Biudžeto priėmimas – ir vėl pretekstas didinti mokesčius
Biudžeto priėmimas metai iš metų tampa platforma nejučia padidinti mokesčius. Per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimta apie 3 kartus daugiau mokesčius didinančių pakeitimų, lyginant su pakeitimais, kuriais mokesčiai buvo sumažinti. Šie metai – ne išimtis. Daugiau mokėti teks praktiškai visiems mokesčių mokėtojams.
Brangs dyzelinis kuras ir cigaretės
Siūloma didinti akcizus tabako produktams ir dyzeliniam kurui bei naikinti lengvatas akmens anglims, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl siūlomų pakeitimų cigarečių pakelis brangs apie 10 ct., litras dyzelinio kuro – 2 ct., litras žemės ūkyje naudojamo dyzelinio kuro – 4 ct., tona akmens anglių – apie 9,11 euro.
Jau dabar akcizais apmokestintas prekes lietuviams įpirkti yra bene brangiausia visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su vidutinėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Degalai yra labai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akivaizdu, kad jų brangimas mažins gyventojų perkamąją galią ir labiausiai kirs mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Valdžiai, siekiančiai surinkti daugiau pinigų, nė motais, ir tai kokią įtaką tai turės verslui. Dyzelinio kuro akcizų didinimas bus rimtas smūgis šalies transporto sektoriui, jau nekalbant apie tai kad brangstant pervežimams gali padidėti ir bendras prekių kainų lygis.
Didesni „Sodros” mokesčiai vargingiausiems
Paskutinę minutę lauk išmetusi ilgai žadėtas „Sodros lubas”, valdžia nesibodi įteisinti „Sodros grindų”. Pagal šį projektą, žmonės dirbantys už minimalią algą ne pilnu etatu, mokesčius mokės nuo visos minimalios algos, pavyzdžiui, uždirbantis 190 eurų per mėnesį, įmokas mokėtų nuo 380 eurų. Tai reiškia – ir nuo negautų pajamų.
Priėmus pasiūlymą būtų pakenkta daugiau kaip 100 tūkst. mažiausias pajamas gaunančių asmenų, kuriems iš esmės teks mokėti didesnius mokesčius. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad dalis jų būtų atleista arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami, nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams.
Nukentės ir jaunimas, tik pradedantis dalyvauti darbo rinkoje, norintieji derinti darbą šeimyninius įsipareigojimus (pvz., mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Daug teisingiau socialinio draudimo įmokas skaičiuoti proporcingai dirbtam laikui – taip, kaip yra dabar.
Mokesčiai didės daliai dirbančiųjų savarankiškai
Mokesčių pakeitimais siūloma pakeisti individualios veiklos pelno apmokestinimo tvarką. Naikinamas dabartinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo diferencijavimas pagal veiklos rūšis. Tai yra, mokesčių mokėtojai nebebus skirstomi į laisvųjų profesijų atstovus, anksčiau mokėjusius 15 proc. dydžio GPM, ir ne laisvųjų profesijų atstovus, mokėjusius 5 proc. dydžio GPM. GPM tarifas nuo šiol didės priklausomai tik nuo pajamų dydžio.
5 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iki 10 000 eurų per metus (arba 635 eurų „į rankas“ per mėnesį). Toliau tarifas palaipsniui didėtų iki 15 proc. kol pajamos pasiektų 30 000 eurų. Galima sutikti, kad neteisinga taikyti skirtingus mokesčių tarifus, diskriminuojant gyventojus pagal jų pasirinktą profesiją. Juk realybėje galima sutikti nepasiturintį inžinierių – laisvosios profesijos atstovą, ir labai dideles pajamas gaunantį cirko artistą, kurio pajamoms iki šiol buvo taikomas tris kartus mažesnis GPM tarifas.
Tačiau kyla pavojus, jog dėl siūlomų pokyčių dalis gyventojų, kuriems mokestinė našta pasunkės, gali pasitraukti į „šešėlį“. Juk 635 eurų „į rankas“ riba, nuo kurios daliai mokesčių mokėtojų išaugtų mokestinė našta – tikrai nedidelė. Ji net šiek tiek mažesnė už vidutinį darbo užmokestį šalyje – 644 eurus „į rankas“.
Daugiau nekilnojamojo turto mokesčių
Svarstomi du nekilnojamojo mokesčio įstatymo projektai. Vienu siūloma mažinti gyventojams priklausančio neapmokestinamojo nekilnojamojo turto ribą nuo 220 000 iki 150 000 eurų. Kitu – nustatyti progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu. Vertinamas ne tik būstas, bet visas gyventojo turimas turtas – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ir t. t.
Turto savininkai ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Neįvertinama ir tai, kad būstai gali būti įsigyti už paskolas. Nustačius žemesnę nekilnojamojo turto mokesčio kartelę, mokestis kirstų šeimoms, įsigijusioms būstą kad ir Vilniaus Šeškinės ar Jeruzalės rajonuose. Ar mokėdamos paskolą tokios šeimos išgalės dar mokėti ir mokestį?
Akivaizdu, kad šie siūlymai – ne pabaiga, o tik tiesiamas kelias link visuotinio nekilnojamo turto mokesčio. Turto mokesčiai Lietuvoje nuolat didinami. 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinus gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo nustatyta 1 mln. litų (~290 tūkst. eurų) neapmokestinamoji riba. 2015 m. ši riba buvo sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Net ir nežeminant ribos, nuo kurios gyventojams atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, vis daugiau gyventojų turi jį mokėti, nes turto vertė nuolat auga. Kas toliau? Panašu, kad mokėti teks visiems.
Laiko pasiruošti nepaliekama
Su biudžetu siūloma daug plataus pobūdžio pakeitimų, kurie aktualūs visiems mokesčių mokėtojams. Deja, dalies jų poveikis nėra apskritai įvertintas.
Dar blogiau, jie stumiami apeinant taisyklę, numatančią, kad mokesčių pakeitimai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Todėl didesni mokesčiai gyventojams dažnai tampa nemalonia naujiena, kuriai jie niekaip negali spėti pasiruošti.
