Balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – ar darbdaviai padeda jį atrasti?
Neretai ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančiai šeimai rugsėjis yra nerimo metas, kai tenka perplanuoti ne tik biudžetą, bet ir darbui skiriamą laiką ar net laisvalaikio pramogas. Mokslo metais prasideda įvairios neformalaus ugdymo veiklos, būreliai, natūralu, kad dirbančių tėvų rūpesčiu tampa vos septynerių sulaukusių atžalų gyvenimo organizavimas. Darbdaviai pripažįsta – tai sudėtingas laikotarpis šeimoms, kai reikia ieškoti balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojo aplinkai už darbo ribų.
Socialinės naudos ir motyvacinės priemonės darbuotojams šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau yra suvokiamos kaip būtinybė. Papildomas sveikatos draudimas, laisvadieniai, išmokos svarbiais gyvenimo momentais – tai tik dalis naudų, kurios gali paskatinti darbuotojų lojalumą, įsitraukimą ir pasitenkinimą darbu. Pastebima, kad darbdaviai gerokai daugiau dėmesio skiria ir emocinei gerovei, pusiausvyrai tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tad vis dažniau papildomų naudų sulaukia ir darbuotojų šeimos nariai.
Nauda ir darbuotojams, ir organizacijai
Organizacijų konsultantė Aistė Mažeikienė pastebi, kad siekdamos didesnio pranašumo rinkoje, produktyvumo ir darbuotojų gerovės, organizacijos negali pamiršti darbuotojo šeimos ir jai daromos įtakos.
„Organizacijos poveikis šeimai, stebimas netiesiogiai, atsiliepia ir pačiai organizacijai: per pasikeitusias darbuotojo nuostatas, požiūrį, emocinę būseną, sveikatą. Tyrimų visuma pagrindžia, kad darbuotojas, kuris geba suderinti darbą ir šeimą, yra laimingas ir duoda daugiau naudos organizacijai. Žmonės jaučiasi produktyvūs, kai gali su darbu suderinti savo įsipareigojimus juos supančiai aplinkai – ne tik vaikams, bet ir tėvams, kuriems reikia priežiūros, net ir naminiams gyvūnams ar ūkiui. Darbdaviui neįvertinant asmeninės darbuotojo aplinkos svarbos, kilus konfliktui tarp darbo ir šeimos, darbuotojas dažnesniu atveju prioritetu pasirinks šeimą“, – sako A. Mažeikienė.
Rugsėjį – ypatingas dėmesys darbuotojų vaikams
Daugiausiai – apie 12-ai tūkstančių – žmonių darbo vietas šiuo metu užtikrinantis prekybos tinklas „Maxima“ sako suprantantis, kad rugsėjis, kaip ir Kalėdų laikotarpis, šeimoms yra ypatingas metas. Jau rugpjūtį prasidėjęs pasiruošimo bumas tęsiasi maždaug iki rugsėjo pabaigos, kol pamažu susidėlioja mokyklos ir užklasinės veiklos rutina. O visas rugsėjis tampa naujo etapo pradžia, kuri gali kelti stresą tiek šeimos nariams, tiek šeimos biudžetui.
„Dirbantiems tėvams suteikiame ne tik moralinį palaikymą, tačiau prisidedame ir prie jų šeimos biudžeto stabilumo. Prasidedant naujiems mokslo metams, daugiavaikėms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms įteikiame dovanų kuponus, kad pasiruošimas mokslo metams būtų lengvesnis“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Personalo, procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich.
Be to, pasak T. Ihnatovich, kiekvieną rugsėjį darbuotojų vaikams prasideda kasmetinė „Maximalistų“ programa, pagal kurią šaunius mokslo rezultatus rodančioms darbuotojų atžaloms yra skiriamos stipendijos.
Kuria ryšį su šeimos nariais
Pasak A. Mažeikienės, pastaruoju metu pastebima, kad darbdaviai vis labiau siekia užtikrinti darbuotojų gerovę, nuo kurios yra neatsiejamas dėmesys šeimai, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas.
„Kur kas daugiau nei anksčiau darbdavių supranta, kad darbuotojai turi šeimas ir artimuosius. Reikalavimai dirbti visą parą, neskaičiuoti darbo valandų ir nuolat atsiliepti telefonu palaipsniui išeina „iš mados“. Mokymuose vis daugiau darbuotojų susitaria vienas kito netrukdyti ne darbo metu, išskyrus tuos kraštutinius atvejus, kai tai neišvengiama“, – pastebi organizacijų konsultantė.
Pasak „Telia” naudų ir atlygio vadovės Ingos Abraškevičės, organizacija gali didinti darbuotojų įsitraukimą bei motyvaciją supažindindama darbuotojų artimuosius su bendrovės vertybėmis, kurdama saugią ir palaikančią darbo aplinką. Pasak jos, šiemet bendrovė nusprendė žengti išskirtinį žingsnį ir vieni pirmųjų Lietuvoje pakvietė savo darbuotojų tėvus į „Tėvų susitikimą“ biure.
„Pakvietėme darbuotojų tėvus ir senelius į neįprastą renginį ir pasiūlėme sužinoti, ką kasdien veikia jų atžalos bei susipažinti su jų kolegomis. Šis neįprastas formatas yra ne tik puiki proga praleisti daugiau laiko su brangiausiais žmonėmis, bet ir leisti tėvams iš arti pamatyti, kaip iš tikrųjų atrodo jų atžalų darbas. Technologijoms tobulėjant dideliu greičiu, tėvai ir seneliai, dažnai, iki galo ir nesupranta ką iš tikrųjų dirba jų vaikai, ir paklausti atsako „kažką su kompiuteriu“, tad siekiame padėti jiems geriau suprasti savo vaikų kasdienybę ir prie kokių didelių projektų jie prisideda, – apie naujovę pasakoja I. Abraškevičė.
Įsitraukimą didina darbuotojams ir jų šeimoms suteikiamos vertės
Siekdamos didesnio darbuotojų įsitraukimo, neretai organizacijos stengiasi į veiklas įtraukti darbuotojų šeimos narius bei suteikti jiems papildomų verčių. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės ERGO darbuotojai ne tik apdraudžiami privačiu sveikatos draudimu ir draudimu nuo vėžio bei gali juo apdrausti ir šeimos narius, tačiau taip pat skatinami būti ERGO bendruomenės dalimi.
„Darbuotojai ir jų šeimos nariai kviečiami dalyvauti įvairiuose įmonės renginiuose, drauge paminėti šventes bei savanoriauti sodinant medelius ar tvarkant Lietuvos pajūrį. Darbuotojams sulaukus šeimos pagausėjimo skiriame specialią išmoką ir dovaną, taip pat organizuojame vaikų žygius, plėtojame projektą „ERGO tėveliai“, kurio tikslas – palaikyti darbuotojus visuose vaiko priežiūros atostogų etapuose bei įtraukti juos į įmonės veiklas. Negana to, kiekvienam darbuotojui per metus skiriame penkias papildomas motyvacines dienas, kurias jie gali skirti šeimai, o centriniame biure Vilniuje esame įrengę vaikų erdvę „ERGO Aviliukas“, skirtą darbuotojų vaikams“, – apie gerąsias praktikas pasakoja ERGO Lietuvoje vadovo Tadas Dovbyšas.
Emocinės sveikatos svarba organizacijai
Geriausiai rinkoje vertinami darbdaviai pastebi, kad rūpindamiesi darbuotojų gerove, svarbu skirti dėmesį keturiomis sritimis – emocinei, fizinei, finansinei gerovei ir asmeniniam augimui. Jei darbuotojai jaučiasi gerai, jie kuria pozityvią atmosferą, yra labiau įsitraukę į savo darbą bei įmonės veiklą, taip pat pasiekia geresnių rezultatų.
„Maxima“ atstovė pasakoja, kad, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms atrasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nėra lengva. Todėl darbuotojams yra dažnai primenama apie emocinės pusiausvyros svarbą bei perdegimo prevenciją.
„Visiems be išimties darbuotojams yra suteikiama galimybė naudotis nemokamomis psichologo konsultacijomis, bet to užtikrinamas sveikatos draudimas, kuriuo darbovietė padengia ne tik gydymo, bet ir sveikatinimosi paslaugas“, – teigia T. Ihnatovich.
Organizacijų konsultantė pritaria, kad tie darbdaviai, kurie įžvelgia tokių papildomų naudų privalumą ir atliepia darbuotojų poreikius, yra vertinami palankiau ne tik darbo rinkoje, bet darbuotojų šeimose.
„Šie dalykai jau atrodo savaime suprantami, tačiau dar ne taip seniai apie tai buvo nepatogu kalbėtis su kai kuriais darbdaviais. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, pavyzdžiui, suderinti individualų darbo grafiką ar galimybę dirbti iš namų. Darbo santykiai yra abipusiai mainai tarp žmogaus ir organizacijos. Darbuotojas atsilygina lojalumu, pasitikėjimu, produktyvumu, o darbdavys turi suteikti reikalingus išteklius, kad darbuotojas galėtų jais pasinaudoti siekdamas pusiausvyros tarp darbo ir šeimos“, – apie pozityvius darbo rinkos pokyčius kalba A. Mažeikienė.
