Būkite atsargūs vartodami šachtinio šulinio vandenį
Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistai, vykdydami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos”, 2015 metais Kėdainių rajone ištyrė 15 šachtinių šulinių, kurių vanduo yra naudojamas nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maisto gaminimui, vandens mėginius.
Kėdainių rajono Krakių ir Josvainių seniūnijose buvo atrinkta po 5 mėginius, Vilainių sen. – 3, Šėtos ir Kėdainių miesto seniūnijose po 1 mėginį. Buvo tiriama cheminė (nitratų ir nitritų) šulinių tarša. Nustatyta, kad 13-os tirtų šachtinių šulinių vandens mėginiai atitiko reglamentuojamas nitratų ir nitritų normas, tačiau 2 šachtinių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo leistiną 50 mg/l ribą. Didžiausias nitratų kiekis šachtinio šulinio vandenyje nustatytas Vilainių sen. – 212 mg/l (norma viršyta 4,24 karto), Josvainių sen. – 126 mg/l (2,52 karto). Nitritų kiekis nei viename tirtame šulinyje neviršijo reglamentuojamos normos. Visų ištirtų šulinių savininkai informuoti apie tyrimų rezultatus ir perspėti apie galimą grėsmę sveikatai, vartojant nesaugų geriamąjį vandenį.
Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Buinovskienė primena, kad šachtinio šulinio vandenį gerti ar naudoti maisto gaminimui reikia tik įsitikinus, kad jis yra saugus vartoti. Neretai šachtinių šulinių vanduo būna užterštas azoto junginiais – nitratais, nitritais. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio priežastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos žemės ūkyje, netinkamas šulinio vietos parinkimas, ar netinkamas pačio šulinių įrengimas. Užterštumas nitratais gali padidėti po potvynių, ypač jei yra seklūs šuliniai.
Svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja.
Ypač nitratai pavojingi kūdikiams (ypatingai iki trijų mėnesių amžiaus), nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių mamos kūdikių nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį, užterštą nitritais ar nitratais.
Primename, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu visuomenės sveikatos centrams yra pavesta organizuoti šachtinių šulinių vandens, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, ištyrimą. Nėščiosios, kurios maistui naudoja šulinių vandenį, apie tai turi pranešti savo asmens sveikatos priežiūros įstaigai, o ši apie tokį pranešimą informuoja visuomenės sveikatos centrą. Gavus pranešimą iš gydymo įstaigos, vandens ištyrimas nėščiosioms ar tėveliams, auginantiems kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, nekainuoja.
Iškilus klausimams kreipkitės į teritorinį visuomenės sveikatos centrą (Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius, Budrio g. 7, Kėdainiai, tel. 8 347 51648).
