Didelės gamtinės nelaimės žmonėms kainuoja vis brangiau

Gamta grožimės, žavimės, keliaujame į kitas šalis pasižiūrėti jos stebuklų, bet ji geba žmonėms iškrėsti išdaigas  ir kasdien visuomenės informavimo priemonės praneša apie gamtines nelaimes, kurios įvyko skirtingose pasaulio šalyse. Dalis gamtinių grėsmių pasireiškimų yra pasekmė natūralių gamtinių procesų, bet taip pat reikia sutikti ir su tuo, kad dėl tam tikros dalies gamtinių nelaimių kaltas žmogus, kuris baudžiamas už savo neatsakingą elgesį su gamta, už gobšumą ir nepagarbą gamtai. Moksliniai tyrimai įrodė, kad kai kuriuos procesus, pavyzdžiui, klimato atšilimą, vandens ir oro taršą, nulėmė neatsakinga šiuolaikinio žmogaus veikla, o dėl klimato kaitos pasireiškusių grėsmių padariniai darys nepalankią įtaką ateityje žmonijos gerovei ir ekonominėms sistemoms. Įspėjama, kad klimato kaita turės didelį neigiamą poveikį maisto produktų prieinamumui, naudojimui ir saugumui, derliaus ir gyvulių apimtims, o taip pat maitinimo sistemų stabilumui daugelyje pasaulio dalių. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse prognozuojamos šiltesnės ir mažiau drėgnos sąlygos, kitur – priešingai, ir tokie pokyčiai, kaip manoma, turės neigiamos įtakos žemės ūkio praktikai, kuri paveiks žmonių sveikatą ir gyvybę, žmonių perkamąją galią, maisto produktų rinką ir jų saugumą.

Kalbant apie natūralius procesus, vykstančius gamtoje, galime drąsiai teigti, kad fizinė vieta ar geografinė padėtis lemia, su kokiomis gamtinėmis grėsmėmis galime susidurti. Klimato kaita palengvina grėsmių sklaidą plačioje teritorijoje, o kiekviena nelaimė prasideda pasireiškus žinomai ar nežinomai grėsmei. Nė viena pasaulio šalis, nė viena bendruomenė ir nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo nelaimingų įvykių. Turime tai suvokti ne todėl, kad kiekviename žingsnyje baimintumėmės galimų nelaimių, bet svarbu dėl to, kad tiek valstybė, tiek jos gyventojai būtų pasirengę įvairiausio masto gamtinėms nelaimėms ir taip išvengtų ar sumažintų pragaištingą šių nelaimių poveikį, todėl svarbu žinoti apie gamtines grėsmes egzistuojančias pasaulyje tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek žmonėms mėgstantiems keliauti, tiek ir verslą vystantiems kitose šalyse ar kontinentuose.

Suprantama, kad tie gamtinių grėsmių pasireiškimai, kurie nesukelia  padarinių žmogui, arba jo sukurtai aplinkai, arba abiem iš karto, dažniausiai mums praslysta iš akiračio. Pavyzdžiui, audros dykumoje, kurios nesukelia jokių padarinių žmogui, pastatams ir žmogaus sukurtai aplinkai.

Lietuvoje dažniausiai susiduriame su gamtiniais ekstremaliais įvykiais ar gamtinės kilmės ekstremalia situacija, kuri LR Civilinės saugos įstatyme apibrėžiama kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą. Jungtinių Tautų (JT) ekspertai, nagrinėdami visame pasaulyje įvykstančias nelaimes išskiria didelio masto gamtines nelaimes ir jas vadina nepaprastosiomis situacijomis (angl. disasters), kurias supranta jas kaip neeilinį nelaimingą įvykį, kuris rimtai sutrikdo bendruomenės ar visuomenės funkcionavimą bei sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių ir (ar) aplinkos nuostolių, viršijančių nukentėjusios bendruomenės ar visuomenės galimybes bei gebėjimus su jais susidoroti. Lengva pastebėti, kad Jungtinių Tautų ekspertai kalba apie nelaimes, kurios ne tik padarys žalą aplinkai, turtui, žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir apie tai, kad žmonės gali neturėti išteklių atremti nelaimę ir susidoroti su jos padariniais. Kitaip tariant, nepaprastosios situacijos gali paveikti ne tik pastatų būklę ir galimybes teikti paslaugas bendruomenei, bet ir gyventojų psichologiją, šalies demografiją, ekonomiką, politiką ir kultūrinį gyvenimą.

Kaip dažnai pasaulyje susiduriame su nepaprastosiomis situacijomis, kaip esme pasiruošę joms ir kaip jos paveikia mus ir mūsų aplinką?  Iškalbingas faktas yra tai, kad pastaruoju metu globaliu mastu, Jungtinių Tautų ekspertų vertinimu pastebima tendencija, kad gamtinių nelaimių skaičius kasmet didėja (1 pav.). Paveiksle į bendrą  gamtinių nelaimių skaičių įtrauktos nelaimės kilusios dėl sausrų, potvynių, epidemijų, ekstremalaus karščio ir šalčio, nuošliaužų, gaisrų, ugnikalnių išsiveržimų ir žemės drebėjimų. Didžiausią indėlį į bendrą užfiksuotų gamtinių nelaimių skaičių pasaulyje įneša įvykstančių potvynių, žemės drebėjimų, cunamių skaičius. Nerimą kelia, galvojant apie padarinius ir mūsų pajėgumus reaguoti į nelaimes ir likviduoti padarinius, ypač turint galvoje tai, kad, deja, neturtingos šalys dažniausiai paveikiamos didelių gamtinių  nelaimių, nes tai sąlygoja jų geografinė padėtis.

Vertindami gamtinių nepaprastųjų situacijų padarinius, Jungtinių Tautų ekspertai atsižvelgia į žmonių žūčių skaičių, sužeistų žmonių skaičių, žalą, išreikštą piniginiais vienetais. Būta bandymų įvertinti visus tris veiksnius piniginiu vienetu ir gauti vieną skaičių, kuriuo galima būtų įvertinti nepaprastosios situacijos padarinius, bet čia iškilo etikos klausimas: kokia žmogaus gyvybės piniginė išraiška?

2 paveiksle parodyta gamtinių nepaprastųjų situacijų padarytos žalos JAV doleriais tendencija nuo 1990 m. iki 2017 m. Pastebime, kad gamtinių nepaprastųjų situacijų padaryta žala vis didėja, t. y. padarinių likvidavimas žmonėms metai iš metų kainuoja vis daugiau pinigų – gamtinės nelaimės tampa vis brangesnės.

Praeitais 2017 metais, kaip pateikia Tarptautinė nepaprastųjų situacijų duomenų bazė (EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database), įvyko 318 gamtinių nelaimių, paveikusių 122 šalis, kurių metu  9503 žmogus žuvo, nukentėjo 96 mln. žmonių ir padaryta žala vertinama 314 mlrd. JAV dolerių. žalos. Poveikis žmonėms 2017 m. buvo gerokai mažesnis nei pastarųjų 10 metų vidurkis. Didžiausi nustatyti žuvusių skaičiai šį dešimtmetį nustatyti 2010 m., kai dėl žemės drebėjimo Haityje žuvo 225577 žmonės, 2008 m., kai  dėl Nargio ciklono Mianmare žuvo 138400 žmonių, 2015 m. Nepale dėl žemės drebėjimo žuvo 8381 žmonės, o 2013 m. „Typhoon Haiyan” Filipinuose pražudė 7354 žmones.

Didžiausių ekonominių nuostolių pasaulis patyrė 2011 metais, kurie siekė 400 mlrd. JAV dolerių, daugiausia dėl Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo / cunamio (a). Tačiau 2017 m. pagal patirtą žalą buvo antri žmonijos istorijoje, kas atsispindi žalose, kurias patyrė JAV ir Karibų jūrų regionas dėl  trijų uraganų – Harvey (95 mlrd. JAV dolerių), Irma (66 mlrd. JAV dolerių) ir Marijos (69 mlrd. JAV dolerių).  Didžiausią patirtų gamtinių nepaprastųjų situacijų 2017 m. sudaro skaičius nelaimių, įvykusių dėl hidrometeorologinių grėsmių pasireiškimo ir jų padariniai sudaro beveik 90% visų per metus žuvusių dėl gamtinių nelaimių, 60% visų paveiktų žmonių per 2017 m. skaičiaus, dėl įvykusių potvynių, o  ekonominė žala dėl tokių nelaimių sudarė 85% visos patirtos žalos per 2017 metus (daugiausia dėl trijų minėtų uraganų).

 Kaip pastebi Jungtinių Tautų ekspertai nukentėjusių nuo nepaprastųjų situacijų ir sužeistų žmonių skaičius jų metu nežymiai auga, tačiau žuvusių žmonių skaičius dėl gamtinių nepaprastųjų situacijų nuolat mažėja, kas sako apie tai, kad žmonės mokosi iš prieš tai įvykusių nepaprastųjų situacijų: gerina įvairių gamtinių nelaimių nustatymui išankstinio perspėjimo sistemas, vis plačiau pritaiko inžinerines  priemones sutramdyti stichiją, formuoja adekvatų elgesį iki nelaimės, jos metu ir po jos bei vykdo visuomenės švietimą ir mokymus, tačiau gamtinių nepaprastųjų situacijų vis daugėja ir jų padaryta žala vis brangsta.