NVSC: ką daryti, kai jaučiami nemalonūs kvapai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat sulaukia ir nagrinėja gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia tam tikra vykdoma ūkinė veikla. Primename, ką reikėtų nurodyti kreipiantis dėl kvapų problemos į NVSC ir paaiškiname, kokie veiksmai, procedūros atliekami NVSC nagrinėjant tokius pranešimus.
Kada NVSC atlieka kvapų kontrolę?
Kvapų kontrolė atliekama gavus Jūsų skundą dėl ūkinės komercinės veiklos stacionarių taršos šaltinių skleidžiamų kvapų. Stacionarus taršos šaltinis tai yra įrenginys ar vieta, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą ir iš kurių kvapai patenka į gyvenamosios aplinkos orą.
„Pavyzdžiui, įtariate, kad Jūsų gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas nemalonus kvapas sklinda iš netoliese esančio sąvartyno ar gyvulininkystės komplekso, nuotėkų valymo įmonės ar įmonės, gaminančios tam tikrus maisto produktus. Tokiais atvejais Jūs galite apie tai pranešti NVSC“, – paaiškina NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.
Informaciją apie kreipimosi būdus rasite čia.
Kreipiantis dėl kvapų problemos į NVSC, prašome nurodyti šiuos duomenis:
- savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis;
- ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą. Jeigu šių duomenų negalite pateikti, apie tai tiesiog paaiškinkite savo kreipimesi, nurodykite, Jūsų nuomone, kitą svarbią, aktualią informaciją, kuri padės NVSC identifikuoti galimą teršėją;
- kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada siūlote atlikti kvapo kontrolę.
Skundai dėl iš ūkinės veiklos sklindančių kvapų į gyvenamąją ir tam tikrą visuomeninės paskirties aplinką (pvz., gydymo, ugdymo, poilsio ir pan.) nagrinėjami pagal Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles.
„Kvapas – tai cheminės medžiagos savybė, kuri dirgina uoslės receptorius, kvapą sukelia cheminė medžiaga ar cheminių medžiagų mišinys, todėl jo prevencijos ir mažinimo priemonės labai susijusios ir su cheminių medžiagų (kaip oro teršalų) valdymo priemonėmis. Vien tik NVSC vykdomos kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore procedūros nepakeis situacijos taip, kad kvapai, kaip cheminių medžiagų (teršalų) buvimo aplinkoje pasekmė, neatsirastų ar būtų apribotas kvapų sklidimas. Šiems tikslams pasiekti būtinas ir kitų institucijų bendradarbiavimas bei veiksmai“, – pažymi NVSC atstovė.
Atkreipiame dėmesį, kad avarijų ir ekstremalių įvykių, situacijų, sukeliančių taršą, kvapais ir jų likvidavimo atvejais netaikomos įprastos kvapų kontrolės procedūros, bet veikiama nedelsiant, visos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, veiksmai visada koordinuojami tarpusavyje. NVSC specialistai taip pat budi ir tokiais atvejais reaguoja tiek savaitgaliais, tiek švenčių dienomis.
Skundas paprastai nagrinėjamas trimis etapais
I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, jums patogiu, iš anksto suderintu laiku vyksta į nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės veiklos, su kurios vykdymu gali būti siejamas kvapas, vykdymo vietą. Net, jeigu skunde nenurodysite konkrečios ūkinės veiklos ir jos vykdymo adreso, komisija, siekdama nustatyti galimą teršėją, vyks į vietovę, iš kurios galimai sklinda kvapas.
„Specialistai įvertina, ar kvapas gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta ar kita ūkine veikla. Komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu kvapas nėra jaučiamas, tačiau remiantis kita komisijos turima informacija (pvz., apie vietovėje esamus kvapų šaltinius, išduotus leidimus (licencijas) ūkinei veiklai, galimai susijusiai su kvapų skleidimu, vietovės gyventojų apklausos dėl kvapų rezultatus) bei kitais duomenimis, susijusiais su kvapo pasireiškimu (pvz., kvapas nepastovus, trumpalaikis, greitai kintantis, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų), kvapas gali būti susiejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla“, – paaiškina vedėja.
II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla arba komisijai nustačius, kad nors kvapas gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu ir nėra jaučiamas, tačiau remiantis papildoma informacija gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla, organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas.
Gyvenamosios aplinkos ore tarša kvapais dažniausiai siejama su tam tikros veiklos vykdymo reikalavimų pažeidimais ar netinkamu reikalavimų įgyvendinimu, todėl visų pirma būtinos kvapų valdymo priemonės, kurios padėtų išvengti kvapų susidarymo taršos šaltinyje, o jiems atsiradus, apribotų jų sklidimą į aplinką. Kadangi šie klausimai susiję ir su kitų (jau į komisijos sudėtį įtrauktų atstovų) kompetentingų institucijų veiklos sritimis, šis etapas yra labai svarbus, nes atsakingos institucijos pagal kompetenciją įvertinta, ar statiniai (patalpos), kuriuose vykdoma atitinkama ūkinė veikla, naudojami pagal paskirtį, ar statiniai (patalpos) atitinka nustatytus esminius statinio saugos ir paskirties reikalavimus, ar nėra technologinio proceso pažeidimų, ar ūkinė veikla nepažeidžia atitinkamai ūkinei veiklai leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų, ar laikomasi tokiems objektams bei ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, bei pateikia informaciją apie vertinimo rezultatus, priimtus sprendimus ar numatomus veiksmus, jų atlikimo terminus.
III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.
Kvapo koncentracijos tyrimas ir vertinimas gyvenamosios aplinkos ore pasižymi tuo, kad laboratoriniai kvapo tyrimai neatliekami tiesiogiai gyvenamosios aplinkos ore, dėl kurio gaunami asmenų skundai.
Atkreipiame dėmesį, kad NVSC kompetencija yra nagrinėti tik dėl ūkinės veiklos gyvenamojoje aplinkoje sklindančius kvapus, todėl gyventojų prašymai nenagrinėjami, jei kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz., iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.).
