8 rugsėjo, 2026

ES leis Ukrainai dalį 90 mlrd. eurų paskolos skirti „Patriot“ raketoms: Ukraina prašo partnerių skubios pagalbos

Europos Sąjungos valstybės narės susitarė sudaryti Ukrainai galimybę dalį 90 mlrd. eurų vertės ES paskolos panaudoti JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“ reikalingoms raketoms ir kitai įrangai įsigyti. Sprendimas priimtas tuo metu, kai Ukrainai itin trūksta oro gynybos perėmėjų, o Rusija intensyvina raketų ir dronų smūgius šalies miestams bei kritinei infrastruktūrai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė palankiai vertinanti ES šalių susitarimą dėl išimties, leidžiančios Ukrainai dalį paskolos lėšų skirti svarbiausioms „Patriot“ sistemų reikmėms. Pasak jos, tai leis panaudoti dar 3,2 mlrd. eurų paskolos išmoką Ukrainos oro gynybai stiprinti.

ES paskolos taisyklės iš esmės numato, kad karinei paramai skirtos lėšos būtų naudojamos Europos gynybos pramonės produkcijai. Tačiau dėl kritinio „Patriot“ perėmimo raketų poreikio Ukraina gavo galimybę dalį lėšų panaudoti JAV gamybos sistemoms.

Ukraina prašo 300 „Patriot“ raketų iš partnerių atsargų

Šiuo metu didžiausia problema – ne tik finansavimas, bet ir laikas. Ukraina jau sudaro sutartis dėl maždaug 1 000 „Patriot“ raketų įsigijimo, tačiau didžioji dalis jų bus pristatyta tik ateinančiais metais.

Todėl Kyjivas partnerių prašo skubiai perduoti raketų iš jų turimų karinių atsargų. Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Chmara nurodė, kad šaliai šiuo metu reikia apie 300 „Patriot“ perėmimo raketų.

Ukraina siūlo tokį mechanizmą: partneriai dabar perduotų turimas raketas, o vėliau jos būtų kompensuojamos naujai pagamintomis raketomis pagal jau sudarytas sutartis.

Be „Patriot“ raketų Ukraina prašo apie 500 „oras–oras“ raketų, galinčių būti naudojamų prieš sparnuotąsias raketas, nešiojamųjų oro gynybos sistemų ir maždaug 2 mlrd. JAV dolerių dronams įsigyti.

Vokietija perduos papildomų „Patriot“ raketų

Prie Ukrainos oro gynybos stiprinimo prisideda ir Vokietija. Šios šalies gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad iš Bundesvero atsargų Ukrainai bus perduotos papildomos PAC-2 „Patriot“ perėmimo raketos.

Tikslaus perduodamų raketų skaičiaus Berlynas kol kas nepaskelbė. B. Pistorius taip pat paragino kitas Ukrainą remiančias šalis patikrinti savo atsargas ir įvertinti galimybę perduoti Ukrainai šiuo metu turimas oro gynybos raketas.

Vokietija kartu didins „oras–oras“ raketų tiekimą ir toliau perduos Ukrainai „IRIS-T“ oro gynybos sistemas bei jų valdomas raketas.

Pasak B. Pistoriaus, artėjant žiemai ypač svarbu pasiruošti galimam Rusijos smūgių energetikos ir kitai kritinei infrastruktūrai sustiprėjimui.

Jungtinė Karalystė oro gynybai skiria 100 mln. svarų

Naują paramos paketą Ukrainai paskelbė ir Jungtinė Karalystė. Londonas skirs 100 mln. svarų, arba maždaug 116 mln. eurų, Ukrainos oro gynybai stiprinti prieš žiemą.

Į paketą bus įtrauktos ir „Patriot“ raketos. Britų valdžia teigia, kad naujoji parama skirta padėti Ukrainai pasirengti galimai intensyvesnei Rusijos oro kampanijai šaltuoju metų laiku.

Šie sprendimai buvo paskelbti Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, vadinamos Ramšteino formatu, susitikimo metu. Jame dalyvauja apie 50 Ukrainą remiančių valstybių.

Kodėl „Patriot“ raketos Ukrainai tokios svarbios?

„Patriot“ oro gynybos sistemos Ukrainai ypač svarbios dėl jų gebėjimo kovoti su balistinėmis raketomis. Būtent šios raketos yra viena sudėtingiausių grėsmių Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

Ukrainos oro gynybos sistema vienu metu turi susidoroti su skirtingomis grėsmėmis – sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, įvairių tipų dronais, o pastaruoju metu vis dažniau ir reaktyviniais atakos dronais.

Todėl Kyjivui reikia kelių lygių oro gynybos: nuo palyginti nebrangių priemonių prieš didelius dronų kiekius iki pažangių sistemų, galinčių perimti balistines raketas.

Ukraina siekia pati gaminti „Patriot“ raketas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią vasarą paskelbė, kad Ukraina gaus licenciją gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas. Toks sprendimas būtų reikšmingas ne tik dėl pačių raketų gamybos, bet ir dėl galimybės ilgainiui sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo sąjungininkų turimų atsargų.

Tačiau licencija savaime nereiškia, kad Ukrainoje raketos bus pradėtos gaminti jau artimiausiais mėnesiais. Reikalingos gamybos linijos, technologijų perdavimas, tiekimo grandinės, specialistai ir kiti pramoniniai pajėgumai. Be to, Ukrainoje kuriama gamybos infrastruktūra neišvengiamai susidurtų su Rusijos smūgių rizika.

Todėl „Patriot“ raketų gamyba Ukrainoje galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu, tačiau šiuo metu ji negali pakeisti skubaus raketų tiekimo iš sąjungininkų atsargų. Šiandien pagrindinis Kyjivo prašymas partneriams yra perduoti raketas dabar, o naujos gamybos raketomis jas kompensuoti vėliau.

JAV ir Ukraina taip pat tęsia diskusijas dėl licencijos praktinio įgyvendinimo. Skelbta, kad Vašingtonas yra pasirengęs suteikti Ukrainai teisę gaminti „Patriot“ raketas, tačiau tokio susitarimo įgyvendinimas yra sudėtingas technologinis ir pramoninis procesas.

Europa didina ne tik ginklų tiekimą, bet ir gamybą

Vokietijos sprendimas tiekti papildomas PAC-2 raketas kartu su planuojamais didesniais „IRIS-T“ raketų užsakymais rodo platesnę tendenciją – Ukrainos rėmėjai vis daugiau dėmesio skiria ne vien turimų karinių atsargų perdavimui, bet ir naujų ginklų gamybai.

Vokietija nurodė, kad Ukraina planuoja užsakyti kelis tūkstančius papildomų „IRIS-T“ valdomų raketų, kurios būtų finansuojamos iš ES gynybos paskolos. Tai reiškia, kad ES finansinė parama tampa ne tik priemone įsigyti ginkluotę, bet ir būdu didinti Europos bei Ukrainos gynybos pramonės gamybos apimtis.

Ukraina prašo milijardų dronams

Oro gynyba nėra vienintelė Ukrainos problema. J. Chmara teigė, kad bendras šalies gynybos finansavimo trūkumas siekia apie 23 mlrd. eurų.

Ukraina taip pat prašo apie 2 mlrd. JAV dolerių dronams. Pasak ministro, dešimtys Ukrainos įmonių kuria pigesnes priemones, skirtas naujos kartos atakos dronams neutralizuoti, o kai kurios jų jau bandomos realiomis kovos sąlygomis.

Kyjivas ragina partnerius finansinius sprendimus priimti kuo greičiau, kad nauja parama būtų juntama jau šią žiemą. Ukraina taip pat pabrėžia, kad gynybos finansavimo poreikis išliks ir 2027 metais.

Rusijos smūgiai stiprina oro gynybos poreikį

Nauji Europos sprendimai priimami po dar vienos didelės Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rugsėjo 8-osios naktį Rusija surengė vieną didesnių pastarojo laikotarpio smūgių Kyjivui – buvo panaudoti dronai ir raketos. Ukrainos institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės, buvo sužeistųjų.

Ukraina skelbia perėmusi didžiąją dalį paleistų dronų ir sparnuotųjų raketų, tačiau balistinių raketų grėsmė išlieka itin sudėtinga. Būtent todėl „Patriot“ raketų trūkumas tampa viena svarbiausių Ukrainos oro gynybos problemų.

Rusija tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiria Ukrainos energetikos, transporto, uostų ir kitai kritinei infrastruktūrai. Artėjant žiemai Kyjivas siekia užtikrinti, kad turėtų pakankamai oro gynybos priemonių apsaugoti energetikos objektus ir gyventojus.

„Patriot“ raketų trūkumas tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos klausimų

Šiuo metu susidaro paradoksali situacija: Ukraina jau yra sudariusi sutartis dėl didelio kiekio „Patriot“ raketų, tačiau jų gamyba ir pristatymas užtrunka. Tuo pat metu Rusijos raketų ir dronų atakos vyksta dabar.

Todėl artimiausio laikotarpio poreikis – partnerių turimos atsargos. Vidutinės trukmės sprendimas – naujų raketų gamyba Europoje ir JAV. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbi gali tapti ir Ukrainai suteikta galimybė pačiai gaminti „Patriot“ raketas.

ES sprendimas leisti dalį 90 mlrd. eurų paskolos panaudoti „Patriot“ sistemoms reikalingoms priemonėms įsigyti yra vienas iš atsakų į šią problemą. Tačiau vien finansavimo nepakaks – Ukrainai reikia ir gamybos pajėgumų, ir raketų iš sąjungininkų atsargų, ir greito jų pristatymo.

Ukrainos oro gynybos stiprinimas yra svarbus ne tik kariniu, bet ir humanitariniu bei ekonominiu požiūriu. Oro gynybos sistemos saugo ne tik karinius objektus – nuo jų priklauso energetikos infrastruktūros, miestų, pramonės, transporto ir milijonų gyventojų saugumas. Artėjant žiemai šis klausimas tampa dar aktualesnis.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


12 spalio, 2026

Pirmadienis, spalio 12-oji, pradeda naują darbo savaitę. Gyventojams verta atkreipti dėmesį į permainingus orus, degalų kainas ir artėjančio šildymo sezono […]

10 spalio, 2026

Planuojant veiksmus galimos karinės grėsmės atveju, ypatingas dėmesys skiriamas Klaipėdai, kuri esant pavojui susidurtų su dvejopu iššūkiu – reikėtų ne […]

10 spalio, 2026

Patvirtinta, kad per Rusijos ataką prieš Zaporižią valdomosiomis aviacinėmis bombomis žuvo 12 žmonių, tarp jų – trys vaikai, socialiniame tinkle […]

9 spalio, 2026

Ketvirtadienio naktį ir rytą Lietuvos pasieniečiai bei policijos pareigūnai perėmė devynis iš Baltarusijos oro balionais skraidintus kontrabandinių cigarečių krovinius. Iš […]

9 spalio, 2026

Spalio 9 dieną Kalvarijoje oficialiai atidarytas naujas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pastatų ir […]

9 spalio, 2026

Spalio 9-oji, penktadienis, žymi aktyvaus rudens savaitgalio pradžią. Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyventojų laukia kultūros renginiai, koncertai, parodos, mugės ir […]

8 spalio, 2026

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis […]

8 spalio, 2026

Šiandien Lietuvoje dar bus neįprastai šilta – vietomis oras sušils iki 22 laipsnių. Tačiau tai jau paskutinė šiltesnė savaitės diena […]

7 spalio, 2026

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Bario pilyje dalyvavo Bonai Sforcai skirto memorialinio bareljefo atidengimo […]

7 spalio, 2026

Trečiadienis, spalio 7-oji, Lietuvoje bus gana šiltas ir daug kur saulėtas. Gyventojams svarbi žinia dėl pigesnių kelionių – nuo penktadienio […]

6 spalio, 2026

2026 metų Nobelio fizikos premija skirta Belgijoje gimusiam amerikiečių fizikui Francisui Halzenui už lemiamą indėlį kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją ir […]

6 spalio, 2026

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Romoje susitiko su Italijos Prezidentu Sergio Mattarella. Susitikimo metu Lietuvos vadovui Italijos Prezidentas įteikė […]

6 spalio, 2026

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimui netekusiu galios. Šiuo straipsniu šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti […]

6 spalio, 2026

Antradienis, spalio 6-oji, Lietuvoje bus gana šiltas, tačiau vietomis palis ir sustiprės vėjas. Vairuotojams verta atkreipti dėmesį į policijos vykdomą […]

5 spalio, 2026

Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, pagerbti pedagogai, kurių darbai ir iniciatyvos prisideda prie Lietuvos švietimo kaitos. Šiemet Metų mokytojų premijos […]

5 spalio, 2026

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo naudojant veiklos išlaidoms skirtas […]

Vitalijus Mitrofanovas
5 spalio, 2026

Prokuratūrai į teismą perdavus Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo „čekiukų“ baudžiamąją bylą, politikas sako nesijaučiantis kaltas dėl minėtoje byloje jam […]

5 spalio, 2026

Vadinamosiose savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ bylose teismai priėmė skirtingus sprendimus. Buvę Radviliškio ir Telšių rajonų savivaldybių tarybų nariai Gabrielius Verdingas, […]

5 spalio, 2026

Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete rugsėjį įvyko neskelbtas susitikimas, kuriame dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortūnatas Dirginčius, Lietuvos […]

5 spalio, 2026

Pirmadienį, spalio 5-ąją, Lietuvoje minima Tarptautinė mokytojų diena. Prasideda nauja darbo savaitė, o gyventojams aktualu pasiruošti vėsesniems rudens orams, stebėti […]

Regionų naujienos