Didžiulė Arabijos dykuma kadaise buvo vešli ir žalia

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda. 

Neseni tyrimai rodo, kad vadinamasis Tuščiasis kvartalas, didžiulė Arabijos pusiasalio dykuma, egzistuoja mažiausiai 11 mln. metų, todėl tai yra viena didžiausių biogeografinių kliūčių Žemėje. Jos buvimas apribojo ankstyvųjų žmonių ir gyvūnų išplitimą tarp Afrikos ir Eurazijos. 

Tačiau naujame žurnalo „Nature“ paskelbtame tyrime sakoma, kad Tuščiasis kvartalas, arabiškai Rub al Khali, 8 mln. metų buvo vešlus ir žalias. Vienu metu prieš 9 tūkstančius metų ten būta ežero, 42 metrų gylio ir 1100 kvadratinių kilometrų ploto. Pasak tarptautinės komandos, dėl palankių sąlygų vietovė buvo apžėlusi pievomis ir savanomis, žmonės ir gyvūnai galėjo migruoti, kol sausra nesugrįžo.  

Teksaso universiteto Džeksono geomokslų mokyklos doktorantas Abdallah Zaki sakė, kad šiame darbe ypač pabrėžiama, jog ten būta ežero, labiausiai suklestėjusio prieš 8 tūkst. metų, o taip pat upių ir vandens suformuoto didelio slėnio.   

Pasak Australijos Grifito universiteto profesoriaus Michaelo Petraglios, ežero ir upių kraštovaizdis bei pievos ir savanos prisidėjo prie medžiotojų rankiotojų grupių išplitimo ten, kur dabar plyti nederlinga dykuma. „Tai patvirtina gausūs archeologiniai įrodymai Tuščiajame kvartale ir palei jo senovinio ežero ir upių tinklus“, – sakė profesorius. 

Pasak jo, prieš 6 tūkst. metų Tuščiajame kvartale smarkiai sumažėjo kritulių, susikūrusios sausringos sąlygos privertė populiacijas persikelti į svetingesnę aplinką ir pakeisti klajoklišką gyvenimo būdą. 

Tyrimo autoriai teigia, kad iškastiniai įrodymai iš vėlyvojo mioceno eros rodo, kad kai kuriais laikotarpiais ten būta „nuo vandens priklausomos faunos (pavyzdžiui, krokodilų, arklinių, begemotų ir straublinių), juos palaikė upės ir ežerai, kurių šiandieniniame sausringame kraštovaizdyje beveik nėra“.