2 gruodžio, 2020

Bronis Ropė: Diskusijose apie žemės ūkio skaitmenizaciją prarandame ryšį su žeme

Baigėsi dvi dienas vykęs tarptautinis Agro-maisto 2020 forumas. Įdomūs pranešėjai, netradiciniai problemų sprendimo pasiūlymai, žemės ūkio transformacijos matymas. Daug gerų žodžių skaitmenizacijos teikiamoms galimybėms, mėsainiai iš mėgintuvėlio, europietiškais vabzdžiais maitinamas pasaulis… Viskas puiku, progresyvu.

Ko aš asmeniškai pasigedau? Ryšio su žeme! Taip, aš pats prieš konferenciją kontaktavau su tais, kas iš tiesų dirba žemę, kas gamina žaliavą, maistą. Rinkau žemdirbių nuomones apie tuoj prasidėsiančius pokyčius, apie jų galimybes prisitaikyti, kviečiau teikti pasiūlymus, kaip jie mato perėjimą prie tvaresnio, žalesnio ūkininkavimo.

Lietuvos žemdirbiai, kaip ir nemažai kitų valstybių ūkininkų, dar iki COVID-19 pandemijos jau patyrė ir iki šiol patiria krizę. Ši tendencinga ir nepavydėtina situacija susidarė pagrinde dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, t. y. – dėl diskriminacinės ES paramos, kai vienų šalių žemdirbiams mokamos gerokai mažesnės tiesioginės išmokos nei kitų, senbuvių ES narių žemdirbiams. Kai kuriems žemės ūkio sektoriams esant ant išnykimo ribos – nauji žaliojo kurso reikalavimai neatlikus namų darbų gali būti pražūtingi.

Europos Parlamente mano keliami klausimai yra labai nepatogūs daliai ten esančių ir toliau tęsti šią nelygybę suinteresuotų politikų. Pereinamojo laikotarpio reglamente nenumatyta tiesioginių išmokų konvergencija, ir net dviem etapais (per pereinamąjį ir ateinantį BŽŪP laikotarpį) ji nebus išspręsta, jei paliksime dabartinius dokumentų projektus.

Negana to, ES Taryba nusileido Europos Parlamento daugumos frakcijų ir kelių tiesiogiai suinteresuotų šalių spaudimui ir sutiko atstatyti biudžetą atokiausiems ES regionams (POSEI) ir mažosioms Egėjo jūros saloms (SAI), t. y. netaikyti biudžeto sumažinimo dėl „Brexit“. Finansavimas šioms saloms išliks tokio paties lygio, koks yra dabar. Tam Europos Parlamente priešinosi tik Žaliųjų/ELA frakcija, kuriai aš priklausau.

Papildomi finansavimo šaltiniai bus rasti iš asignuotųjų įplaukų (2021 m.), iš Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos tiesioginių išmokų vokų (2022 m.). Tai reiškia,  kad jei 2021 m. asignuotųjų įplaukų bus per mažai – skirtumas bus padengtas iš visų šalių tiesioginių išmokų. Finansavimo atstatymas pareikalaus 26,4 milijonų eurų kasmet, arba 52,8 milijonus pereinamojo laikotarpio metu. Tuo tarpu teisingumo Baltijos šalių žemdirbių atžvilgiu (surandant lėšų, kad mūsų ūkininkai gautų tokias pat tiesiogines išmokas, kaip bet kuris kitas europietis) finansavimui lėšų kaip trūksta, taip trūksta. Ir taip laikotarpis po laikotarpio, derybos po derybų – lėšų vis „nėra“.

Taigi finansavimas išrinktiesiems buvo surastas bet kokia kaina – t. y., ir vėl ekonomiškai silpnesnių šalių sąskaita. Tai dar kartą įrodo ES viduje egzistuojančią nelygybę. Ir man labiausiai keista, kad akivaizdžią diskriminaciją, neteisingumą taip pasyviai sutinka dauguma europarlamentarų, kurių šalių ūkininkai kenčia labiausiai.

Žemdirbiai supranta žaliųjų pokyčių prasmę ir būtinybę. Tačiau darant naujus žingsnius turi būti išspręstos gerokai įsisenėjusios nesąžiningų tiesioginių išmokų problemos. Dėl papildomų ES reikalavimų kai kurioms valstybėms netekus pajėgumų savarankiškai apsirūpinti maistu, situaciją ištaisyti būtų vargiai įmanoma.

Daug kalbama apie tai, kad su Žaliuoju kursu į žemės ūkį ateina ES pinigai, bet kiek iš jų tikrai pasieks žemės ūkį? Kol kas Žaliasis kursas tėra strategijų lygmenyje, tad labai svarbu numatyti konkrečias priemones, konkrečius teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuotų paramą savo veiklą koreguojančiam žemdirbiui. Inovacijų kūrimui ir vystymui yra skirtos kitos programos. Lietuva galėtų sėkmingai dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon“. O žemės ūkiui skirtos lėšos turėtų pasiekti tikrąjį žemės ūkio veiklos vykdytoją – žemdirbį.

Nesiliauja kalbos apie tai, kad skaitmenizaciją palankiau pasitiks jaunesni ūkininkai, kad tai bus paskata į žemės ūkį ateiti jaunesnei kartai. Tačiau gerai žinome, kad Lietuvoje ūkininkų amžiaus vidurkis yra – pensinis amžius. Vyresnio amžiaus žmonės žemės ūkio tradiciją, o kartu ir ryšį su žeme perėmė iš ankstesnių kartų. Man kartais atrodo, kad tik šis ryšys juos ir telaiko prie šios veiklos, nes nežinau, kaip kitaip paaiškinti, kas laiko žmogų prie žemės, kai jis iš šios veiklos neretai ne tik neturi jokių pajamų, bet ir patiria nuostolius, o viešoji erdvė dar ir mirga marga nuomonėmis apie ūkininkų „veltėdžiavimą“, „pašalpininkavimą“, apie plėšikavimą iš vartotojų ( maisto produktų kainos – atskira tema, čia nesiplėsiu, iš ko susidaro galutinė produkto kaina vartotojui).

Į ką noriu atkreipti dėmesį? Taip, jaunas žmogus šiais laikais retai imasi veiklos žemės ūkyje „iš pašaukimo“ ar perimdamas šeimos tradiciją. Nors tikrai yra ir tokių jaunų šviesulių, esu sutikęs ne vieną, bendraudamas su žemdirbiais įvairiuose Lietuvos regionuose. Tačiau labai normalu, sveikintina ir visai nekritikuotina, kad šiuolaikinis ūkininkas nori užsiauginti produkcijos ne tik savo reikmėms, kad kaip ir visų kitų sričių verslininkai, jis nori iš šios veiklos užsidirbti sau ir savo šeimai. Todėl kalbant apie jaunuosius ūkininkus, jaunimo pritraukimą į žemės ūkio sektorių, būtina kalbėti apie jų ekonomines galimybes, būtina užtikrinti adekvatų ir sąžiningą finansavimą šiai ūkio šakai. Čia vėl gi atsiremiu į tas pačias galimybes konkuruoti su kitų šalių ES žemdirbiais. Vien išmaniosiomis programėlėmis ir dronais į žemės ūkį nepriviliosime net pačių didžiausių IT aistruolių.

Na ir pagrindinis dalykas, apie ką pasigendu gilesnės diskusijos, akcento – tai žemės ūkio specifika. Kuo žemės ūkis išsiskiria iš kitų ūkio šakų? Kodėl apskritai ES turi Bendrąją žemės ūkio politiką ir kodėl nėra, pavyzdžiui, Bendrosios tekstilės politikos? Na gi negalime mes staiga imti ir vienodai su kitomis transformuoti tos srities, kuri yra gyvybiškai svarbi mums kiekvieną mielą dieną. Jeigu transformacijos eksperimentais sutrikdysime, pvz., drabužių gamybą, tai taip – nukentės didžiulių gamyklų darbuotojai, nukentės tų valstybių biudžetai, nukentės su gamintojais susijusi tolimesnė grandinė, logistika, prekybininkai. Galbūt nebus patenkintas tam tikrų mados „trandų“ belaukiančių vartotojų poreikis. Tačiau populiacijos nepatirs grėsmės likti gyventi pusbadžiu.

Jeigu mes nereaguosime į jautrią situaciją žemės ūkyje, jeigu padarysime neišmintingus eksperimentus, užkraudami žemdirbiams papildomus reikalavimus, prieš tai neįvertinę pasekmių ir neišsprendę jau šiuo metu egzistuojančių ūkininkų ekonominių problemų, mes galime susidurti su maisto trūkumo, tam tikrų produktų deficito ir su tuo susijusių dešimtis kartų sukilusių maisto – supraskim, ne naujos suknelės, bet „kasdieninės duonos“ – kainomis.

Transformacijos idėja yra labai svarbi ir pokyčiai neišvengiami. Europa nori tapti tvarių transformacijų lydere ir taip užtikrinti, kad gerovė būtų sukurta ir ateities kartoms. Mes ilgus amžius gerovę kūrėme dažnai nepaisydami mūsų daromo poveikio aplinkai. Dabar atėjo laikas keistis. Pasiekėme tokį lygį, kuris leidžia kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir pasitelkiant inovacijas – išspręsti nemažą dalį iki šiol mus kamavusių problemų, tame tarpe ir žemės ūkyje. Pritariu, kad jau nėra kitos išeities, turime žengti, bet tvirtais, apgalvotais žingsniais, kad einant žaliuoju kursu žemės ūkio srityje nereiktų skaudžiai suklupti. Nes tai gali turėti žymiai didesnes pasekmes nei praradimai kitose ūkio šakose.

Žemdirbiai diskusijose dėl Žaliojo kurso, dėl skaitmenizacijos  eterio gauna nepakankamai. Tad matau prasmę iš žemės ūkio atstovų kylantiems pastebėjimams, pasiūlymams ir pasidalinimui savo patirtimi suteikti daugiau erdvės, daugiau dėmesio. Kviečiu kreiptis į mane, toliau bendradarbiauti,  kad žemdirbių balsas būtų girdimas, kad ūkininkų pozicija būtų organizuota, vieninga ir įtvirtinta ES teisės aktuose.

Užsk. Nr. BR-18

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


26 sausio, 2021

Pastaruosius metus gyvename susitelkę į vieną netikėtai visą pasaulį užklupusią pandemiją. Kurį laiką, rodėsi, tai didžiausia problema, kurią turime įveikti. […]

25 sausio, 2021

Savivaldybės, kartu su valstybe ieškodamos išeičių iš sudėtingos ekonominės padėties, imasi iniciatyvos ir siūlo jau dabar sukurti tvarius ir ilgalaikius […]

Jurgita Šiugždinienė
25 sausio, 2021

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 sausio, 2021

Sausio 23 d. Kaune prie Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo sodelyje Jungtinio demokratinio judėjimo ir Lietuvos sąjūdžio atstovai surengė piketą […]

23 sausio, 2021

Sausio 23 dieną sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros ir mitologijos tyrinėtoja profesorė Marija […]

Andrius Navickas
23 sausio, 2021

Šiandien įprasta daugiausia dėmesio kreipti į blogus dalykus: klaidas, nesėkmes, kvailybės apraiškas. Tačiau, kai dar dirbau žiniasklaidoje, man giliai įsirėžė […]

22 sausio, 2021

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nuotolinio susitikimo metu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais aptarė Vyriausybės programos regioninės plėtros priemonių […]

21 sausio, 2021

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu […]

21 sausio, 2021

Nuo gegužės įsigalios naujos taisyklės Lietuva ekologiško viešojo maitinimo veiklą yra reglamentavusi nacionaliniu teisės aktu – žemės ūkio ministro 2009 […]

21 sausio, 2021

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sudarė darbo grupę – Patariamąją tarybą, kuri svarstys ir teiks pasiūlymus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo […]

21 sausio, 2021

Sausio 19 d., Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, kuris šioje asamblėjoje atstovauja Lietuvai nuo […]

19 sausio, 2021

Šiandien įvykusiame Seimo laikinosios Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinės grupės posėdyje aptarti kultūros paveldo sklaidos […]

18 sausio, 2021

Japonijoje, Oyama mieste suorganizuotas XII tarptautinis meno universitetų medalininkų projekto „Future for Nature“ etapas. Projekte savo kūrybos darbus pristatė Vilniaus […]

18 sausio, 2021

Lietuvos principinė nuostata remti Baltarusijos pilietinės visuomenę nesikeičia. Siūloma skirti finansinę paramą ne tik bakalauro studijoms, bet ir mūsų šalies […]

Vincas Bartusevičius
18 sausio, 2021

Sausio 14 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laureatą. Apdovanojimą […]

18 sausio, 2021

Sausio 18 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 787 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais […]

Andrius Navickas
17 sausio, 2021

Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių. Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
14 sausio, 2021

Šiandien XIII Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 13 d., surengė 30 posėdžių, kuriuose […]

14 sausio, 2021

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad […]

Gudynų šeima prieš keletą metų
12 sausio, 2021

„Pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau, kai ne mes su žmona savo vaikams pasiūlome važiuoti į vieną ar kitą valstybės šventės […]