Edvinas Šimulynas. Ar Lietuva ryšis įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją išugdyti dviem užsienio kalbomis komunikuojantį jauną žmogų?
Baltijos šalių vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų konferencija tradiciškai vyksta kas dvejus metus vis kitoje Baltijos šalyje. Renginys laikomas didžiausiu ir svarbiausiu Baltijos regione, kuriuo skatinama puoselėti vokiečių kalbą kaip vieną iš užsienio kalbų, dėstomų bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose. Konferencijos programa kaskart kuriama atsižvelgiant į tuo metu esančias aktualijas tiek vokiškai kalbančiose šalyse, tiek visame pasaulyje. Žinoma, renginiui visuomet itin svarbi Baltijos regiono problematika.
2021 m. spalio 7–9 d. Baltijos šalių vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų konferencijos Rygoje šūkis buvo „Bendrauti, bendradarbiauti ir vystytis kartu“. Bendradarbiavimui vokiškai kalbančios šalys ir vokiečių kalbą dėstančios ir dėstantys teikia ypatingą reikšmę. Tai parodo ir svečių gausa, kurie atvyko į konferenciją tarti sveikinimo žodžių ar prisijungė nuotoliniu būdu. Verta paminėti Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos ambasadorius, Latvijos universiteto rektorių, Pasaulio vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentą, Baltijos šalių ir Lenkijos vokiečių kalbos mokytojų asociacijų prezidentus, Goethe‘s institutų Baltijos šalyse vadovus ir kitus garbingus svečius. Atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbos mokymo tendencijas, konferencijos dalyviai turėjo garbės išgirsti mokslininkės Marion Grein (Vokietija) pranešimą apie mokymąsi iš neurolingvistinės perspektyvos. Šiandieną ne tik vokiškai kalbančios šalys, bet ir dalis pasaulio susiduria su iššūkiu užtikrinant lygias galimybes visiems žmonėms visose gyvenimo srityse. Kalba kaip įrankis nėra išimtis. Konferencijos metu dalyviams buvo pasiūlyta įsigilinti į vokiečių kalbos pavyzdžius, orientuotus į lygiavertį giminių pateikimą tekstuose ir šnekamojoje kalboje. Mediacija, integruotas užsienio kalbos ir dalyko mokymas (angl. Content and language integrated learning, sutrumpintai – CLIL) – tai dar kelios temos, kurios buvo dominuojančios konferencijos metu.
Regioniniam bendradarbiavimui skatinti Pasaulio vokiečių kalbos mokytojų asociacija konferencijos metu organizavo Baltijos šalių ir Lenkijos vokiečių kalbos mokytojų asociacijų atstovų darbinį susitikimą, kurio metu buvo aptartos šalių aktualijos kalbų politikos aspektu, inicijuoti nauji projektai. Svarbu paminėti, kad tiek Baltijos šalys, tiek ir Lenkija negali pasidžiaugti didėjančiais vokiečių kalbą besimokančiųjų skaičiais. Susiduriama ir su mokytojų trūkumo problema. Minėtose šalyse jau įvyko arba vykdomos bendrųjų ugdymo programų pertvarkos. Deja, valstybių požiūriai į užsienio kalbų mokymosi skatinimo politiką nesutampa su kalbas atstovaujančių mokytojų ir dėstytojų asociacijų ekspertinėmis nuomonėmis.
Kalbant apie Lietuvos Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimą ir vidurinio ugdymo sąrangą pabrėžtina tai, kad esamas bei numatomas valandų skaičius antrajai užsienio kalbai neužtikrina galimybės jos išmokti taip, kad būtų galima pilnavertiškai komunikuoti. Planuojamas vidurinio ugdymo bendras valandų skaičius ir pasirinkimo galimybės apskritai apriboja mokinius rinktis vos vieną, t. y. pirmąją užsienio kalbą. Tokiu būdu nepaisoma Europos Sąjungos skatinamo daugiakalbystės principo. Juk Europos Komisijos 2017 m. lapkričio 17 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Dėl Europinės tapatybės stiprinimo per švietimą ir kultūrą“ teigiama, kad iki 2025 m. visi vidurinę mokyklą baigę europiečiai turėtų, be gimtosios (-ųjų) kalbos (-ų), gerai mokėti dvi užsienio kalbas (EK 2017), o Europos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje „Dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi“, akcentuojama kelių kalbų mokėjimo svarba (ET 2017). Ribotas gebėjimas komunikuoti keliomis užsienio kalbomis gresia tuo, kad mokiniai, baigę mokyklas ir įgyję specialybes, nebus pajėgūs konkuruoti Lietuvos ir užsienio darbo rinkose. Jau dabar Lietuvoje verslo įmonės stokoja darbuotojų, gebančių komunikuoti daugiau nei viena užsienio kalba. Dar 2018 m. kovo 26–27 d. d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete surengtos tarptautinės konferencijos metu „Germanistik für den Beruf“ (VU 2018) diskutavę darbdaviai ir verslo atstovai konstatavo, kad vokiečių kalbos mokėjimas padeda sėkmingai plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietijos smulkiuoju ir vidutinio dydžio verslu.
Be to „Lietuva 2030“: sumanios (veiklios, solidarios, besimokančios) visuomenės prioritetu Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iškelta atviro, kūrybingo ir atsakingo žmogaus vizija, kurios siekiama per sumanios, t. y. veiklios, solidarios ir nuolat besimokančios visuomenės kryptį (LT 2030, 7–8). Visuomenės narių solidarumas pasiekiamas per humanistinį ir humanitarinį ugdymą. Solidari visuomenė – tai tokia visuomenė, kurios nariai suvokia savo tautinę tapatybę ir geba harmoningai derinti pilietinę ir kultūrinę savivoką su atvirumu kitoms kultūroms ir kultūrų dialogui. Humaniškumas, lygios galimybės, tautinės tapatybės ir atvirumo kultūrų dialogui dermė, bendradarbiavimas, kūrybiškumas, saviraiška, atvirumas naujovėms ir atsakingumas, kaip vertybiniai principai, įtvirtinti ir „Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje“ (VŠS 2014). Šioms ir panašioms vertybinėms nuostatoms ugdyti būtinas kelių užsienio kalbų mokymasis.
Užsienio kalbų mokėjimo ir tarpkultūrinės kompetencijos svarbą patvirtina EBPO suformuluotos ugdymo strateginės gairės. Gebėjimai veiksmingai naudotis įrankiais (pvz., kalba) sąveikaujant su aplinka ir sąveikauti heterogeninėse grupėse su įvairių kultūrų atstovais ilgą laiką akcentuoti kaip šiuolaikiniame pasaulyje itin svarbūs gebėjimai (OECD 2005, 5), o pastaruoju metu vykdant projektą „Education 2030 Learning Framework“ iškeltas poreikis gebėti spręsti konfliktus ir dilemas (OECD 2018, 5).
Baltijos šalių vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų konferencijos metu vykusi podiumo diskusija tema „Per vokiečių kalbą į pasaulį“, kurioje savo požiūrius išsakė Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos profesūra, mokytojai ir studentai, dar kartą pabrėžė bent dvi užsienio kalbas mokančių žmonių trūkumą ir atkreipė visų dėmesį į antrosios (šiuo atveju vokiečių) kalbos mokėjimo svarbą ir naudą žmogui kaip asmenybei ir Europos Sąjungos bei pasaulio piliečiui.
Tenka apgailestauti, tačiau Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per mažai dėmesio skiria užsienio kalbų mokymui. Nepaisant ilgus metus besitęsiančių diskusijų, Europos Tarybos ir kitų Europos Sąjungos institucijų rekomendacijos lieka tik žodžiais nacionalinių dokumentų paraštėse. Belieka tik retoriškai paklausti: ar Lietuvai svarbus dviem užsienio kalbomis komunikuojantis jaunas žmogus?
