nėra žaliosios investicijos.

Sakoma, kad investuosime į problematiškiausias sritis. Bet ar tikrai tos investicijos skirtos skaudžiausioms vietoms gydyti? Ar nėra taip, kad skubant pasirenkama daryti bet kaip, kad tik pinigai neprapultų. Nes jei taip elgsis sprendimų priėmėjai, Lietuva ir toliau išliks „smegenų paralyžiaus“ būsenoje, kai daug darome, mažai galvojame ir velkamės ES uodegoje.

Jei norime ištrūkti iš tokios smegenų mirties, turime mąstyti strategiškai. Kojas jau spėjusią apšilti Vyriausybę raginame:

Pirma, atsikratyti mentaliteto „Nemąstom. Darom. Skubiai“. Turime suvokti, kad mąstymas, planavimas, protinis darbas taip pat yra darbas, kuris yra be galo svarbus ir kuris turi būti apmokamas. Todėl turi būti išlaikytas balansas tarp investicijų, skirtų „betonui“, ir investicijų į protus, žinias ir gebėjimus.

Antra, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas skirti tikroms reformoms ir investicijoms į ateitį. Šios lėšos turi padaryti visuomenę ir ekonomiką geriau pasirengusią žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Pinigų taškymas bet kam, o ypač blogiems įpročiams ir neatsakingam verslui finansuoti, Lietuvos pažangą tik atitolins.

Trečia, laikytis demokratinių principų ir į planavimą kuo labiau įtraukti visuomenę, nes juk investuojama į mūsų visų ateitį. O ir pati Europos Komisija akcentuoja, kad į lėšų skirstymo  procesą privalo būti įtraukta pilietinė visuomenė.

Nauja valdžia vasario gale pradeda viešuosius svarstymus. O laikrodis tiksi. Balandžio 30-oji yra ta diena, kai Europos Komisijai Lietuva turi pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės planus. Du mėnesiai! Mažoka dideliems pokyčiams. Bet pakankama ištaisyti esmines problemas, jei tam atsirastų valios.

Tad ką renkamės – smegenų paralyžių ar tikrą pokytį?

 


28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai vienija tai, […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

25 kovo, 2024

Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]