Vasario mėn. 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Dirvos grumstelį primenantis paukštelis vadinamas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jeigu vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., tai dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
Tikėta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Jeigu paukštelis grįžta vėliau, jo giesmelė nelinksma – „Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas“. Tą dieną namiškiai ragindavo vaikučius – „bėkit aplink pirkių du roz, tadu galulaukėn ir tekini parlėkit namopi – visus metus būsta graici, kap vyturukai…“.
Merginos būdavo raginamos: – „prauskit veidelius sniegu tris roz – išsaugosta veidėlio skaitumėlį…“ .
Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubikitos verpc, nespėsta – atlėks vyturukas, susisuks jūs vilnukėsa sau lizdėlukų“.
Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad Šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad Šv. Motiejus turėjo sugebėjimų gydyti žmones.
Belieka tikėtis, kad vieversėlis sugrįš ir parneš žinią, kad pavasaris jau ne už kalnų.
