15 vasario, 2024
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė

Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“

Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių atvejais ir kokią draudimo apsaugą būtų verta pastiprinti.

Baimės akys – išties didelės, todėl po kiekvienos rezonansinės istorijos sulaukiame daugiau nei trečdaliu išaugančio klientų, norinčių apsidrausti būstą, skaičiaus. Kasmet analizuojame ir tiriame, kaip Lietuvos žmonės saugo savo namus. „Spinter tyrimų“ prieš septynerius metus atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. mūsų šalies gyventojų savo būsto tuo metu nesaugojo niekaip. Dabar gi tokių žmonių – perpus mažiau. „NielseIQ“ apklausos duomenimis, jokių priemonių būsto saugumui užtikrinti pastaraisiais metais nenaudojo jau tik 21 proc. Lietuvos žmonių.

Dar stipresnis visuomenės požiūrio pokytis įvyko būsto draudimo klausimu. Skaičiai rodo, kad prieš septynerius metus būsto draudimą turėjo 24 proc. mūsų šalies gyventojų, šiandien ši draudimo rūšis – populiariausias būdas saugoti namus. Mūsų bendrovės užsakymu atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, dabar būsto draudimą turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Tiesa, per pastaruosius metus namus apsidraudusiųjų skaičius šiek tiek sumenko – nuo 63 iki 54 proc., tačiau jau dabar matome, kad ši statistika pasikeis, nes metų pradžia Lietuvoje parodė, jog turto galima netekti itin greitai.

Svarbu paminėti, kad pastarieji metai mūsų šalies būsto savininkams buvo išskirtiniai – tapo išbandymu ir, deja, pateikė ne vieną antirekordą. Lietuvoje padažnėjo stichinės nelaimės, jos išaugino ir vidutinę draudimo išmoką. Tai rodo, kad Lietuvoje audros ir liūtys praėjusiais metais padarė daugiau žalos nei kada anksčiau. Per kelias dienas po praėjusios vasaros stichijų registravome tokį draudžiamųjų įvykių skaičių, koks įprastai yra pasiekiamas per savaitę. 

Kita priežastis, skatinanti žmones rūpintis būsto saugumu – tai namus pasiglemžianti ugnis, ji yra skaudžiausia ir didžiausią baimę mūsų visuomenei kelianti nelaimė. Ir toks visuomenės narių požiūris nėra nepagrįstas, nes saugiausia žmonių vadinama vieta vos per keletą valandų gali virsti pelenų krūva bei tapti grėsme namų savininko bei jo artimųjų gyvybei.

Nei vanduo, nei vagys, nei kokie nors kitokie veiksniai nepridaro tiek nuostolių, kiek gaisras. Ir tai žinoma nuo seno: nieko nėra baisiau už ugnį. Kad ji gali sunaikinti visą turtą, jau neminint žmogaus gyvybės, rodo ir mūsų draudžiamųjų įvykių statistika. Gaisrai privačiuose namuose yra fiksuojami dažniau, tačiau praėjusiais metais radosi nauja liūdinanti tendencija – gaisrai butuose, kuriuose nukentėjo ir žmonės. Nors 2023 metais gaisrai sudarė tik xx proc. visų mūsų draudžiamųjų įvykių, tačiau vidutinė išmoka šių įvykių atvejais buvo pati didžiausia – daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Įdomu paanalizuoti, kaip rizikos veiksnių pokyčiai pakeitė klientų elgesį? Pirmiausia, pastebime didesnį žmonių susidomėjimą būsto draudimo sąlygomis. Klientams tapo gerokai svarbiau žinoti, ką apima jų pasirinktas ar jau turimas draudimas. Naujai besidraudžiantieji taip pat tapo atidesni – daugiau dėmesio skiria draudimo sąlygoms ir renkasi platesnę draudimo apsaugą, pavyzdžiui, pasirūpina tiek pastatu, tiek savo namų turtu.

Svarbu žinoti, kad būsto draudimas apima visas pagrindines negandas: vagystes, ugnį, vandenį, gamtos jėgas.

Galima apsidrausti skirtingais būsto draudimo variantais, priklausomai nuo žmogaus poreikių, būsto tipo, dydžio, vietos, turimo turto.

Viena dažniausių žalų, nuo kurių nukenčia kaimynai, yra užliejimai. Būsto savininkas turėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina nuostolius kaimynams. Renkantis draudimo sumą patartina įvertinti, kad jos užtektų kaimynų buto remontui. Būna įvykių, kai užliejami net keli butai, taigi būtina pasirūpinti, kad draudimo atlyginama suma būtų pakankama.

Svarbus privalumas apsidraus būstą – pagalba namuose visą parą be poilsio dienų. Tai yra skubios meistrų paslaugos, pavyzdžiui, pametus raktus, dužus stiklui ar užsikimšus vamzdynui. Užuot ieškoję meistro internete, klientai skambina draudimo bendrovei ir sulaukia praktinės pagalbos artimiausiu metu.

Taigi, besidraudžiantieji turėtų suprasti, kad draudimo kaina priklauso nuo labai daug faktorių, tokių kaip dydis, vertė, tipas (butas ar namas), statybos metų ir statybos būdo, pasirenkamos draudimo sumos, draudimo apsaugos dydžio. Pavyzdžiui, standartinio 60 kv. m buto draudimas, apdraudžiant sienas bei namuose esantį turtą ir pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą metams, gali kainuoti kiek daugiau nei šimtą eurų.

Lygiai taip pat skaičiuojama ir išmoka, ji priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio ir pasirinktos draudimo apsaugos.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės valdytojų atsakomybė, būtų apdrausti, tačiau kol tokie sprendimai tik svarstomi, veikti reikia čia ir dabar. Šiuo metu kiekvienam būsto savininkui svarbu tinkamai įvertinti asmeninius poreikius ir pasirinkti juos geriausiai atitinkantį namų apsaugos būdą.


23 spalio, 2024

Planuojant krovimo darbus, tinkamos technikos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų. Netinkamai pasirinktas krautuvas gali ne tik sumažinti darbo efektyvumą, bet […]

23 spalio, 2024

Pastaruoju metu Šiauliuose galima matyti ypač daug statybinių kranų, tiek realizuojamų projektų, ko gero, nebuvo per visą nepriklausomybės laikotarpį. Prie […]

22 spalio, 2024

Antradienį Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje paleista nauja stiklo rūšiavimo linija. Gamyklos operatoriaus „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys teigia, kad […]

22 spalio, 2024

Unikalūs reklamos sprendimai – tai kūrybiški ir netradiciniai būdai pristatyti produktą ar paslaugą, išsiskiriantys iš įprastų reklamos kampanijų. Jie siekia […]

22 spalio, 2024

Nuolat augantis inžinerijos ir technologijų specialistų poreikis skatina verslą ir švietimą ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo būdų, siekiant jaunus žmones įtraukti į […]

22 spalio, 2024

Antradienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė inovatyvią skaitmeninių vadovėlių platformą „Prospera akademija“ (prosperaakademija.lt), skirtą etikos, pilietiškumo, ekonomikos, istorijos, geografijos […]

22 spalio, 2024

Centrinėje Klaipėdos miesto dalyje šalia Žiemos uosto krantinių bus vystomas naujas kruizinių laivų terminalas. Kaip praneša Klaipėdos uostas, ketinama rekonstruoti […]

18 spalio, 2024

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pirmoji iš Lietuvos saugomų teritorijų įrengė žaliosios biomasės kompostavimo aikšteles. Tokiu būdu siekiama palengvinti direkcijai ir […]

18 spalio, 2024

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai […]

18 spalio, 2024

Seimo kanceliarija per trejus metus planuoja sutvarkyti Nepriklausomybės aikštės ir Seimo rūmų teritoriją bei atkurti Nepriklausomybės aikštės fontaną. Kaip skelbiama […]

18 spalio, 2024

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 85 MW galios vėjo parką Jurbarko rajone, vystomą atsinaujinančios […]

18 spalio, 2024

Vilniaus rajone esančio Skaidiškių kaimo teritorijoje įsikūrusių perdirbimo įmonių veikla iki trijų kartų viršija leistinas kvapų normas, praneša LRT. Portalo […]

17 spalio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybėje šiandien, spalio 17 d., vyko konferencija „Ekologiškos mitybos skatinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: svarba ir sėkmės istorijos“. Renginį […]

17 spalio, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dėl „Foxpay“ laimėtų viešųjų pirkimų reikalauja atsakymų iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros. „Mes reikalaujame […]

17 spalio, 2024

2024 m. spalio 16 d. Šiaulių istorijos muziejuje įvyko 5-ieji „Kultūros pusryčiai“ Šiauliuose, kuriuos organizavo Šiaulių „Aušros“ muziejus. Susitikimo tema […]

17 spalio, 2024

Spalio 14 Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parko memorialo konferencijų salėje vyko tarptautinė Eugeno […]

16 spalio, 2024

Šiandien, spalio 16 dieną, Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje pirmą kartą paminėta šalyje dar ne itin plačiai žinoma Tarptautinė Padėkos valytojui […]

Andrius Romanovskis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
16 spalio, 2024

Naujos 2024–2028 m. kadencijos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) taryba slaptu balsavimu antrai kadencijai prezidentu išrinko Andrių Romanovskį, skelbiama pranešime žiniasklaidai. […]

15 spalio, 2024

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, „atrakins“ augančio miesto vertes verslui […]

15 spalio, 2024

2024 m. Nobelio ekonomikos premiją už įžvalgas, padėsiančias geriau suprasti pasaulinę nelygybę, laimėjo trys ekonomistai iš Jungtinių Valstijų. Premija Daronui […]