Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė

Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Tai – jau trečiasis tokio tipo generatorius, neutralizuojantis šalia esančiame ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis projektas, kuriame naudojamas lietuvių inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.

Perdirbdama Sirvyduose esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą jėgainė pagamina šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 450 namų ūkių.

„Tai – pirmoji biodujų jėgainė, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti šiltnamio poveikį sukeliančias dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija, priduodama į elektros tinklus. Ateityje ir kitose jėgainėse ketiname diegti šią mūsų pačių kuriamą ir tobulinamą įrangą“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolajus Martyniukas.

Naujoji biodujų jėgainė įrengta šalia „Idavang“ Lekėčių komplekso, kuris yra vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – jame auginama 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.

„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė. Tad dalyvaudami šiame projekte gauname ne tik vertingą energetinį efektą, bet ir kuriame komfortiškesnę gyvenamąją aplinką kaimynams”, – sakė „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.

Biodujų jėgainės statybos buvo finansuojamos SEB banko skolintomis lėšomis, taip pat „Modus energijos“ ir jos partnerių lėšomis. Statybos darbus atliko įmonė „Renvia“.

Naujoji „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainė per metus pajėgi pagaminti 8 mln. kWh elektros ir 8 mln. kWh šilumos energijos. Visa jėgainėje pagaminta elektra bus priduodama į elektros tinklus vartotojams, o šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti. Lekėčių jėgainėje sukurtos 3 naujos darbo vietos.

„Šiuo metu prie kiaulininkystės ūkių visoje Lietuvoje valdome jau tris biodujų jėgaines, kurių bendra galia jau siekia 2,6 MW. Iki metų pabaigos planuojame įgyvendinti dar bent 4 biodujų jėgainių projektus, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. Norint išnaudoti biodujų potencialą, Lietuvoje iš viso būtų galima įgyvendinti mažiausiai 200 projektų žemės ūkio, komunalinių paslaugų ir pramonės sektoriuose, kurių bendra elektros galia siektų 160 MW – tai leistų pagaminti apie 10 procentų visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos“, – sakė N. Martyniuk.

„Modus Energija“ taip pat yra įgyvendinusi Kazokiškių sąvartyno nudujinimo projektą. Čia išgaunamos biodujos naudojamos „žaliosios“ elektros ir šilumos gamybai ir tiekiamos į Vievio miesto centralizuotą šildymo sistemą.