Dainius Gintalas: geriausias vertėjas yra tas, kuris sugeba atsitolinti nuo savęs paties
Kovo mėnesį tradiciškai „pagardina“ prancūzų kalbos ir kultūros pliūpsnis – Frankofonijos dienos Alytuje. Vienas iš šiemetinio renginių ciklo akcentų – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įkurdinta improvizuota „Vertimų kupė poezijos ir prozos traukinyje“. Čia įvyko susitikimas su poetu, vertėju, literatūros ir meno kritiku, libretų autoriumi Dainiumi Gintalu. „Balzamą sielai“ – dainas ir melodijas – renginio publikai dovanojo saksofono maestro Dainius Platūkis bei Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė Gintarė Jasionienė).
Frankofonija vienija šalis ir regionus, kuriuose pagrindinė arba paplitusi kalba yra prancūzų. Frankofonija – tai 84 valstybės visuose žemynuose ir daugiau kaip 890 milijonų žmonių, kalbančių prancūzų kalba ar jos besimokančių. 1970 m. buvo įkurta Tarptautinė Frankofonijos organizacija, kurios narė stebėtoja nuo 1999 metų yra ir Lietuva, šiemet žyminti 20 metų narystės šioje organizacijoje sukaktį.
Su šia sukaktimi į renginį susirinkusius alytiškius pasveikino renginio iniciatorė – Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė. Ji pasidžiaugė, kad Alytaus mieste yra nemažai žmonių, kurie kalba prancūziškai ir domisi prancūzų kultūra, tačiau atkreipė dėmesį į liūdną šios kalbos besimokančiųjų skaičiaus mažėjimo tendenciją Alytaus miesto mokyklose.
Renginio svečias – tikras dzūkas, kilęs iš Slabadėlės kaimo Alytaus rajone – Dainius Gintalas Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pasijuto esąs savas tarp savų. O ir renginys šioje knygų buveinėje jam – jau trečiasis.
Originalus ir įvairiapusis kūrėjas Dainius Gintalas šįkart Alytuje atskleidė tik vieną savo talento pusę – vertimus iš prancūzų kalbos. O nuveikta šioje srityje jau tikrai nemažai. Dainius Gintalas yra vertęs Jean Genet, Michel Houellebecq, Georges Bataille, Jean-Claude Izzo, Fiston Mwanza Mujila, Francois-Henri Deserable ir kitų autorių prozos kūrinius bei Henri Michaux, Blaise Cendrars, Arthur Rimbaud, Rene Char, Jean-Baptise Cabaud ir kitų autorių poeziją.
„Jei esate susidūrę su vertimais, tai žinote, koks pragariškas tai darbas. Vertėjas prakaituoja kaip koks duobkasys. Verti, prakaituoji. Išleidžia tavo tą vertimą, pasižiūri – ogi knygoje vertėjo pavardė užrašyta mažom raidelėm. Rodos, esi toks visiškai nereikšmingas skruzdėliukas… – renginio publikai atviravo Dainius Gintalas ir čia pat pridūrė: – Mes, vertėjai, esame tie, kurie skleidžia kitų rašytojų tekstus. Gero vertimo dėka žmonės patiria didelį džiaugsmą.“
Dainius Gintalas susirinkusiesiems paskaitė ištraukų iš savo vertimų. Tuomet išsirutuliojo jo monologas apie prozos ir poezijos vertimus iš prancūzų kalbos.
„Su prozos vertimais Lietuvoje viskas yra gerai. Lietuvių vertimų kultūra iš prancūzų ir kitų kalbų yra aukšto lygio. Na, nebent, jeigu kas nors „nugrybauja“, gauna „antipremiją“ – tarsi kokią Oskarų „Avietę“. O su poezija yra prastai. Yra tiek nuostabių poetų, nuostabių autorių, bet atskirų išverstų knygų turime nedaug. Kai kuriuos dalykus išversti yra itin sudėtinga. Geriausias vertėjas yra tas, kuris sugeba atsitolinti nuo savęs paties. Ir žinoma, poetus išversti gali tik poetai. Verčiančių iš prancūzų kalbos poetų yra labai nedaug. O ir tie patys kitais darbais „užsikasę“, – teigė poetas ir vertėjas Dainius Gintalas.
Po renginio publika išsiskirstė, aptarinėdama literatūrinius ir muzikinius įspūdžius.
