Dūmų detektorius – perspėja apie gaisrą ir saugo nuo žūties
Name kilęs gaisras, laiptinėje padegtas kilimėlis ir pro duris į butus besismelkiantys dūmai, kaimyniniame bute įsiplieskusi ugnis… Tai situacijos, kurių metu galime žūti. Norint į tai atkreipti gyventojų dėmesį, gruodžio 11 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente buvo surengta spaudos konferencija „Dūmų detektorius – perspėja apie gaisrą ir saugo nuo žūties“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais gaisruose žuvo 113 žmonių, 97 iš jų žuvo gyvenamuosiuose namuose, 49 gyvybes ugnis pasiglemžė tamsiuoju paros metu. Daugelis jų galėjo išvengti žūties, jeigu namuose būtų įsirengę dūmų detektorius.
„Tokia situacija verčia susimąstyti ir ypač artėjant šventėms, kurių metu paprastai būna daugiau žuvusiųjų gaisruose, – spaudos konferencijoje kalbėjo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Mindaugas Kanapickas. – Noriu priminti vieną atvejį, kai buvo gautas pranešimas apie dūmų kvapą daugiabučiame name. Ugniagesiams patekus į butą antrajame aukšte, buvo rasta uždususi moteris, nors degimo ir nebuvo, tik smilko televizorius… Tokios beprasmės mirties buvo galima išvengti, jeigu ji būtų turėjusi dūmų detektorių.“
Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Edgaras Geda teigė, jog Lietuvoje didžioji dalis pastatų, kuriuose kyla gaisrai, yra gyvenamosios paskirties pastatai: „Didžiausia gaisro rizika yra gyvenamojoje aplinkoje. Ketvirtadalis gaisrų aukų žūsta daugiabučiuose, kiti – individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Dažniausia žūties priežastis – neatsargus rūkymas, netvarkingi elektros ir šildymo įrenginiai, be priežiūros palikti vaikai, neįrengti dūmų detektoriai.“
Pasak E. Gedos, svarbu žinoti, kad gaisro atveju laiko išlikti gyvam yra labai mažai – tik 1-3 minutės. „Pirmiausia, dėl toksiškų degimo produktų, be to, ugniagesiai – ne supermenai, mieste į gaisrą jie atvyksta per 7 minutes, kaime – per 12. Todėl labai svarbu pačiam pasirūpinti pirminėmis saugos priemonėmis. Daugelis žmonių gaisre žuvo miegodami. Taigi pati efektyviausia priemonė, padėsianti išlikti gyvam – dūmų detektorius. Tačiau didelei daliai žmonių gaisrinė sauga nėra prioritetas. Nors gyventojai daug investuoja į modernią techniką, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, retas kuris pagalvoja apie saugos dalykus. Juos būtinai turėtų įsirengti šeimos, turinčios mažamečių vaikų, namus šildantys krosnimis. Mes neturime teisinių priemonių priversti gyventojus tai padaryti. Tik naujiems pastatams taikomi reikalavimai įrengti dūmų detektorius. Bet tik nuo gyventojo savisaugos kultūros priklauso, ar jis jį įsirengs. Nors tai efektyviausia priemonė, pažadinanti gaisro metu“, – kalbėjo E . Geda.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė teigė, kad visiškai išvengti gaisrų neįmanoma. „Kiekvienam mūsų yra tekę pakliūti į gana rizikingas situacijas, kai pamirštame išjungti lygintuvą ar kitą elektros prietaisą, užgesinti žvakę, tačiau, laimė, jei jos nesibaigia gaisru. O autonominis dūmų signalizatorius įspės mus apie mūsų užmaršumą ir mes turėsime auksines 1-2 minutes išsigelbėti“, – sakė ji.
Pasak E. Zdanevičienės, detektoriaus nereikėtų montuoti virtuvėje, vonioje, nes jis dažnai klaidingai suveikia dėl garų. „Jį įrengti reikėtų koridoriuje prie miegamųjų, vaikų kambarių. Jam įsigyti nereikia didelių investicijų, nereikia vesti laidų. Vilniaus miesto ugniagesiai kartu su savivaldybės darbuotojais rengia prevencines akcijas ir dūmų detektorius įrenginėja socialinės rizikos (daugiavaikės šeimos, senyvo amžiaus žmonės, neįgalūs asmenys) šeimų būstuose. Esam įrengę per 1 tūkst. detektorių, tačiau tokiame mieste kaip Vilnius – tai lašas jūroje.“ Nors, E. Zdanevičienės teigimu, pernai Vilniaus rajone žuvo 11 žmonių, o šiemet – 3.
E. Geda sakė žinantis gyventojų nuostatą, jog detektoriams dažnai tenka keisti elementus. „Tai netiesa. Detektorius veiks 10 metų ir saugos jūsų gyvybes. Kiti tvirtina, jog jie nerūko, neturi krosnių, todėl yra saugūs. Bet rizika gali būti ir jūsų kaimynai. Norim informuoti gyventojus, kad detektorius – tai minimali investicija (jų galima įsigyti prekybos centruose), pasiteisinusi pasauliniu lygiu ir galinti išgelbėti gyvybę“, – teigė pareigūnas.
M. Kanapickas priminė, jog galima įsigyti ne tik dūmų, bet ir autonominį anglies monoksido detektorių: „Būna atvejų, kai gaisro nėra, tačiau žmogus apsinuodija smalkėmis, kurios yra bekvapės.“ Jis palinkėjo visiems saugių švenčių ir priminė būti atidiems: prieš užrakinant namų duris, stabtelti ir dar kartą patikrinti, ar neįjungta viryklė, lygintuvas, plaukų džiovintuvas ir kt. „Saugus tas, kuris pats save saugo“, – sakė M. Kanapickas.
