B. Ropė: „Parama kooperacijai suteiktų ilgalaikes perspektyvas pieno gamintojams“
Europos Komisija pademonstravo ypatingą dėmesį Baltijos šalių pieno rinkai, vien Lietuvos pieno gamintojams skirdama 12,63 mln. eurų paramos (bendras ES paramos paketas trims Baltijos valstybėms sudaro 28,7 mln. eurų). Tačiau šios paramos efekto pieno sektoriaus stabilizavimui sėkmė priklausys nuo teisingo jos paskirstymo. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare Briuselyje vyko Eurpos Parlamento plenarinė sesija, kurioje buvo svarstoma dabartinė žemės ūkio sektoriaus krizė. Sesijoje pasisakęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys Bronis Ropė pakomentavo naują paramos paketą žemdirbiams ir pabrėžė būtinybę skubiai pradėti reguliuoti pieno rinką ES mastu, ypatingą dėmesį skiriant kooperacijai.
„Negalime paleisti vėjais tokių didelių mokesčių mokėtojų pinigų. Pieno rinka negali būti palikta savieigai, reikia išvengti nesąžiningų veiksmų iš perdirbėjų ir prekybininkų pusės, todėl turi atsirasti išmintingas europinis pieno rinkos reguliavimas. Prieš skirstant gautas lėšas būtina numatyti ir konkrečias pagalbos sektoriui priemones ūkininkų derybinę galią didinantiems ilgalaikiams procesams. Vienu tokių sprendimų galėtų būti parama pieno gamintojų kooperatyvams“, – teigia B. Ropė.
Rugsėjo 11 d., susitikęs su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku Jonu Vilioniu bei žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininku Nagliu Narausku, europarlamentaras ieškojo sprendimų, kaip valstybė galėtų panaudoti ES bei nacionalinę paramą pieno sektoriaus stabilizavimui, stiprindama pieno gamintojų kooperaciją. N. Narausko teigimu, viešai daug kalbama apie kooperacijos naudą, tačiau Lietuvos pieno gamintojams labai trūksta konkretaus signalo, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek Europos Komisija skatina kooperacijos plėtrą. Remdamas mintį, jog būtina stiprinti egzistuojančius pieno gamintojų kooperatyvus, B. Ropė suformulavo ir pateikė oficialią užklausą Europos Komisijai, ragindamas įvertinti galimybes skirti tikslinę paramą ūkininkų kooperacijai bei prašydamas Komisijos įvardinti, kokia konkrečiai parama ūkininkų kooperatyvams yra galima 2014-2020 m. laikotarpiu.
Lietuvoje kooperacija yra sąlyginai jaunas reiškinys ir skaičiuoja vos antrą dešimtmetį, nors daugiametė sėkminga ūkininkų kooperacija ES senbuvėse įtikinamai parodo, jog tik kooperuoti žemdirbiai, apimantys visas pasiūlos grandinės dalis nuo gamybos iki perdirbimo bei prekybos, turi ilgalaikes ir tvarias perspektyvas.
Lietuvoje šiuo metu yra susidariusi padėtis, kai abejingai žiūrint politikams bei rinkos priežiūra turinčioms užsiimti valstybės institucijoms, didžiosios pieno pramonės įmonės sėkmingai žlugdo pieno gamintojų kooperaciją, aukštesnėmis supirkimo kainomis viliodamos ūkininkus iš kooperatyvų.
„Kuo skubiau turime surasti būdą, kaip paskatinti Lietuvos pieno gamintojus kooperuotis ir kaip išsaugoti jau susikūrusius kooperatyvus, į kuriuos investuotos didžiulės lėšos, sudėti žmonių lūkesčiai. Palikdami šiuos kooperatyvus perdirbėjų savivalei, tuščiai iššvaistysime daug mūsų pačių pinigų bei galutinai sugriausime kooperuotų ūkininkų viltį. Mano iniciatyva jau sukvietėme ne vieną apskrito stalo diskusiją su pieno gamintojų, jų kooperatyvų, perdirbėjų, prekybininkų, institucijų atstovais. Tokias diskusijas šį rudenį mano biurai ir toliau organizuos visoje Lietuvoje. Bendromis pastangomis turime rasti geriausią būdą, kaip efektyviai panaudoti pieno sektoriui numatytą paramą, kad ji turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį visiems sektoriaus dalyviams“, – sako B. Ropė.
Dar šių metų liepos mėn. vienintelis Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys iš Lietuvos B. Ropė kartu su pieno gamintojų kooperatyvų atstovais lankėsi F. Hogano kabinete, su jo nariais analizavo Lietuvos pieno rinkos specifiką bei ieškojo priežasčių, kas atvedė Lietuvos pieno gamintojus prie šios krizinės situacijos ir žemiausių visoje ES pieno supirkimo kainų. F. Hoganui priėmus Lietuvos pieno sektoriui palankius sprendimus dėl skubios pagalbos, nukreiptos Rusijos embargo padariniams šalinti, B. Ropė dar kartą ragina Lietuvos valdžios institucijas kryptingai paskirstyti tiek europines, tiek nacionalinio biudžeto paramos lėšas, siekiant ilgalaikio sektoriaus gyvybingumo, o ne vienadienių trumpalaikių rezultatų.
