2 kovo, 2021
Deimantė Bačiulė | Šiaulių kultūros centras

Dainuojanti nepriklausoma Lietuva, arba kaip jaunimo lūpomis skamba „Broli, neverk“ po 30 metų?

Julijus, Vytautas, Evaldas / Sauliaus Pučinsko nuotr.

Metų pradžioje Lietuvoje minimos trys kertinės Lietuvos istorijos datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Ir mokslininkai, ir amžininkai vienareikšmiškai sutaria, kad tai datos, turinčios ypatingą reikšmę mūsų valstybingumui. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriuo paskelbė, kad nuo šiol Lietuva tampa nepriklausoma valstybė. Tačiau 1991 m. sausio 13-osios įvykiai sutelkė lietuvius, kurie įrodė ir amžiams iškovojo Laisvę. Sausio įvykiai – didžiausia Lietuvos pergalė, pasiekta ginant demokratines vertybes, laisvę, žmones, kai taikiu pasipriešinimu ir dainomis buvo apginta Valstybė.

Ir šiais metais, minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, norisi prisiminti ir aktualizuoti tų dienų įvykius, pasakoti ir didžiuotis tais, kurie gynė ir kovojo už Laisvą Lietuvą, ne tik prisiminti, bet ir perdainuoti skambėjusias dainas.

Visai netrukus Šiaulių kultūros centras ir „Tango Sound Design“ pristatys Sausio 13-osios įvykių sūkury gimusios dainos „Broli, neverk“. Nauja karta“ naują jaunimo versiją. O šiandien kalbamės su šiauliečiais Šiaulių kultūros centro garso įrašymo studijos garso inžinieriumi Artūru Šidlausku ir Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvenančiu pianistu, kompozitoriumi Aurelijumi Ščiuka – žmonėmis, kurie kūrė ir pirmąją, ir naująją dainos versijas.

Keistais, bet tuo ir unikaliais laikais susitinkame Šiaulių kultūros centro garso įrašymo studijoje ir pasitelkę išmaniąsias technologijas galime pasikalbėti. Trumpai persikelkime į 1991-uosius. Prisiminkite Sausio 13-osios įvykius. Kokios buvo tai dienos?

A. Ščiuka: Puikiai pamenu, kad susibūrėme Šiaulių miesto laisvalaikio centre (dab. Šiaulių kultūros centras – aut. past.) įsikūrusioje „Tango Records“ studijoje. Čia turėjome televizorių, tad stebėjome transliacijas iš Vilniaus. Iki šiol įstrigęs vaizdas, kaip vaikinui, okupantams atakuojant Spaudos rūmus, buvo peršautas žandikaulis. Tas vaizdas sukrėtė. Kėlė pyktį. Visoje šalyje jautėsi panika. Panika dėl žmonių gyvybių, juk vieni ėjo į gatves parodyti paramą mūsų išrinktai valdžiai čia, Šiauliuose, kiti – Vilniuje, treti – kituose miestuose. Mes su kolegomis buvome čia, Šiauliuose.

Kam ir kaip gimė idėja būriuotis prie savivaldybės ir organizuoti paramos koncertą, kuris vienijo tautą, rodė neįkainojamą ir nenugalimą bendrystę?

A. Šidlauskas: Idėja organizuoti koncertą kilo Šiaulių miesto laisvalaikio centre veikusios muzikinės firmos „Tango“ prezidentui Aurelijui Silkiniui, kuriam niekada netrūko puikių minčių. Apskritai tuo metu studijoje vyko nuolatinis judėjimas, veiksmas, naujų idėjų generavimas, čia buvo visa ko centras. A. Silkinis atėjo į studiją ir paragino susikrauti aparatūrą ir važiuoti prie savivaldybės groti. Studijoje turėjome laidinį telefoną, tai ir aš, ir A. Silkinis skambinome kolegoms, draugams ir kvietėme koncertuoti. Daugelis šiauliečių atlikėjų prisijungė, nes visus vedė patriotiškumas.

A. Ščiuka: Viduje patriotizmo buvo daug. Niekas gi mūsų nevarė. Ėjome širdimi. Žinoma, buvo, kas bijojo, saugojosi, tad nevažiavo. Žinot, nepriklausomybė jau buvo paskelbta, ją reikėjo tik išsaugoti, apginti.

A. Šidlauskas: Koncertavome paprastai. Ant sunkvežimio sustatėme kolonėles, per studijinį magnetofoną grojome fonogramas, nes didžioji dalis atlikėjų dėl didelio šalčio koncertuoti gyvai negalėjo. Pamenu, kad net magnetofonas užšalęs buvo. Vėliau kažkas pranešė, kad Šiaulių link, nuo karinio aerodromo, atvažiuoja tankai, todėl teko nutraukti koncertą ir grįžti į studiją.

O kam gimė idėja kurti dainą? Kaip gimė „Broli, neverk“?

A. Ščiuka: Grįžome iš koncerto ir tebevaldė emocijos, o pati idėja sukurti dainą turbūt gimė A. Silkiniui, kuris tuo laikmečiu buvo žmogus, kurio galvoje sukosi įvairiausios idėjos. P. Arlauskas sėdėjo kamputyje ir rašė tekstą, mes su Gedu (Gediminu Dapkevičiumi – aut. past.), dėliojome harmoniją, melodines linijas. Tai buvo bendras darbas, bendras procesas. Dainą tomis dienomis studijoje ir įrašėme, o viešai jos niekada ir neatlikome, tik koncerte Vilniuje, kuriame ši daina gavo apdovanojimą, rodos, kaip „Metų kūrinys“.

A. Šidlauskas: A. Silkinis pasirūpino, kad daina į radijo stotis papultų, vėliau buvo sukurtas videoklipas, tad jį transliavo Lietuvos televizija. Tiesa, jį parodė, bet nedaug.

A. Ščiuka: Bet tai mums nerūpėjo. Mums buvo svarbu padaryti dainą. Tai ir padarėme.

A. Šidlauskas: Apskritai tuo metu Šiauliai buvo vadinami Lietuvos Mančesteriu – Lietuvos muzikos sostine. Vilniečių grupės važiuodavo įsirašyti dainų čia, į mūsų studiją, tuometiniame Šiaulių miesto laisvalaikio centre. Dauguma šiauliečių atlikėjų savo muziką įsirašinėjo studijoje, tačiau ir labai didelis būrys kitų Lietuvos atlikėjų ir grupių atvykdavo.

Pereikime prie šiandien kuriamos naujos dainos versijos. Kam po 30 metų kilo idėja perdainuoti dainą? Kam to reikia?

A. Šidlauskas: Sugroti dainą po 30 metų kilo man dar 2019-aisiais. Tais metais buvo įgroti mušamieji, bosinė gitara, gitaros partijos. Dainą galėjome įrašyti ir į eterį paleisti anksčiau, bet, supratę, kad ne už kalnų minėsime įvykių trisdešimtmetį, palaukėme. Ir švęsdami svarbiausias Lietuvai datas padovanosime neįkainojamą dovaną.

Kuo grindžiama idėja – atkartojimu ar perdainavimu, naujų spalvų įvedimu?

A. Šidlauskas: Daina skambės kitaip. Ją atliks ne tuometiniai atlikėjai, o jauni šiauliečiai. Kai kurie dar negimę buvo, kai Lietuvoje vyko apdainuojami įvykiai. Labai džiaugiuosi, kad į kvietimą prisijungti prie komandos su entuziazmu atsiliepė ir iškart dainą atlikti sutiko Arnas Grušas, Agnė Michalenkovaitė, Evaldas Vaikasas, Julijus Aleksovas, Gabija Petrauskaitė, Gerda Rumšienė ir Šiaulių kultūros centro jaunimo kamerinio choro „Atžalynas“ solistai, vadovaujami Mindaugo Žalalio. Tai stiprūs jauni vokalistai, įnešiantys daug jėgos į kūrinį.

A. Ščiuka: Iš tiesų labai daug energijos dainoje. Ji eina iš vaikų, iš jaunimo.

A. Šidlauskas: Tikrai, kaskart dirbant su įrašu, klausant dainos, eina kūnu šiurpas. Stiprus kūrinys savo emocija, atlikimu. Net nereikia jungti to su praeitimi, dabartinė emocija gera, nors, žinoma, pasąmonėje yra likusi ir istorija, kuri savo vaidmenį vaidina.

A. Ščiuka: Sėdėti ir po 30 metų pergroti šią dainą yra sudėtinga. Sunku grįžti į tuos laikus.

Kokią žinutę norite perduoti perdainuodami „Broli, neverk“?

A. Ščiuka: Svarbiausia – priminimas jaunajai kartai, kad jie niekada nepamirštų istorijos ir pasakotų ją savo vaikams. Jaunimui reikia nuolat priminti, kodėl viskas vyko. Tai mūsų istorija, mūsų kova iš vidaus. Mes iškovojome laisvę ir to niekada nereikia pamiršti. O daina – puikus būdas pasakoti. Tai priminimas amžiams. Vaikai, kurie atliko šią dainą, didžiuosis ir džiaugsis tuo, ką padarė.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


O. Posaškovos nuotr.
15 balandžio, 2021

Balandžio 15-ąją, skatinant žmoniją saugoti vertybes ir taiką, visame pasaulyje minima Pasaulinė kultūros diena. Vaizdo žinutė „NEpaMIRŠTI“ – tai simbolinė […]

13 balandžio, 2021

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas […]

Vyskupas Jurgis Matulaitis
13 balandžio, 2021

Šiandien, 2021 metų balandžio 13 d. sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta […]

12 balandžio, 2021

Konkurencijos taryba išnagrinėjo informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos M.A.M.A. renginio organizatoriams ir paragino savivaldybę įteisinti suteiktą paramą, kad […]

10 balandžio, 2021

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube […]

10 balandžio, 2021

2021 m. Europos paveldo dienų (EPD) tema – „Įtraukiantis paveldas“. EPD renginiai Lietuvoje vyks rugsėjo 17-26 dienomis. Kultūros paveldo departamentas […]

9 balandžio, 2021

Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė […]

9 balandžio, 2021

Balandžio 7 d. Lizdeikos gimnazijoje baigtas per 320 tūkstančių kainavęs Europos Sąjungos fondų investicijų ir Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis […]

9 balandžio, 2021

Karantino metu taikomi ribojimai lengvai virsta privalumais. Tuo įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kviečianti atvykti į muziejuje rengiamus […]

Konkurso dalyvių vizual.
8 balandžio, 2021

Ketvirtus metus skaičiuojantis, meną į netikėtas sostinės erdves atnešantis konkursas „Kuriu Vilnių“ pasipildė 12 naujų projektų. Šiemet konkursas sulaukė rekordiškai […]

8 balandžio, 2021

Ne vieną radviliškietį intriguoja klausimas, kada ir kokios veiklos bus vykdomos Laisvės alėjoje Radviliškio mieste stovinčiame vagone-restorane, kas bus daroma […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Visi žinome, kas yra Kolekcija. Tai surinktų daiktų, turinčių tų pačių požymių, visuma. Jas galime išvysti ne tik muziejuose, parodose, […]

Prie įvažiavimo į Klausučius pasitinka herbo akcentai / Birutės Nenėnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Kviečia Klausučiai Tarp dešimties 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių Marijampolės apskrityje atrinkta Klausučių gyvenvietė, esanti Vilkaviškio rajone. Vilkaviškio savivaldybėje […]

7 balandžio, 2021

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 1 d. patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės susisiekimo komunikacijų 2021–2023 m. prioritetinį objektų sąrašą […]

7 balandžio, 2021

MO muziejus vis labiau tampa erdve, kurioje mokytojai susitinka, bendrauja ir kuria bendras veiklas. Šįkart MO muziejaus atstovai bendradarbiaudami su […]

Asmeninio archyvo nuotr.
7 balandžio, 2021

Keturių Jungtinėje Karalystėje studijuojančių vilniečių komanda nusprendė atgaivinti lietuvių kultūroje naudotus elementus. Taip gimė prekinis ženklas „nebaltas“, kurio drabužiai apjungia […]

Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys / Sigito Gudaičio nuotr.
4 balandžio, 2021

2021 metai paskelbti Archyvų metais. Todėl šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas – Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros […]

Projekto „Tiltagaliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorė, Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė
4 balandžio, 2021

Viena vaizdingiausių Panevėžio rajono vietovių – Tiltagaliai – nuo Aukštaitijos sostinės yra nutolusi 20 su trupučiu kilometrų. Per gyvenvietę vingiuoja […]

Rašytoja Ignė Zarambaitė / Arūno Sartanavičiaus nuotr.
2 balandžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija šiemet paskirta rašytojai Ignei Zarambaitei  už šviesią, bendražmogiškas vertybes puoselėjančią ir prasmingą kūrybą […]

Lietuvos nacionalinis kultūros centras mini 80-ies metų jubiliejų / LNKC nuotr.
1 balandžio, 2021

Istorinėje Vilniaus vietoje – Bernardinų sode ant Vilnelės upės kranto – įsikūręs Lietuvos nacionalinis kultūros centras šiemet mini 80-ies metų […]