kovo 29, 2019
Daiva Armonienė
Česlovo Skaržinsko knygos „Kvepiantis, skambantis laikas“ pristatymas

Kovo 27 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko poeto, eseisto, žurnalisto Česlovo Skaržinsko knygos „Kvepiantis, skambantis laikas“ pristatymas. Į knygos sutiktuves atvyko autorius, rašytojas Romas Sadauskas, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovas Petras Zurlys.

Romas Sadauskas pasakojo, kad jį apėmė geras jausmas skaitant visas tris Česlovo eseistikos knygas „Šiaurės vėjo smėlynai“, „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“, „Kvepiantis, skambantis laikas“. Liko daug erdvės apmąstymams. Visos trys knygos yra viena didelė metafora. Autorius tikras metraštininkas rašo apie savo gimtąjį kraštą, jo žmones, pasitelkia dokumentinius ir žodinius liudijimus. Juos meistriškai sujungia, pateikia tautos ir valstybės raidos kontekste. Knygose – gyva istorija, žmonės, jų gyvenimas, darbai. „Šias knygas galima pavadinti menine enciklopedija. Norėčiau, kad Dzūkijos regione būtų įsteigta Vinco Krėvės premija ir jos laureatu taptų Česlovas Skaržinskas“, – sakė R. Sadauskas. Rašytojas stebėjosi, kaip Č. Skaržinsko neprarijo žurnalistika, juk ten kiti žaidimai, Česlovas tarsi dirba prie dviejų stalų. Literatūrinis šių knygų lygis neabejotinas. R. Sadauską visuomet žavėjo unikali Dzūkijos etnokultūra, susiformavusi ir puoselėta tarp miškų, kur nebuvo sovietinių kolūkių, jo nuomone, šis kraštas vertas gerų knygų ir gerų autorių.

Pertas Zurlys pristatė Č. Skaržinską kaip bibliofilą. Jo asmeninė biblioteka viena vertingiausių. Tūkstantinėje kolekcijoje įvairių laikotarpių, įvairių žanrų knygos, daug vienetinių leidinių, senų laikraščių ir žurnalų komplektai. Viename renginyje Merkinėje buvo pajuokauta, jei atstatytumėm medinę Merkinės pilį ir tenai sudėtumėm Česlovo biblioteką, būriuotųsi minios žmonių norėdamos ją pamatyti. Česlovas paliudijo, kad kartais sukirba mintis padovanoti kolekciją Varėnos viešajai bibliotekai su sąlyga, kad ja naudosis žmonės ir ji negulės saugyklose.

Česlovas Skaržinskas džiaugėsi, kad teko dirbti žurnalistu Varėnos rajono laikraštyje su talentingais kolegomis, Jonu Staliulioniu, Domu Terteliu, Domu Staseliu, Aloyzu Tendzegolskiu. Prisiminė literatūros vakarus, kuriuose dažni svečiai – poetai Vincas Giedra, Bronius Mackonis, Antanas Kalanavičius, Stasys Stacevičius. „Aš čia nevažiuoju, aš grįžtu, vasaroju gimtajame Gudakiemio kaime. Daug metų gyvenu Vilniuje, bet  širdis – Varėnoje, rašau apie Vinių – mintys nukrypsta į Varėną, negaliu nerašyti apie ją. Taip nutiko ir su šia knyga: pirmoje dalyje – Vilnius, antroje – Varėnos kraštas“, – pasakojo autorius. Česlovas skaitė knygos ištraukas. Viena dalinuosi: „Dažnai mąstau apie laiką – tarsi neapčiuopiamą, nesugaunamą, nuolat skrendančią minties paukštę. Apie amžinąjį laiką prirašyta tūkstančiai apibrėžimų. Ir visi jie – teisingi, tik vieni labiau priimtini, kiti – šiaip sau gražūs ir ne tokie prasmingi. Apie laiką tikriausiai daugiausia diskutuota, kalbėta, rašyta, iš proto eita…“

Laikraščio „Merkio kraštas“ redaktorių A. Tendzegolskį Česlovo eseistikos knygas traukia labiau skaityti, nei jo poeziją. Gal Česlovas naujai suskambės kaip poetas? Kūriniai kelia malonią mįslę – koks ten stilius, o stilius yra žmogus, aš. Česlovo stilius – nepaprasta paprastumo pynė, žvilganti. Nuoširdumas, atvirumas…

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta padėkojo rašytojui Romui Sadauskui už eilėraščių rinkinį dzūkų tarme „Sudzievuliu“ (šis leidinys paskatino merą dažnai kalbėti tarmiškai, populiarinti gimtąją tarmę,). Džiaugėsi iš žurnalistikos vandenų į gilumines sroves išplaukusio eseisto Česlovo Skaržinsko kūrybiniais pasiekimais, istorinėmis įžvalgomis. Sakė, kad apie V. Krėvės premiją jau konsultavosi ir su vietiniais žmonėmis, ir su merais. Daugumos požiūris skeptiškas, nes tai itin atsakingas ir įpareigojantis dalykas. „Didžiuojuosi, kad esam šilų kraštas, todėl mūsų etnokultūra labiau išpuoselėta, man pasisekė, kad gimiau ne kolchoze, bet kaime, kuriame sovietų valdžia buvo tik dalinai. Jo gyventojai miško darbininkai dainavo partizanų dainas, moterys pavasarį sodindavo mišką. Žmonės, sugrįžę iš Sibiro ir vietinių tremčių, neturėjo ką prarasti. Jie buvo lyg ir nelaisvėj, bet truputį laisvesni“, – pasakojo meras. Svečiams įteikė po knygą „Varėnos krašto dienoraščiai“, kurioje daug tarmės, istorijos, etnografijos, dokumentinių ir meninių nuotraukų.

Share Button

rugsėjo 16, 2019

Rugsėjo 14 d. Varėnos raj. Kasčiūnų kaime vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame […]

rugsėjo 13, 2019

Ne vienas alytiškis, besidomintis šiuolaikine lietuvių literatūra, rugpjūtį užsukęs į miesto biblioteką su keistinų knygų ryšeliu, norėjo būti patikintas, kad […]

rugsėjo 13, 2019

Rugsėjo 12 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta žymaus  Kroatijos  fotomenininko Davoro Rostuhar paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Dvidešimt penkerių nuotraukų […]

rugsėjo 12, 2019

Žilinų bibliotekoje lankėsi „Keistuolių“, „Domino“ ir „Atviro rato“ teatrų aktorius, kuriantis vaidmenis dar ir kine bei serialuose, filmų įgarsintojas, dainuojamosios […]

rugsėjo 6, 2019

Į Varėnos rajono kaimus pradėjo važinėti mikroautobusas, kuriame moderniai įrengta mobilioji biblioteka. Siekiama biblioteką ir jos paslaugos priartinti prie gyventojų, […]

rugsėjo 6, 2019

Ar jums kada nors teko sutikti žmogų, kuris be jokio specialaus pasirengimo imtų ir atliktų vieną ar kitą darbą, kuriam […]

rugsėjo 3, 2019

Palydėjome Anapilin Alytaus rajono garbės pilietį, tapytoją, skulptorių, grafiką, profesorių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatą Antaną Kmieliauską. Jis paliko mums meno […]

rugpjūčio 29, 2019

Jei šiandien į Vilnių norėtumėte pasikviesti svečių ar verslo partnerių iš užsienio su problema, kur juos apgyvendinti, greičiausiai nesusidurtumėte. Pastaraisiais […]

rugpjūčio 12, 2019

Gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų […]

liepos 16, 2019

Lietuvoje Lėtojo turizmo atšaka žengia pirmuosius žingsnius. Vakarų Europos šalyse Lėtojo turizmo produktai ir paslaugos sulaukia nemažo populiarumo, kadangi yra […]