rugsėjo 12, 2016
Alina Žilinaitė
Daiva Tamošiūnaitė: per gyvenimą reikia ne bėgti, o gardžiuotis kiekviena akimirka

Savaitgalį Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje vykusiame Skaitymo festivalyje pristatyta Erikos Umbrasaitės audioknyga „Vienos krūties istorija“. Keliais tiražais jau išleista knyga visai netrukus pasirodys ir audioformatu, kuriame suskambės radijo ir televizijos laidų kūrėjos Daivos Tamošiūnaitės balsu.

Erikos Umbrasaitės knyga „Vienos krūties istorija“ – tai juodu humoru ir cinizmu pagardintas autobiografinis jaunos moters pasakojimas apie gyvenimą ir meilę, netikėtai susidūrus su itin klastinga liga – krūties vėžiu. Skaitant knygą neįmanoma nesišypsoti ir nesijuokti balsu, o kartais tenka juoktis pro ašaras, nes net pačios graudžiausios akimirkos kovoje už gyvybę pagardintos humoru ir saviironija. Apie naująją knygos versiją Daivą Tamošiūnaitę kalbina žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Daiva, kaip nutiko, kad tu garsini knygą?

Galvoju, kodėl šios knygos projektas atėjo pas mane. Gal dėl to, kad pati viską susidėliočiau į vietas. Kai skaitau Erikos knygą, man atrodo, kad ji atpasakoja ir mano gyvenimą bei mintis. Aš irgi buvau tame pačiame priimamajame, irgi iš jo pabėgau, neištvėrusi įtampos. Gulėjau tame pačiame skyriuje, mačiau sergančias moteris. Ačiū Dievui, man viskas baigėsi gerai. Žaviuosi Erikos gebėjimu apie visa tai kalbėti su šypsena.

Ar garsinant knygą buvo vietų kai drebėjo balsas ir teko tramdyti ašaras?

Knygoje iš tiesų yra tokių vietų, kurių negali skaityti ramiai, nes tiesiog gniaužia gerklę. Tuomet tiesiog tenka palaukti kol praeina virpesys ir skaitau toliau. Kaip bebūtų, audioknyga jau nebėra vieno autoriaus knyga. Skaitydamas negali neįdėti savęs. Be abejo, bandai pajusti autorę, bet negali atsiriboti nuo savęs. Gali būti, kad ir kai kurie akcentai padėti ne ten, kur, autorės nuomone, turėtų būti. Manau, kad klausydamasi garsinės knygos versijos ir pati autorė turėtų truputį iš naujo atrasti save.

Kartą sutikau Eriką. Jos galva tada buvo nuskusta plikai, ji nešiojo juodą kepurėlę ir atrodė be galo stilingai. „Matai, man vėžys“, – pasakė, nors nebuvome pernelyg artimos. Ar aš išdrįsčiau prisipažinti – nežinau. Daiva, o tu išdrįstum?

Nežinau, kol su tuo nesusiduri, labai sunku atsakyti. Kalbant apie knygos autorę, visą ligos laikotarpį ji rašė dienoraštį. Knygoje ji aprašo vieną įvykį. Tikriausiai dar pamenate, kaip ji su A. Pogrebnojumi fotografavosi parodai, tuomet dar nebuvo daug žmonių, kurie išdrįstų tai daryti. Vėliau, kai paroda buvo atvežta į Lietuvą, ją pristatinėjo Vytautas Kernagis. Ir kuomet jis sakė, kad nežino, kaip kalbėti apie ligą ir šiuos dalykus, Erika jam davė paskaityti savo dienoraštį, rašytą ligoninėje. Be abejo, ji jautėsi labai nedrąsiai, nes vienas dalykas duoti paskaityti savo artimoms draugėms, o visai kitas – tolimesniam žmogui. Manau, kad tuo metu, kai pirmą kartą buvo išleista knyga, autorė jau buvo peržengusi visus baimės slenksčius.

Viename interviu Erika sakė: „Nuolat susidurdama su mirtimi Onkologinės ligoninės koridoriuose aš tiek prie jos pripratau, susitaikiau su mintimi, kad į pasimatymą su madam baltu gobtuvu ir keistu aštriu daiktu rankose teks visiems atvykti, taigi, kam kvaršinti galvą dėl to, kas neišvengiama? Ar išvis įmanoma susitaikyti su mirtimi?

Man dar nepavyko to padaryti. Bet tai pavyko Erikai. Net pasveikusi, vis tiek kasmet eini tikrintis ir kas kartą nežinai, kokią diagnozę išgirsi. Bet ar įmanoma apie tai negalvoti? Kol tau nepasako, jog kažkas negerai, viskas atrodo labai toli.

Erikos knygą „Vienos krūties istorija“ skaitė ir sveikos moterys. Paskui jos rašė Erikai laiškus: „Jūs pakeitėte mano gyvenimą į gerąją pusę…“ „Aš nustojau būti auka…“ „Aš palikau neištikimą vyrą…“ „Mečiau darbą, kurio nemėgstu…“ Ką tu, supratai perskaičiusi knygą?

Reikia džiaugtis tuo, ką turime šiandien. Per gyvenimą reikia ne bėgti, o gardžiuotis ir mėgautis kiekviena valanda, kiekviena minute. Erika buvo taip užsisukusi darbuose, kad pati pripažįsta, jog buvo visiška darboholikė. Atrodė, kad gyvenime visko tiek daug, tik paties gyvenimo buvo mažai. Toks gyvenimo tempas, bėgimas, negalėjimas sustoti net trumpai minutėlei, gali vesti į beprotybę. Pasak pačios Erikos, tikriausiai ligą atsiuntė Dievas, kad būtų galima pagaliau sustoti. Ją sustabdė liga, tad dėl jos ji viską metė ir leido sau daryti tai, ką norėjo. Ji išvyko gyventi į Prancūziją, kaip jai ten sekasi, rašoma jau antrojoje knygoje „Moteris katė ir jaunas mėnulis“.

Audioknygos „Vienos krūties istorija“ bei „Moteris katė ir jaunas mėnulis“ pasirodys rugsėjo pabaigoje.

Share Button


birželio 30, 2020

Šis sezonas sporto pasaulyje buvo visiškai kitoks nei buvome įpratę. Viruso sukelta pandemija sustabdė krepšinį, tenisą ir net olimpines žaidynes. […]

birželio 26, 2020

Visiems žinomas šūkis „Benai, plaukiam į Nidą“ įgyja naują tiesioginę prasmę. Penktadienį duotas startas pirmajam modernaus laivo „Benas“ startui maršrutu […]

birželio 23, 2020

Tėvams dažnai tenka rimtas iššūkis pastūmėti vaikus tinkama linkme. Jums reikia rasti tinkamus hobius arba bent sritis, kurių link teks […]

birželio 22, 2020

Jau šią savaitę švęsime vasaros saulėgrįžą, dar vadinamą Rasos švente arba Joninėmis. Trumpiausią metų naktį Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia sutikti […]

birželio 12, 2020

Apdailos darbai apima daugybę skirtingų procesų – interjero apdaila ir remontas, interjero dizaino projektavimas, nestandartinių baldų montavimas, santechnikos, vėdinimo, elektros […]

birželio 11, 2020

Ar dabar, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių praleidžiate daug laiko kartu sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jaučiatės tolimi, svetimi? Santykių […]

birželio 2, 2020

Ruošiantis ilgesnei svečių viešnagei tikrai yra ką apgalvoti. Juk norisi, kad atvykusieji mūsų namuose jaustųsi kuo geriau ir pasimėgautų kiekviena […]

gegužės 28, 2020

Viename populiariame animaciniame filme apie lenktyninį automobilį rodoma stebuklinga alyva, kuria pateptos surūdijusio automobilio kėbulo dalys ima tviskėti. Realiame gyvenime […]

gegužės 19, 2020

Balkonas bute dažniausiai tampa dar vienu kambariu, kuriame galime pakvėpuoti vasara dvelkiančiu oru ir pasimėgauti maloniais saulės spinduliais. Visgi, tam, […]

gegužės 19, 2020

Dažnai keliaujantys ar turintys sodo namelius, neretai naudojasi ir biotualetu. Šių įrenginių pajungimui nereikia nei vandens, nei kanalizacijos, todėl tai […]

gegužės 12, 2020

Apsipirkinėjimas internetu – vienas iš patogiausių pasirinkimų šiuo metu, kai stengiamasi be reikalo neiti iš namų. Tai greita, paprasta ir […]

balandžio 27, 2020

Kaip mes žiūrime į kitą žmogų? Kokia ta tolerancija? O yra viena teisinga religija? Kaip susiję  R. R. Tolkienas, Ana […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 2, 2020

Lietuvos triatlonininkas, pasaulio ultratriatlono čempionas, pasaulio rekordininkas, Lietuvos Respublikos nusipelnęs treneris, Panevėžio triatlono klubo vadovas, „Geležiniu žmogumi“ pramintas panevėžietis Vidmantas […]

balandžio 2, 2020

Pirmą kartą Lietuvos gyventojai išgyvena sudėtingą laikotarpį – visuotinį karantiną. Šis laikas, kuris tęsis dar kelias savaites, privertė ieškoti naujų […]

kovo 26, 2020

Lietuvių virtuvė, kaip ir daugelis kitų šalių virtuvių, yra daugiakultūrinė. Istoriškai Lietuvos krašto žmonių valgymo įpročius formavo juos supanti aplinka. […]

kovo 14, 2020

Negalėjome nesureaguoti į puikią lietuvių Eurovizijos dainą. Būdami interaktyvaus turinio kūrėjai nusprendėme būti pirmaisiais Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, kurie […]

kovo 8, 2020

Kovo 8-osios tradiciją – pasveikinti Moters dienos proga ir nudžiuginti gėlėmis viešojo transporto keleives – šiandien rytą tęsė SĮ „Susisiekimo […]

kovo 6, 2020

Jeigu mėgstate darbuotis sode, tada puikiai žinote tą jausmą, kai nežinote, kokią aprangą reikėtų pasirinkti. Atrodo, kad visai patogu būtų […]

vasario 28, 2020

Recepto dainai, jaudinančiai klausytojus, nėra – kūryba gimsta iš jausmų, kuriais gyveni. Tuo įsitikinęs atlikėjas Kazimieras Likša, teigiantis, kad būtų […]