„Atlyginimai nekyla nuo 2019 metų“: visuomenės sveikatos specialistai protestavo prie Seimo, ministras pripažįsta problemą
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nebegali taikstytis su, jų teigimu, ilgus metus ignoruojamomis problemomis. Ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, prie Seimo susirinkę darbuotojai reikalavo didinti atlyginimus, skirti papildomą finansavimą ir pagaliau įvertinti jų darbo svarbą. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad atlyginimai šioje srityje nedidėja nuo 2019 metų, o į darbą su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ateinantiems specialistams siūloma vos 1 410 eurų prieš mokesčius.
Į protestą Vilniuje atvyko darbuotojai iš įvairių Lietuvos miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Ignalinos, Zarasų, Plungės ir kitų vietovių. Piketas surengtas tuo metu, kai Seime pradėtas svarstyti 2027 metų valstybės biudžeto projektas. Protestuotojai tikisi, kad parlamentarai išgirs jų reikalavimus ir neleis visuomenės sveikatos sektoriui likti nuošalyje.
Reikalauja papildomų 5 mln. eurų
Piketą organizavo Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (LSAPSF). Jos pirmininkė Jolita Pukelienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos specialistų atlyginimai nedidėjo nuo 2019 metų, nors per tą laiką augo reikalavimai darbuotojams, jų atsakomybė ir darbo krūvis.
Profesinės sąjungos per derybas dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties siūlė 18 proc. padidinti bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojama biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio pastovioji dalis.
Profsąjungų skaičiavimu, toks sprendimas leistų atlyginimus padidinti maždaug 300 eurų į rankas. Tam iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti 5 mln. eurų.
Pasak J. Pukelienės, Sveikatos apsaugos ministerija šį finansavimo poreikį buvo pateikusi Finansų ministerijai, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta.
Piketo organizatorė taip pat pasiūlė galimybę papildomų lėšų ieškoti iš didesnių, nei planuota, cukraus mokesčio pajamų. Jos teigimu, visuomenės sveikatos specialistų darbo finansavimas turėtų būti laikomas investicija į visos visuomenės sveikatą, o ne vien papildomomis valstybės išlaidomis.
Už aukštąjį išsilavinimą – vos kelios dešimtys eurų daugiau nei minimali alga
Vienas ryškiausių protesto argumentų – pradedantiesiems specialistams siūlomas darbo užmokestis.
J. Pukelienės teigimu, naujam visuomenės sveikatos specialistui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, siūloma apie 1 410 eurų prieš mokesčius. Profsąjungos atstovai tikina, kad už tokį atlyginimą vis sunkiau pritraukti naujų darbuotojų.
Apie atlyginimų ir darbo sąlygų problemą kalbėjo ir Kauno visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Daiva Jokubauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad 2027 metais minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, turėtų siekti 902 eurus, o visuomenės sveikatos specialisto atlyginimas į rankas – apie 935 eurus.
Taigi skirtumas tarp minimalios algos ir specialisto darbo užmokesčio, pasak jos, sudarytų vos 33 eurus.
D. Jokubauskienė pabrėžė, kad toks atlygis neatspindi nei darbuotojų išsilavinimo, nei atsakomybės, nei atliekamų funkcijų.
Vienam specialistui – iki tūkstančio mokinių
Ypač daug dėmesio protesto metu skirta mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų kasdienybei.
Jų darbas gerokai platesnis nei vien mokinių sveikatos pažymėjimų ar profilaktinių patikrinimų klausimai. Specialistai rūpinasi vaikų sveikatos raštingumu, ligų prevencija, saugia ugdymo aplinka, padeda spręsti emocinių sunkumų, patyčių ir kitus sveikatos klausimus.
D. Jokubauskienė teigė, kad mokyklose dirbantiems specialistams tenka vykdyti net 34 funkcijas. Tuo metu vienam etatui gali tekti 750, o kai kuriais atvejais – net iki 1 000 mokinių. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas skaičius yra 640 mokinių vienam specialistui.
Dėl tokios situacijos darbuotojams dažnai tenka aptarnauti kelias ugdymo įstaigas. Vienoje mokykloje jie dirba dalį savaitės, kitoje – kitą dalį, todėl ne visada gali būti pasiekiami tada, kai pagalbos reikia vaikams ar mokyklos bendruomenei.
Profsąjungos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į netinkamas darbo sąlygas. Pasak jos, kai kurie specialistai neturi atskirų kabinetų, dirba sandėliuose ar darbuotojų poilsio patalpose. Kai kuriose darbo vietose trūksta net tinkamo vėdinimo, langų ar karšto vandens.
„Esame tarsi skubiosios pagalbos stotelė, kai pagalbos reikia čia ir dabar. Esame emocinis ramstis, užtikriname ligų prevenciją, ugdome vaikų sveikatos raštingumo įgūdžius“, – apie specialistų vaidmenį kalbėjo D. Jokubauskienė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojai rūpinasi vaikais įvairiose situacijose – nuo netikėtų sveikatos sutrikimų iki emocinių sunkumų ir patyčių.
Atlyginimai didėja nevienodai: vienose savivaldybėse – 2 500, kitose – 1 500 eurų
Problemos mastą pripažino ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, kuris piketo dieną Seime komentavo susidariusią situaciją.
Ministras patvirtino, kad visuomenės sveikatos specialistams numatomas 2,5 proc. atlyginimų augimas yra nepakankamas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp savivaldybių. Vienose savivaldybėse visuomenės sveikatos specialistų vidutinis atlyginimas siekia apie 2 500 eurų prieš mokesčius, kitose – tik apie 1 500 eurų.
Pasak ministro, tokius skirtumus lemia ir nevienodas savivaldybių prisidėjimas prie visuomenės sveikatos paslaugų finansavimo.
„Jeigu funkcija yra deleguojama, turėtų ateiti ir tam tinkamos lėšos“, – pabrėžė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, valstybės deleguotoms visuomenės sveikatos funkcijoms savivaldybėse vykdyti kasmet reikėtų apie 50 mln. eurų, tačiau valstybės biudžete šiuo metu numatoma kiek daugiau nei 30 mln. eurų.
Ministras pripažino, kad dėl nepakankamo finansavimo išsibalansuoja visa visuomenės sveikatos priežiūros sistema.
Gydytojams ir slaugytojams atlyginimai augs sparčiau
Vienas pagrindinių veiksnių, paskatinusių specialistus protestuoti, buvo lapkričio 10 dieną pasirašyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimai.
Pagal pasiektą susitarimą nuo 2027 metų sausio 1 dienos gydytojų darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 11,1 proc., o aukštąjį koleginį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių slaugytojų ir akušerių – 14,3 proc.
Tačiau visuomenės sveikatos specialistams reikšmingesnio atlyginimų didinimo susitarti nepavyko. Jiems kol kas numatytas tik 2,5 proc. augimas, susijęs su bazinio dydžio padidinimu.
Būtent šis skirtumas ir tapo viena pagrindinių protesto priežasčių. Profesinės sąjungos teigia, kad visuomenės sveikatos specialistai taip pat yra svarbi sveikatos sistemos dalis, todėl jų atlyginimai neturėtų būti paliekami nuošalyje.
Ministras paaiškino, kad derybose nepavyko rasti bendro sutarimo dėl papildomo finansavimo, nes valstybės biudžete tokios lėšos nebuvo numatytos, o ministerijoms buvo keliamas tikslas bendrus biudžetus mažinti 5 proc.
Ministras siūlo keisti finansavimo modelį
L. Kukuraitis tikino, kad visuomenės sveikatos specialistų atlyginimų klausimas bus keliamas ir toliau. Tačiau, pasak jo, vien papildomų lėšų paieškos kitų metų biudžete nepakanka – būtina keisti ir pačią visuomenės sveikatos paslaugų finansavimo sistemą.
Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai yra išskirtinė sveikatos priežiūros darbuotojų grupė, kurios finansavimas priklauso nuo valstybės biudžeto. Kitų sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimai finansuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Ministras pasiūlė svarstyti galimybę dalį visuomenės sveikatos biurų finansavimo nuo 2028 metų perkelti į PSDF.
Pasak jo, kitų metų pavasario Seimo sesijoje ketinama teikti visuomenės sveikatos finansavimo modelio pakeitimus. Jų rengimo metu būtų vertinama, kokias visuomenės sveikatos srities išlaidas būtų galima finansuoti iš šio fondo.
Vis dėlto kol kas tai tik svarstoma galimybė, o ne priimtas sprendimas. Ministras taip pat pripažino, kad pirminėse derybose dėl papildomo finansavimo visuomenės sveikatos specialistams susitarti nepavyko.
Įdomu tai, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas Vyriausybei yra pasiūlęs visuomenės sveikatos specialistų atlyginimams skirti dar didesnę sumą – apie 19 mln. eurų. Taigi galutinis finansavimo sprendimas dar gali keistis.
Kodėl tai svarbu kiekvienam regionui?
Visuomenės sveikatos specialistų atlyginimų klausimas nėra vien siauras darbo užmokesčio ginčas. Nuo šių darbuotojų galimybių tinkamai atlikti savo funkcijas priklauso ir tai, kokias prevencines paslaugas gauna Lietuvos gyventojai.
Regionuose visuomenės sveikatos biurai organizuoja įvairias sveikatos stiprinimo programas, padeda ugdymo įstaigoms užtikrinti saugią aplinką, vykdo užkrečiamųjų ligų prevenciją, prisideda prie psichikos sveikatos stiprinimo ir sveikatos raštingumo didinimo.
Šių specialistų darbas ypač svarbus mažesnėse savivaldybėse, kur gyventojams ne visada lengva pasiekti įvairias sveikatos paslaugas. Laiku suteikta informacija, prevencinės programos ir pagalba mokyklose gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
LSAPSF pirmininkė J. Pukelienė atkreipė dėmesį, kad visuomenės sveikatos specialistų trūkumas gali apsunkinti ir valstybės pasirengimą įvairioms krizėms, pavyzdžiui, epidemijoms.
Jos teigimu, investicijos į visuomenės sveikatą gali padėti mažinti ir gydymo įstaigų apkrovą, nes kuo daugiau žmonių pavyksta išlaikyti sveikus, tuo mažiau jų prireikia gydymo paslaugų.
Protesto metu darbuotojai priminė ir savo indėlį per COVID-19 pandemiją, kai visuomenės sveikatos specialistams teko didelė atsakomybė už epidemiologinę priežiūrą, informacijos teikimą ir darbą su gyventojais.
Ar pažadai virs realiais sprendimais?
Lapkričio 19 dieną prie Seimo vykęs piketas dar kartą iškėlė klausimą, kokią vietą visuomenės sveikata užima valstybės prioritetų sąraše.
Profesinės sąjungos reikalauja papildomų 5 mln. eurų ir atlyginimų didinimo, o ministras pripažįsta, kad dabartinis finansavimas yra nepakankamas. Tačiau kol kas nėra priimto sprendimo, kuris užtikrintų protestuotojų reikalaujamą atlyginimų augimą.
Lemiamas etapas – tolesnis 2027 metų valstybės biudžeto svarstymas Seime ir planuojami visuomenės sveikatos finansavimo sistemos pakeitimai.
Tuo metu specialistai tikisi, kad jų darbas pagaliau bus įvertintas ne vien gražiais pažadais, bet ir konkrečiais finansiniais sprendimais.




















