ES leido Bulgarijai įsivesti eurą
Trečiadienį ES uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, o tai reiškia, kad ji taps 21-ąja bendros valiutos zonos nare.
Europos Komisija pareiškė, kad Bulgarija įvykdė griežtus kriterijus, „kuriais siekiama užtikrinti, kad šalis yra pasirengusi pradėti naudoti eurą ir kad jos ekonomika yra pakankamai pasirengusi tai padaryti“.
Teigiamą nuomonę išsakė ir Europos Centrinis Bankas, pagyręs Bulgarijos „didžiulį pasiryžimą atlikti reikiamus pakeitimus“.
Tačiau šalies siekis įsivesti eurą sukėlė daugelio bulgarų nepasitenkinimą, protestus ir neseniai atliktus tyrimus, kurie parodė, kad beveik pusė apklaustųjų prieštarauja valiutos įvedimui, bijodami skaudžių ekonominių pasekmių.
„Jei Bulgarija prisijungs prie euro zonos, tai bus tarsi įlipimas į “Titaniką”, – neseniai vykusio protesto, kuriame raginta pasilikti šalies valiutą levą, metu AFP sakė Nikolajus Ivanovas, buvęs aukštas pareigūnas.
Bulgarijos kelias į euro zoną buvo sudėtingas: šalis kentėjo nuo politinių neramumų, per trejus metus surengė septynias rinkimus, kurių paskutiniai vyko 2024 m. spalio mėn.
ES vykdomojo organo pritarimas buvo gautas praėjus 18 metų nuo Bulgarijos įstojimo į sąjungą.
„Sveikiname, Bulgarija!“ – sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Euro dėka Bulgarijos ekonomika taps stipresnė, padidės prekyba su euro zonos partneriais, tiesioginės užsienio investicijos, prieiga prie finansavimo, atsiras daugiau kokybiškų darbo vietų ir išaugs realios pajamos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
6,4 milijono gyventojų turinti Bulgarija yra skurdžiausia ES šalis, tačiau keletą metų ruošė savo ekonomiką prisijungti prie euro zonos.
Bulgarija vis dar turi gauti ES finansų ministrų pritarimą, kuris, kaip tikimasi, bus suteiktas liepos mėnesį, prieš oficialiai įvedant eurą.
„Šiandienos ataskaita yra istorinis momentas Bulgarijai, euro zonai ir Europos Sąjungai“, – sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.
„Žinoma, euras yra daugiau nei valiuta. Bulgarijai šių metų pradžioje tapus visateise Šengeno zonos nare, šiandien ji dar labiau priartėjo prie Europos širdies“, – pridūrė ES ekonomikos komisaras.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rosenas Želiaskovas pažymėjo, kad trečiadienį ES duotas žalias šviesos signalas Balkanų šaliai įsivesti eurą kitais metais patvirtino jos pažangą.
„Išskirtinė diena. Dar vienas žingsnis į priekį Bulgarijos kelyje į eurą… Tai yra daugelio metų reformų, įsipareigojimų ir suartėjimo su mūsų Europos partneriais rezultatas“, – rašė ministras pirmininkas tinkle „X“.
Ankstesni nesėkmingi bandymai
Kai 2002 m. sausio 1 d. buvo išleisti pirmieji euro banknotai ir monetos, bendros valiutos zoną sudarė tik 12 šalių, tarp jų Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija ir Ispanija.
Palaipsniui šis skaičius išaugo iki 20, 2007 m. prisijungus Slovėnijai, 2008 m. – Kiprui ir Maltai, 2009 m. – Slovakijai, 2011 m. – Estijai, 2014 m. – Latvijai, o 2015 m. – Lietuvai.
Kroatija iki šiol buvo paskutinė eurą įsivedusi šalis, prie euro zonos šalių klubo prisijungusi 2023 m.
Bulgarija norėjo priimti šią valiutą anksčiau, tačiau pastaraisiais metais Briuselis nuolat teigdavo, kad jos infliacija yra per didelė, jog atitiktų būtinuosius reikalavimus.
Norėdamos prisijungti prie bendros valiutos zonos, valstybės narės turi įrodyti, kad jų ekonomika priartėjo prie kitų euro zonos šalių ekonomikų ir kad jos geba kontroliuoti savo finansus.
Pavyzdžiui, šalys turi įrodyti, kad infliacija nėra nekontroliuojama ir neviršija 1,5 procentinio punkto trijų geriausių ES šalių rodiklio.
Praėjusiais metais Bulgarija atitiko visus euro įsivedimo kriterijus, išskyrus infliaciją.
Vidutinis infliacijos lygis Bulgarijoje per 12 mėnesių iki 2025 m. balandžio mėn. buvo 2,7 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei nustatyta referencinė vertė.
