9 gegužės, 2024
Bronis Ropė

Ar ES fondų pinigai atvers naujas galimybes Lietuvos regionams?

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Ką tik minėjome Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį – įspūdinga sukaktis, kuri primena apie mūsų valstybės nueitą kelią ir pasiekimus. Per šį laikotarpį bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos viršija 16 mlrd. eurų. Visgi, nepaisant gana solidžių bendrijos investicijų į šalies ekonomiką, žemės ūkio, švietimo, medicinos ir socialinės apsaugos sritis, pajamų atskirties ir skurdo rodikliai Lietuvoje išlieka pakankamai ryškūs.

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 18 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis pernai metais paaugo, lyginant su 2021 metais, ir siekė 21,4 proc. Pastaraisiais metais didėjo ir dirbančių asmenų, kurie susiduria su skurdu, skaičius. 2021 metais dirbančių, tačiau skurstančių žmonių buvo 7,5 proc., pernai metais šis skaičius paaugo iki 7,9 proc. Gini koeficientas, kuris naudojamas matuoti nelygybei ekonomikoje, užpernai Lietuvoje pasiekė net 36,2 proc. , jei imsime namų ūkių pajamas šalyje. Tiesa, nelygybė tarp namų ūkių pajamų 2021 m. buvo mažesnė ir sudarė 35,4 proc., 2020 metais – 35,1 proc.  

Vertinant tai, kad Lietuvoje didėja skurstančiųjų gretos ir pajamų nelygybė, o dar ir susiduriame su nepalankia demografine situacija bei sveikatos apsaugos sistemos krize, ES investicijos turi būti kryptingai ir efektyviai panaudotos, susitelkiant į šalies problemines sritis. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad investicijų naudą galėtų pajausti dirbantis, tačiau skurstantis šalies gyventojas, ar tas žmogus, kuris gyvena ne šalies didmiestyje, bet regioninėje savivaldybėje.

Paskirstant ES investicijas turime galvoti apie Lietuvos žmones ir jų ateities perspektyvas – senjorus ir jaunas šeimas, gydytojus ir mokytojus, vienišus ir sergančius žmones. Visi šie žmonės yra Lietuva, todėl jie turi turėti teisę dirbti ir užsidirbti, gauti orią pensiją ir socialines garantijas, kokybiškas švietimo ir medicinos paslaugas.

 ES investicijų 2021-2027 m. biudžeto lėšos ir regioninė atskirtis Lietuvoje

2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa jau įpusėjo ir netrukus finišuos, tačiau ar galime jau dabar pasidžiaugti šių fondų realia nauda ir grąža šalies žmonėms? Viso investicijų programos biudžetas sudaro 8 mlrd. eurų ir apima Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingumo pertvarkos fondų lėšas.

Pavarčius minėtų fondų investicijų programos planą, galima matyti, kad didžiausia investicijų dalis atitenka energetikos sričiai. Viso energetikai numatyta atiduoti net 1156 mln. eurų, motyvuojant, kad tokia lėšų dalis bus panaudota energijos vartojimo efektyvumo didinimui namų ūkiuose, šilumos tiekimo tinklų centralizavimo darbams, daugiabučių renovacijai ir atsinaujinančios energijos išteklių platesniam panaudojimui namų ūkiuose bei pramonės įmonėse.

Viena vertus – palaikau, jog investicijos būtų skirtos daugiabučių renovacijai ir vis daugiau savivaldybių Lietuvoje pereitų prie atsinaujinančių išteklių panaudojimo šildantis ar gaminant elektros energiją, nes tai leistų gyventojams mokėti mažiau už komunalines paslaugas.  Jei sugebėtume efektyviai panaudoti vėjo, saulės energijos, aplinkos energijos, geoterminius, hidroterminius išteklius, hidroenergiją, biomasę ir biodujas, gerokai sumažintume priklausomybę nuo iškastinio kuro, užtikrintume energijos tiekimo patikimumą ir energijos paslaugų įperkamumą kiekvienam, nepriklausomai ar tai būtų vieniša mama, auginanti mažamečius vaikus, ar garbaus amžiaus senjoras, gaunantis mažesnę nei vidutinę pensiją. Kita vertus, ar tikrai ši energetikai skirta suma bus panaudota racionaliai ir tam, kam numatyta?  Užtenka tik pravažiuoti pro Vilniaus miegamuosius Lazdynų, Šeškinės, Justiniškių ar Fabijoniškių rajonus ir įsitikinti, kad renovacijos procesas sostinėje įstrigo amžiams. O buvo žadėta visai kitaip! Tik priminsiu, kad valdantieji savo kadencijos pradžioje įsipareigojo kasmet renovuoti 1000 daugiabučių, tačiau iš tikrųjų pernai metais viso buvo renovuota mažiau nei 300 daugiabučių.

Skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje auga, o kur dar pajamų nelygybė skirtingose šalies regionuose. Pasak Oficialiosios statistikos portalo, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį mėnesinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siekė 2313,8 eurus, tuo tarpu Utenos apskrityje – toks atlygis sudarė tik 1659,6 eurus. Tai reiškia, jog pajamų atskirtis tarp vilniečio ir uteniškio buvo rekordiška ir sudarė net 654,2 eurų sumą.

Atskirtis tarp regionų gilėja, nes pastariesiems sunkiai sekasi pritraukti privatų verslą, o didžiausiu darbdaviu dažniausiai yra ne kas kitas, o valstybė. Kodėl verslui, kuris įsteigia įmonę ir įdarbina vietos gyventojus nevertėtų suteikti finansinės subsidijos? O gal toks verslas galėtų tam tikrą laiko tarpą būti atleistas nuo mokestinių prievolių? Dauguma šalies savivaldybių įkūrė laisvosios ekonomikos zonas, tačiau retai iš jų pasisekė pritraukti stambesnio verslo ir atitinkamai sukurti darbo vietų. Visa tai rodo, kad turime skirti daugiau ES pinigų tam, kad Lietuvos regioninės savivaldybės netuštėtų dėl to, jog jose nėra kur dirbti ir mokamas gerokai mažesnis užmokestis. Todėl, manau, kad 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje reikėtų didinti regionams skirtą paramos sumą, kuri sudaro 828 mln. eurų.  Negana to, didžioji dalis minėtos sumos regionams turėtų būti panaudojama privačių investicijų į regionus skatinimui, siekiant, kad čia kurtųsi kuo daugiau mažų ir vidutinių įmonių.

Dirbant Europos Parlamente pavyko atkovoti Lietuvos regionams 2 mlrd. 314 mln. eurų

Europos Parlamente dirbau Regioninės plėtros komitete, kur siekiau, kad Lietuvos ir bendrijos mažuose miesteliuose bei kaimo vietovėse ekonomika ir BVP dalis vienam gyventojui augtų.  

Tenka apgailestauti, kad ES investicijų pasiskirstymas skirtingos šalies regionuose buvo netolygus. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje 2022 m. tokių investicijų skaičius vienam gyventojui sudarė net 25 903 eurus laikotarpio pabaigoje. Skirtingai nei Vilniaus apskrityje, Tauragės apskrities vienam gyventojui teko tik 1072 eurų tokių investicijų, o Utenos apskrities gyventojui – 1435 eurai.

Tam, kad Europos Sąjungos parama nemažėtų, kai Vilniuje pragyvenimo lygis smarkiai išaugo, palyginti su kitais šalies miestais ir apskritimis, raštais ir viešais pareiškimais kreipiausi į Vyriausybę ir ministerijas, kad pastarosios inicijuotų Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) projektą, kurį teiktų bendrijos institucijoms.

Džiaugiuosi, jog pavyko tai įgyvendinti – Lietuva pakeitė savo NUTS2 lygio klasifikatorių, pagal kurį buvusi kaip vienas NUTS2 lygio regionas, statistiniuose dokumentuose padalyta į du: labiau išsivysčiusį Sostinės regioną (BVP pagal perkamąją galią – 130 proc. ES vidurkio) ir visą likusią Lietuvą, t. y., – mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną (BVP pagal perkamąją galią – tik 70 proc. ES vidurkio).  Šis suskirstymas į du regionus pagal BVP vienam gyventojui leido pasiekti, kad 2 mlrd. eurų ES paramos nebūtų atimti iš Lietuvos, ką siūlė Europos Komisija.  

Papildomus 314 mln. eurų išsaugojau regionuose gyvenantiems žmonėms, kai kartu su aktyviais tautiečiais bei komanda parengėme ir pateikėme peticiją dėl neteisingos ES paramos paskirstymo. Buvome priversti parengti peticiją, nes privalėjome valdantiesiems užkirsti kelią pasisavinti beveik 700 mln. lėšų iš mažiau išsivysčiusiu regionų.

Juk, Sanglaudos pinigai skirti mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį tarp regionų, o ne Sostinės regiono energetiniams projektams vystyti, šiukšlių tvarkymo iniciatyvoms ar kitoms sritims. Peticija dėl neteisingo ES paramos paskirstymo pateikta Europos Parlamento Peticijų komitetui, prašant, jog Vidurio ir Vakarų regiono gyventojams priklausantys pinigai nebūtų atiduoti, o atsakingos ES institucijos užtikrintų tikrąją Bendrijos Sanglaudos politikos paskirtį.

Ir čia sulaukėme sėkmės – Europos Komisija pranešė, jog pasiekė kompromisą su Lietuvos Vyriausybe, kuriuo vadovaujantis Sostinės regionui perkelta tik 386 mln. eurų suma, vietoj prašytų beveik 700 mln. eurų.

ES investicijos gali išspręsti Lietuvos problemas, jei jas paskirstysime kryptingai. Žinoma, planuojantis į kokias sritis nukreipti ES lėšas, vertėtų pirmiausia orientuotis į šalies žmonių poreikius ir jų ateitį. Negalime savo žmonių palikti be kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugų ar švietimo, negalime senjorams nemokėti orios pensijos ar žmogui nesuteikti galimybės dirbti ir užsidirbti, nesvarbu, kurioje Lietuvos savivaldybėje jis begyventų. Tai – mūsų pareiga, todėl suremkime pečius ir dirbkime vardan savo žmonių gerovės!   

Situacija mūsų valstybėje būtų geresnė, jei valdžia būtų jautresnė žmonių problemoms.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. nr. EP-05

 

 

 

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


24 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu Ispanijos Karaliumi Pilypu VI. Valstybės vadovas su Ispanijos monarchu […]

24 birželio, 2024

Šilutėje pirmadienį vyko Lietuvos kariuomenės Karo policijos (KP) organizuojamos tarptautinės pratybos „Šerifas 2024“, kurių metu riaušių malšinimo operacijas vykdė karo policijos […]

Tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „rusišką įstatymą“ / EPA-ELTA nuotr.
24 birželio, 2024

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis pagrasino Sakartvelui įšaldyti stojimo procesą. Jei vyriausybė Tbilisyje tęs savo ES kritikuojamą kelią, durys […]

Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
24 birželio, 2024

Į Liuksemburge vykstančią Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą pirmadienį atvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad bendrijos atsakas […]

23 birželio, 2024

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie […]

22 birželio, 2024

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio […]

22 birželio, 2024

Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras. Šią savaitę […]

21 birželio, 2024

Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys oficialiai pritarė, kad kitą savaitę būtų pradėtos derybos dėl narystės su Ukraina ir Moldova, tai […]

21 birželio, 2024

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo įmonės „Kaspersky Lab“ vadovų kitą dieną po to, kai nacionalinio […]

21 birželio, 2024

Jau daugiau nei 52 tūkst. Ukrainos karių, seržantų ir karininkų baigė mokymus pagal Europos Sąjungos (ES) karinės pagalbos misiją Ukrainai […]

21 birželio, 2024

Vakarų Baltijos laivų gamykla ir Estijos kapitalo kompanija „Baltic Workboats“ pradeda 12,9 mln. eurų vertės laivo statybas. Skelbiama, kad atliekoms […]

21 birželio, 2024

Turto banko aukcione parduotas bendrovės „Šilutės polderiai“ 81,02 proc. akcijų paketas. Šias akcijas už beveik 700 tūkst. eurų įsigijo bendrovė […]

21 birželio, 2024

Penktadienį įkasta ateities kartoms skirta simbolinė kapsulė pirmojo regioninio logistikos centro pamatuose Kėdainių rajone, Aristavos kaime. Čia per porą metų […]

21 birželio, 2024

Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios […]

21 birželio, 2024

Buvęs Neringos tarybos narys Stasys Valančius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, jam skirta piniginė bauda ir uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, pranešė […]

21 birželio, 2024

Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie […]

20 birželio, 2024

Nepriklausomai nuo verslo dydžio – reikia imtis priemonių, kurios skatintų pardavimus ir plėstų vardo žinomumą, gerintų reputaciją. Kad ir kokią […]

20 birželio, 2024

Nors antrosios kadencijos poste siekęs Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu 18 kartų lankėsi Lietuvos regionuose, neužtenka duomenų pripažinti, jog šių […]

20 birželio, 2024

2023 m. savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos 2023 m. augo 3 proc. ir siekė 1,37 mlrd. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo […]

Gintarė Skaistė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
20 birželio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip […]