22 vasario, 2021
Lina Paškevičiūtė | Aplinkosaugos koalicija

Ar atsigavimui skirti ES pinigai išves Lietuvą iš smegenų paralyžiaus?

Lina Paškevičiūtė

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant pečių nenešiosi“. Ar ne panašiu principu reikėtų vadovautis investuojant į visuomenės ateitį?

Koronaviruso krizė pabėrė ne tik rūpesčių, bet ir pinigų. Europos Sąjunga savo narėms žada milijardus eurų atsigavimui po pandemijos, tik suplanuok kaip juos panaudosi. Kaip ir kur bus paskirstyti šie milijardai, kur nueis pinigai? Kas visa tai sužiūrės?

Praėjusi Vyriausybė Europos Sąjungos skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas buvo įtraukusi į didesnį planą, pavadintą Ateities ekonomikos DNR. Tačiau realiai šių lėšų planavimas vyko atskirai, nes jis turi savo reikalavimus ir turi būti derinamas su Europos Komisija. Ar visuomenė buvo įtraukta į šį procesą? Kaip dabar jau įprasta, tai priklausė nuo konkrečios ministerijos ir joje susiformavusių tradicijų.

Apsistosiu ties žaliosiomis investicijomis, nes jų skirstymą teko iš dalies stebėti. Europos Komisija nubrėžė gaires, kiek RRF lėšų turi būti skiriama žaliajai pertvarkai ir kam jos turi būti išleistos. Lietuvai iš viso numatyta skirti 2,6 milijardo eurų, o laikantis Europos Komisijos reikalavimų 1,2 mlrd. iš jų bus skiriama būtent žaliajai pertvarkai. Tai pinigai švariosioms technologijoms, žiedinės ekonomikos kūrimui, energetiniam efektyvumui, atsinaujinantiems energijos ištekliams, renovacijai, darniam judumui, ekosistemų atkūrimui ir pan. Tikslas – gražus.

Deja, realybė buvo maždaug tokia: „pinigų daug, laiko mažai, darom greitai ir nebūtinai įtraukdami ir informuodami visuomenę“. Vienos ministerijos atidarė pageidavimų koncerto langelį, kitos planus kūrė užsidariusios savo dabar jau virtualiuose kabinetuose. Pradėti traukti iš stalčių seni projektai, kuriems iki šiol neatsirado lėšų. O ir kai kurie paramos siekiantys, reikia pripažinti, buvo labai išradingi – reikia „žalių“ projektų, tuoj padažysim žaliai, skambiai pavadinsim ir gal „sueis“.

Ruoštame plane buvo gerų, su aplinkosauga neprasilenkiančių ir visuomenei tikrai naudingų, projektų, pavyzdžiui, žemapelkių atkūrimas ar daugiabučių renovacija. Bet buvo ir tokių, kurių naudą patirtų tik neatsakingas verslas, daugybę metų neskyręs lėšų savo naudojamai infrastruktūrai atnaujinti. Tai yra, pasitaikius progai, prisidengiant kokiu nors CO2 mažinimu, būtų bandoma ant visuomenės pečių perkelti savo kaštus. O juk kalbame apie didelius, milijonų eurų vertės projektus.

Nauja Vyriausybė šių metų pradžioje dekonstravo DNR planą ir pareiškė, kad ES lėšas skirs „ne trinkelėms, o reformoms“. Nevyriausybininkams toks pažadas – tarsi šviežio oro gūsis. Tačiau uždavinys nuspręsti, o kam gi bus naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, išlieka.

Jei norime būti pažangi šalis, privalome skirti pinigų tyrimams, mokslui, inovacijoms. Valdžia, kuri atsakinga už milijardų skirstymą, turėtų aiškiai matyti ir valdyti, kiek skirti „betonui“, o kiek – protiniam darbui. O ir parama „betonui“ turėtų būti pagrįsta bei visapusiškai pamatuota. Pavyzdžiui, melioracijos vamzdelių klojimas be aiškios strategijos, t. y. nežinant, kur tikrai reikia ją atnaujinti, o kur laikas palikti gamtai, yra paprasčiausio neūkiškumo pavyzdys. Jau nekalbant apie tai, kad melioracijos atnaujinimas nėra žaliosios investicijos.

Sakoma, kad investuosime į problematiškiausias sritis. Bet ar tikrai tos investicijos skirtos skaudžiausioms vietoms gydyti? Ar nėra taip, kad skubant pasirenkama daryti bet kaip, kad tik pinigai neprapultų. Nes jei taip elgsis sprendimų priėmėjai, Lietuva ir toliau išliks „smegenų paralyžiaus“ būsenoje, kai daug darome, mažai galvojame ir velkamės ES uodegoje.

Jei norime ištrūkti iš tokios smegenų mirties, turime mąstyti strategiškai. Kojas jau spėjusią apšilti Vyriausybę raginame:

Pirma, atsikratyti mentaliteto „Nemąstom. Darom. Skubiai“. Turime suvokti, kad mąstymas, planavimas, protinis darbas taip pat yra darbas, kuris yra be galo svarbus ir kuris turi būti apmokamas. Todėl turi būti išlaikytas balansas tarp investicijų, skirtų „betonui“, ir investicijų į protus, žinias ir gebėjimus.

Antra, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas skirti tikroms reformoms ir investicijoms į ateitį. Šios lėšos turi padaryti visuomenę ir ekonomiką geriau pasirengusią žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Pinigų taškymas bet kam, o ypač blogiems įpročiams ir neatsakingam verslui finansuoti, Lietuvos pažangą tik atitolins.

Trečia, laikytis demokratinių principų ir į planavimą kuo labiau įtraukti visuomenę, nes juk investuojama į mūsų visų ateitį. O ir pati Europos Komisija akcentuoja, kad į lėšų skirstymo  procesą privalo būti įtraukta pilietinė visuomenė.

Nauja valdžia vasario gale pradeda viešuosius svarstymus. O laikrodis tiksi. Balandžio 30-oji yra ta diena, kai Europos Komisijai Lietuva turi pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės planus. Du mėnesiai! Mažoka dideliems pokyčiams. Bet pakankama ištaisyti esmines problemas, jei tam atsirastų valios.

Tad ką renkamės – smegenų paralyžių ar tikrą pokytį?

 


Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
24 birželio, 2024

Į Liuksemburge vykstančią Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą pirmadienį atvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad bendrijos atsakas […]

23 birželio, 2024

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie […]

22 birželio, 2024

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio […]

22 birželio, 2024

Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras. Šią savaitę […]

21 birželio, 2024

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo įmonės „Kaspersky Lab“ vadovų kitą dieną po to, kai nacionalinio […]

Graikijoje įsiplieskė naujas miško gaisras / EPA-ELTA nuotr.
21 birželio, 2024

Ugniagesiai Graikijos Peloponeso pusiasalyje penktadienį kovojo su didžiuliais gaisrais, kurių liepsnoms plisti jau trečią dieną padėjo stiprus vėjas, o valdžiai […]

21 birželio, 2024

Vakarų Baltijos laivų gamykla ir Estijos kapitalo kompanija „Baltic Workboats“ pradeda 12,9 mln. eurų vertės laivo statybas. Skelbiama, kad atliekoms […]

21 birželio, 2024

Turto banko aukcione parduotas bendrovės „Šilutės polderiai“ 81,02 proc. akcijų paketas. Šias akcijas už beveik 700 tūkst. eurų įsigijo bendrovė […]

21 birželio, 2024

Penktadienį įkasta ateities kartoms skirta simbolinė kapsulė pirmojo regioninio logistikos centro pamatuose Kėdainių rajone, Aristavos kaime. Čia per porą metų […]

21 birželio, 2024

Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios […]

21 birželio, 2024

Kauno rajone 80 įvairių želdinių iškirtusiai įmonei teks atlyginti aplinkai žalą, siekiančią 10 tūkst. eurų. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, […]

21 birželio, 2024

Buvęs Neringos tarybos narys Stasys Valančius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, jam skirta piniginė bauda ir uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, pranešė […]

21 birželio, 2024

Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie […]

20 birželio, 2024

Nepriklausomai nuo verslo dydžio – reikia imtis priemonių, kurios skatintų pardavimus ir plėstų vardo žinomumą, gerintų reputaciją. Kad ir kokią […]

20 birželio, 2024

Nors antrosios kadencijos poste siekęs Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu 18 kartų lankėsi Lietuvos regionuose, neužtenka duomenų pripažinti, jog šių […]

20 birželio, 2024

2023 m. savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos 2023 m. augo 3 proc. ir siekė 1,37 mlrd. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo […]

Gintarė Skaistė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
20 birželio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip […]

20 birželio, 2024

Praėjusią savaitę, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įvykusios Baltijos šalių šeimos verslo instituto (BFFI) ir Europos bendrovių valdysenos instituto (ECGI) […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
20 birželio, 2024

Seime balsuojant dėl Gynybos fondo įstatymų paketo priėmimo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pabrėžia, kad didėjant gynybos finansavimo […]

19 birželio, 2024

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami šalies ekonominės ir socialinės politikos iššūkiai bei rekomendacijas, nurodančias galimus […]