Danijos premjerė: jei Trumpas įsiveržtų į Grenlandiją, tai būtų NATO pabaiga
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen perspėjo, kad jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsiveržtų į Grenlandiją, tai reikštų NATO pabaigą. Pasak „Ukrinform, apie tai pranešė leidinys „Politico“.
D. Trumpas, kuris praėjusią savaitę atnaujino grasinimus užimti Arktyje esančią Danijos teritoriją, turėtų būti vertinamas „rimtai, kai sako, kad nori Grenlandijos“, – interviu TV2 sakė M. Frederiksen.
„Tačiau taip pat noriu aiškiai pasakyti, kad jei JAV nuspręs karine jėga užpulti kitą NATO šalį, tada viskas baigsis, įskaitant NATO, taigi ir saugumas, kuris buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – pridūrė Danijos premjerė.
D. Trumpas jau seniai tvirtina, kad mineralų turtinga sala, kuri yra autonominė, bet priklauso Danijai ir todėl yra NATO karinio aljanso dalis, turėtų prisijungti prie JAV, vadindamas tai strategine būtinybe ir atsisakydamas atmesti jėgos ar ekonominio spaudimo panaudojimo galimybę.
„Grenlandijos klausimą aptarsime maždaug po dviejų mėnesių. Pakalbėkime apie Grenlandiją po 20 dienų“, – sekmadienį žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, nepateikdamas jokių išsamesnių detalių apie tai, kas bus po to.
Naujausi D. Trumpo pareiškimai pasirodė jau po JAV atakos prieš Venesuelą ir jos lyderio Nicolo Maduro suėmimo. Šis reidas sukėlė Europoje nerimą, kad Vašingtonas gali bandyti aneksuoti Grenlandiją, o Šiaurės Europos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pažadėjo savo paramą Kopenhagai, teigiama leidinyje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper teigė, kad sprendimus dėl bet kokių Grenlandijos statuso pakeitimų turėtų priimti tik danai ir grenlandai.
Baltųjų rūmų atstovas: dėl Grenlandijos ateities su JAV niekas nekariautų
Aukšto rango Baltųjų rūmų atstovas JAV pretenzijas kontroliuoti Grenlandiją pirmadienį vadino oficialia JAV pozicija, tuo pačiu atmesdamas karinio konflikto dėl Arkties salos perspektyvą.
„Dėl Grenlandijos ateities su JAV niekas nekariautų“, – televizijos CNN paklaustas, ar Vašingtonas atmestų jėgos panaudojimą Grenlandijai užimti, sakė itin prieštaringai Baltųjų rūmų personalo vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris.
Jis aiškino, esą sala turėtų būti Jungtinių Valstijų dalis, pridurdamas, kad prieš beveik metus savo antrąją kadenciją pradėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo poziciją šiuo klausimu išdėstė labai aiškiai. S. Milleris teigė, neva Amerikai kaip NATO pagrindinei karinei galiai, reikia kontroliuoti Grenlandiją tam, kad užtikrintų Arkties regiono saugumą.
Jis taip pat suabejojo Danijos suverenumu šioje teritorijoje, keldamas klausimą, kokiu teisiniu pagrindu Grenlandija priklauso Danijai ir kodėl sala turėtų likti „Danijos kolonija“.
Grenlandija yra NATO priklausančios Danijos karalystės dalis, tačiau ji liko daugiau ar mažiau autonomiška ir nėra Europos Sąjungos (ES) narė. Ji yra strategiškai svarbi dėl savo gausių žaliavų ir kaip karinės kontrolės bazė Arktyje.
D. Trumpas ne kartą aiškino, neva JAV turėtų kontroliuoti Grenlandiją nacionalinio saugumo sumetimais, o šį savaitgalį, po pasaulį sukrėtusios karinės operacijos Venesueloje, per kurią buvo suimtas ir į Niujorką išskraidintas jos lyderis Nicolas Maduro su žmona, savo poziciją vėl pakartojo.
Šeštadienį S. Millerio žmona ir buvusi vyriausybės patarėja Katie Miller socialiniuose tinkluose paskelbė JAV vėliavos spalvomis nudažytą Grenlandijos žemėlapį su žodžiu „SOON“ (liet. „Jau greitai“).
