6 liepos, 2024
ELTA

Ekspertai apie regiono valstybių planus kurti „dronų sieną“: su Rusija besiribojančių NATO šalių gynyba turi būti stiprinama

Vertindamas Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ir Norvegijos planus kurti „dronų sieną“, Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Veiko Kommusaar sako, kad nėra vieno sprendimo, kaip pasipriešinti Rusijos keliamai grėsmei pasienyje. Anot jo, kartu su kaimyninėmis šalimis svarbu pasitelkti visus sprendimus ir stiprinti sienų gynybą.

Tuo metu Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas pažymi – pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kokius konkrečius uždavinius kurdamos „dronų sieną“ kels valstybės. Tačiau, anot jo, šis sprendimas gali būti pažangus dėl įvairių priežasčių – sienos stebėjimo nepertraukiamumo, mažesnės klaidos tikimybės, galimybės atlikti gerokai didesnės apimties stebėjimus ir kt.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) gegužės mėnesį informavo, kad „dronų siena“, pasitelkiant bepiločius orlaivius, suteiktų galimybę visą išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, nuo Norvegijos iki Lenkijos, saugoti iš oro nuolatiniu režimu. 

V. Kommusaar: svarbiausias tikslas – geriau nei šiandien suprasti situaciją pasienyje

V. Kommusaar Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistei Mónicai Redondo pirmiausia pabrėžė, kad kaip ir kiekviena šalia Rusijos esanti valstybė narė, Estija stiprina savo gynybą ir stebėjimo sistemas, perka geresnes technologijas.

„Išsiaiškinome, kad dalis sienos nėra gerai stebima ir kad dronai mums galėtų labai padėti. Taip pat žinome apie bepiločių orlaivių keliamą grėsmę, nes gali būti lengva juos paimti, nuskristi į kitą šalį ir rinkti informaciją. Pasienyje turime problemų ir su kontrabanda, sulaikome dronus su narkotikais ir kitomis nelegaliomis prekėmis“, – sakė V. Kommusaar.

„Svarbiausia – grėsmės, su kuriomis susiduriame. Kasdien stebime tam tikrą veiklą mūsų pasienyje, ji gali būti neteisėta arba teisėta, tačiau matome, kaip Rusija gali mus destabilizuoti“, – pridūrė jis. 

V. Kommusaar akcentavo, kad siekiant spręsti įvardytas problemas ir buvo prieita prie „dronų sienos“ idėjos. Estija, anot jo, jau turi konkrečių planų, kaip tokia siena turėtų būti statoma.

„Dėl karo Ukrainoje pradėjome mokytis, kaip dronai veikia. Sužinojome apie kai kurias priemones, kuriomis galėtume pasinaudoti. Galvojame apie dronus, kurie skraidytų tiesiai tarp kontaktinių taškų. Tam nereikia radijo ryšio“, – sakė jis. 

„Svarbiausias tikslas – geriau nei šiandien suprasti situaciją pasienyje. Tai susiję ne tik su pasienio zona, bet ir su ypatingos svarbos infrastruktūra ar oro uostais, jei ten kyla grėsmė“, – pridūrė Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jis pabrėžė, kad būtinos geresnės priemonės – geresnė įranga, stebėjimo sistemos, spręsti kylančias problemas. 

„Nėra vieno sprendimo, kaip pasienyje pasipriešinti Rusijos keliamai grėsmei. Kartu su kaimyninėmis šalimis reikia sujungti visus sprendimus. Mūsų sienų gynyba turi būti stiprinama“, – pažymėjo V. Kommusaar. 

Savo ruožtu VRM pažymi, kad „dronų sienos“ koncepcinis pasiūlymas šiuo metu yra diskusijų stadijoje.

„Tai dar nėra konkretus planas“, – sakė VRM Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Miglė Angelou. 

„Jis atspindi bendras šalių pastangas didinti išorės sienų saugumą ir stiprinti bendradarbiavimą. Taip pat kiekviena šalis, įskaitant Lietuvą, atskirai stiprina savo dronų pajėgumus.“, – pridūrė ji. 

V. Sabaliauskas: galima padaryti daug, tačiau priklausys, kokie bus tikslai

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius V. Sabaliauskas sako, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kokius konkrečius uždavinius, statydamos „dronų sieną“, kels valstybės. Tačiau šis sprendimas gali būti pažangus dėl keleto priežasčių, pažymi jis.

„Jis gali užtikrinti sienos stebėjimo nepertraukiamumą, taip pat mažesnę klaidos tikimybę, pasitelkiant įvairias technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą. Dronuose įmontuojamos kameros gali pastebėti įvairius judančius objektus geriau negu žmogaus akis, su jais taip pat galima apdoroti kur kas didesnį duomenų kiekį. Kitas dalykas, įdiegus sistemas su tuo pačiu žmonių skaičiumi galima atlikti gerokai didesnės apimties stebėjimą“, – sako V. Sabaliauskas. 

„Matyt, į „dronų sieną“ reikia žiūrėti kaip į galimybę efektyviau panaudoti mūsų žmogiškuosius resursus, kurie rūpinasi valstybės sienos apsauga – kad su tiek pat žmonių, tiek pat energijos būtų galima stebėti gerokai kokybiškiau. (…). Galima padaryti daug, tačiau priklausys, kokia bus ambicija ir kokie bus tikslai“, – priduria jis.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius taip pat pažymi, kad sienos stebėjimas svarbus ne tik norint kontroliuoti įstatymų pažeidimus – kontrabandos ar galbūt nelegalių migrantų srautus, – bet ir siekiant stebėti kitas galimas provokacijas ir žinoti, kas vyksta. 

Jis tai pat atkreipia dėmesį, kad dronai gali būtų naudojami ne tik sienai stebėti. 

„Lietuvos įmonės kuria ir vysto dronų technologijas, kurios yra skirtos ne tik stebėti, bet ir atpažinti bei neutralizuoti kitus dronus. Tokios technologijos jau yra kuriamos ir artimiausiu metu, tikimės, galės būti taikomos. Taigi, dronų panaudojimas gali būti labai platus“, – teigia specialistas. 

Didžiausias lūkestis – atviras dialogas su Lietuvos verslais 

Anot V. Sabaliausko, didžiausias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos lūkestis šiuo metu yra Lietuvos ekspertų ir gamintojų įtraukimas į pirmą etapą – kai dar tik planuojama, kaip „dronų siena“ turėtų atrodyti. 

„Tai svarbu tam, kad būtų galima įsivertinti, kokios yra techninės galimybės, ambicijos, kad sprendimai maksimaliai atlieptų ne tik šiandieną, bet ir rytojų, būtų diegiamos pačios moderniausios technologijos. Taip pat reikia užtikrinti greitą, efektyvų sistemų aptarnavimą, kad Lietuvoje būtų specialistų, kurie galėtų padėti. Be to, svarbu numatyti ir mokymus, nes naujos sistemos reikalauja naujų kompetencijų“, – sako jis. 

„Tai mūsų, Lietuvos verslo, lūkestis – kad vyktų atviras dialogas, kaip padaryti, kad ta sistema geriausiai veiktų, būtų kuo šiuolaikiškesnė, efektyvesnė, taip pat kad už ją valstybė nepermokėtų. Be to, kadangi „dronų siena“ yra susijusi su Lietuvos saugumu, kad į šį projektą būtų maksimaliai įtraukti Lietuvos gamintojai ir mūsų vystomi produktai galėtų padėti apginti tiek Lietuvos, tiek visos projektuojamos sienos kilometrus“, – priduria pašnekovas. 

Vis dėlto, jis taip pat pažymi, kad kol kas „dronų sienos“ projekto įgyvendinimas su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija derintas nebuvo.

Gegužės mėnesį Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ir Norvegijos vidaus reikalų ministrai susitiko aptarti saugumo situacijos prie savo išorinių sienų, daugiausia dėmesio skirdami grėsmėms, kurias kelia Rusija ir Baltarusija. Susitikimo metu buvo pristatyta ir idėja kurti „dronų sieną“, kuri leistų sustiprinti stebėjimą iš oro palei visą sieną su Rusija ir Baltarusija, nuo Norvegijos iki Lenkijos. 

Tuomet vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad „dronų siena“ būtų reikšmingas bendro regioninio atsparumo užtikrinimo elementas.

„Visas regionas susiduria su panašiomis, Rusijos ir Baltarusijos koordinuotomis grėsmėmis – migracijos instrumentalizavimu, kibernetinėmis atakomis, dezinformacija, kritinės infrastruktūros sabotažu ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Todėl ir pastangos didinti atsparumą ir pasirengimą atremti šias grėsmes turi būti bendros. Pirmiausia, turime galvoti apie gyventojų evakuaciją regioniniu mastu, taip pat apie ES išorės sienos apsaugojimą dronais“, – teigė ji.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Milvokyje vykstančiame Respublikonų partijos suvažiavime Donaldas Trumpas pirmadienį oficialiai tapo kandidatu į JAV prezidentus. Kaip paskelbė ceremonijai vadovavęs JAV Kongreso […]

15 liepos, 2024

Mintimis apie Panevėžio regiono ir Panevėžio rajono galimybes įgyvendinant Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją dalijasi Panevėžio regiono tarybos pirmininko pavaduotojas, […]

15 liepos, 2024

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolio prieš jo varžovą respublikoną Donaldą Trumpą pabrėžė „būtinybę sumažinti temperatūrą mūsų politikoje“ ir paragino […]

14 liepos, 2024

Po šeštadienį įvykdyto pasikėsinimo į buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą keliami klausimai dėl Slaptosios tarnybos veiksmų per rinkimų kampanijos renginį, […]

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys. ELTA / Orestas Gurevičius
14 liepos, 2024

Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui įteiktas Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – „Garbės legiono“ ordinas. Kaip skelbiama Lietuvos […]

12 liepos, 2024

Antrai kadencijai prisiekęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad per pastaruosius penkerius metus pavyko nuveikti daug. Visgi, šalies vadovas savo kalboje […]

11 liepos, 2024

Ketvirtadienį Seimas vienbalsiai pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotiems kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei […]

11 liepos, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Seimo narys Jonas Pinskus ir jo žmona, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Europos parlamento […]

11 liepos, 2024

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad Baltarusijos režimas yra pasiryžęs grobti Lietuvos piliečius, skelbia portalas „15min.lt“. „Mums […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
11 liepos, 2024

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus […]

10 liepos, 2024

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė simboliškai išlydėjo Lietuvos olimpinę rinktinę į Paryžiaus vasaros olimpines […]

10 liepos, 2024

Trečiadienį NATO šalys susitarė pasakyti galutinėje jų viršūnių susitikimo Vašingtone deklaracijoje, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę, sakė keli […]

10 liepos, 2024

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias […]

Rusijos raketų smūgis Ukrainai: žuvo 31 žmogus, dar daugiau nei 100 buvo sužeista / EPA-ELTA nuotr.
10 liepos, 2024

Trečiadienį Vyriausybė nutarė skirti 1 mln. eurų Kyjivo „Ochmatdyt“ ligoninės atstatymui. Kaip skelbia Vyriausybė, Vaikų ligoninė smarkiai nukentėjo per Rusijos […]

J. Stoltenbergas, EPA-ELTA nuotr.
10 liepos, 2024

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, […]

Indijos premjeras N. Modis pareiškė V. Putinui, kad „karas negali išspręsti problemų“ / EPA-ELTA nuotr.
10 liepos, 2024

Indijos premjeras Narendra Modis antradienį Maskvoje pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad taika yra „labai svarbi“, o „karas negali išspręsti […]

9 liepos, 2024

Po mestų kaltinimų dėl mobingo savivaldybės darbuotojams, iš Skuodo vicemerės pareigų traukiasi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Audronė Pitrėnienė, […]

Rusijos raketų smūgis Ukrainai: žuvo 31 žmogus, dar daugiau nei 100 buvo sužeista / EPA-ELTA nuotr.
8 liepos, 2024

Pirmadienį, liepos 8 d., per didelio masto Rusijos ataką prieš Ukrainą žuvo 31 žmogus, o dar daugiau nei 100 buvo […]

8 liepos, 2024

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) jungiasi prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano buriamos frakcijos Europos Parlamente „Patriotai už Europą“. […]

Ukraina ir Lenkija pasirašė saugumo susitarimą / EPA-ELTA nuotr.
8 liepos, 2024

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Jiedu tai padarė per Ukrainos lyderio […]