Birštono savivaldybėje ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė, vienas mažiausių mirtingumo dėl savižudybių rodiklis
Balandžio 1 d., penktadienį, vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintos visuomenės sveikatos stebėsenos 2014 metų ir vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2015 metų ataskaitos. Šį klausimą pristatė Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys ir Savivaldybės gydytoja Eglė Grinevičienė. Pagrindinių stebėsenos rodiklių analizės ir interpretavimo tikslas – nustatyti, kokia yra esama gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste ir kokių intervencijų / priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus. Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas atliekamas siekiant palyginti 2014 m. Birštono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į 5 grupes (po 12 savivaldybių kiekvienoje grupėje): 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją; 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją; likusių 36 savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.
Iš visų sveikatos rodiklių Birštone geriausia situacija yra šiose kategorijose: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; mirtingumas dėl savižudybių; asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 10000 darbingo amžiaus gyventojų; mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo; mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu 100000 gyventojų; standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100000 gyventojų; kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.); išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyventojų; sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 10 000 gyventojų; sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10 000 gyventojų; kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių; paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 100 000 gyventojų.
Blogesnė situacija yra šiose srityse: gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų; gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius; šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų; 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys; 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys; tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų.
Atlikus stebėsenos rodiklių vertinimą, visuomenės sveikatos biuro specialistai ir savivaldybės gydytoja rekomenduoja ir planuoja dirbti šia linkme. Birštono savivaldybėje organizuoti ir vykdyti gyventojų sveikatos stiprinimo priemones. Aktyviai vykdyti valstybės finansuojamas prevencines programas. Siekiant didinti gyventojų informuotumą ir aktyvų gyventojų dalyvavimą šiose programose, reikia skatinti visuomenės sveikatos priežiūros ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą. Didinti gyventojų informuotumą apie skiepijimo programas ir skiepų veiksmingumą. Didelį dėmesį skirti vaikų sveikatos stiprinimui pradedant ikimokyklinę ugdymo įstaigą lankančiais vaikais, sveikos gyvensenos propagavimo tęstinumą išlaikyti bendrojo lavinimo įstaigose. Gerinti bendruomenės sveikatos raštingumą ir vykdyti visuomenės švietimą per vietines visuomenės informavimo priemones.
