D. Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims.

„Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

„Jeigu manęs klaustumėte, aš trečią kartą nesiryžčiau to daryti. Tam, kad referendumas įvyktų, turi sukristi labai palankios sąlygos. Reikia milžiniško aktyvumo, o ne 60 proc. Reikia 70 proc. ir didesnio piliečių aktyvumo. Dabar to tikėtis sudėtinga. Du kartai parodė, kad tendencija yra tokia. Tad artimiausiu metu, manau, niekas nesiryš skelbti dar kartą referendumą“, – teigė ji.

Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.

G. Nausėda: referendumas nepavyko dėl vangių, nuobodžių diskusijų

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. Anot jo, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės.

„Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šioje srityje yra pritraukti didesnę dalį žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – tvirtino jis.

Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas.

„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, – teigė jis.

G. Nausėda nemano, kad reikalingų balsų kartelės sumažinimas leistų pasiekti sėkmę tokiuose referendumuose.

„Turime ramiai apmastyti referendumo rezultatą ir galvoti, o ne kiekybiškai nuolat rengti referendumus“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas neatmeta, kad prie neigiamų referendumo rezultatų galėjo prisidėti ir kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus pozicija.

„Galbūt žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, pasisakiusį prieš tautybės išsaugojimą, nuėjo į kitą referendumo balsų pusę“, – teigė jis.

I. Šimonytė: teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų dėl dvigubos pilietybės

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

„Matyt, kad teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų. Yra iniciatyvų ar norų tiesiog įstatymu tai reguliuoti, bet mes puikiai žinome, kad to padaryti negalime, kad vis tiek yra reikalingas Konstitucijos keitimas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, šį kartą referendumui koją kišo ne piliečių aktyvumo trūkumas, tačiau per mažas balsuojančiųjų „už“ skaičius.

„Teks konstatuoti faktą, kad pritrūko ne aktyvumo, o teigiamai balsuojančiųjų. Aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog pritrūko teigiamai balsuojančių, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikės diskutuoti kaip tą klausimą išspręsti, nes Lietuva yra viena iš labai nedaugelio valstybių, kur toks apribojimas yra toks griežtas, koks dabar galioja“, – dėstė premjerė.