8 rugsėjo, 2026

ES leis Ukrainai dalį 90 mlrd. eurų paskolos skirti „Patriot“ raketoms: Ukraina prašo partnerių skubios pagalbos

Europos Sąjungos valstybės narės susitarė sudaryti Ukrainai galimybę dalį 90 mlrd. eurų vertės ES paskolos panaudoti JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“ reikalingoms raketoms ir kitai įrangai įsigyti. Sprendimas priimtas tuo metu, kai Ukrainai itin trūksta oro gynybos perėmėjų, o Rusija intensyvina raketų ir dronų smūgius šalies miestams bei kritinei infrastruktūrai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė palankiai vertinanti ES šalių susitarimą dėl išimties, leidžiančios Ukrainai dalį paskolos lėšų skirti svarbiausioms „Patriot“ sistemų reikmėms. Pasak jos, tai leis panaudoti dar 3,2 mlrd. eurų paskolos išmoką Ukrainos oro gynybai stiprinti.

ES paskolos taisyklės iš esmės numato, kad karinei paramai skirtos lėšos būtų naudojamos Europos gynybos pramonės produkcijai. Tačiau dėl kritinio „Patriot“ perėmimo raketų poreikio Ukraina gavo galimybę dalį lėšų panaudoti JAV gamybos sistemoms.

Ukraina prašo 300 „Patriot“ raketų iš partnerių atsargų

Šiuo metu didžiausia problema – ne tik finansavimas, bet ir laikas. Ukraina jau sudaro sutartis dėl maždaug 1 000 „Patriot“ raketų įsigijimo, tačiau didžioji dalis jų bus pristatyta tik ateinančiais metais.

Todėl Kyjivas partnerių prašo skubiai perduoti raketų iš jų turimų karinių atsargų. Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Chmara nurodė, kad šaliai šiuo metu reikia apie 300 „Patriot“ perėmimo raketų.

Ukraina siūlo tokį mechanizmą: partneriai dabar perduotų turimas raketas, o vėliau jos būtų kompensuojamos naujai pagamintomis raketomis pagal jau sudarytas sutartis.

Be „Patriot“ raketų Ukraina prašo apie 500 „oras–oras“ raketų, galinčių būti naudojamų prieš sparnuotąsias raketas, nešiojamųjų oro gynybos sistemų ir maždaug 2 mlrd. JAV dolerių dronams įsigyti.

Vokietija perduos papildomų „Patriot“ raketų

Prie Ukrainos oro gynybos stiprinimo prisideda ir Vokietija. Šios šalies gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad iš Bundesvero atsargų Ukrainai bus perduotos papildomos PAC-2 „Patriot“ perėmimo raketos.

Tikslaus perduodamų raketų skaičiaus Berlynas kol kas nepaskelbė. B. Pistorius taip pat paragino kitas Ukrainą remiančias šalis patikrinti savo atsargas ir įvertinti galimybę perduoti Ukrainai šiuo metu turimas oro gynybos raketas.

Vokietija kartu didins „oras–oras“ raketų tiekimą ir toliau perduos Ukrainai „IRIS-T“ oro gynybos sistemas bei jų valdomas raketas.

Pasak B. Pistoriaus, artėjant žiemai ypač svarbu pasiruošti galimam Rusijos smūgių energetikos ir kitai kritinei infrastruktūrai sustiprėjimui.

Jungtinė Karalystė oro gynybai skiria 100 mln. svarų

Naują paramos paketą Ukrainai paskelbė ir Jungtinė Karalystė. Londonas skirs 100 mln. svarų, arba maždaug 116 mln. eurų, Ukrainos oro gynybai stiprinti prieš žiemą.

Į paketą bus įtrauktos ir „Patriot“ raketos. Britų valdžia teigia, kad naujoji parama skirta padėti Ukrainai pasirengti galimai intensyvesnei Rusijos oro kampanijai šaltuoju metų laiku.

Šie sprendimai buvo paskelbti Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, vadinamos Ramšteino formatu, susitikimo metu. Jame dalyvauja apie 50 Ukrainą remiančių valstybių.

Kodėl „Patriot“ raketos Ukrainai tokios svarbios?

„Patriot“ oro gynybos sistemos Ukrainai ypač svarbios dėl jų gebėjimo kovoti su balistinėmis raketomis. Būtent šios raketos yra viena sudėtingiausių grėsmių Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

Ukrainos oro gynybos sistema vienu metu turi susidoroti su skirtingomis grėsmėmis – sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, įvairių tipų dronais, o pastaruoju metu vis dažniau ir reaktyviniais atakos dronais.

Todėl Kyjivui reikia kelių lygių oro gynybos: nuo palyginti nebrangių priemonių prieš didelius dronų kiekius iki pažangių sistemų, galinčių perimti balistines raketas.

Ukraina siekia pati gaminti „Patriot“ raketas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią vasarą paskelbė, kad Ukraina gaus licenciją gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas. Toks sprendimas būtų reikšmingas ne tik dėl pačių raketų gamybos, bet ir dėl galimybės ilgainiui sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo sąjungininkų turimų atsargų.

Tačiau licencija savaime nereiškia, kad Ukrainoje raketos bus pradėtos gaminti jau artimiausiais mėnesiais. Reikalingos gamybos linijos, technologijų perdavimas, tiekimo grandinės, specialistai ir kiti pramoniniai pajėgumai. Be to, Ukrainoje kuriama gamybos infrastruktūra neišvengiamai susidurtų su Rusijos smūgių rizika.

Todėl „Patriot“ raketų gamyba Ukrainoje galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu, tačiau šiuo metu ji negali pakeisti skubaus raketų tiekimo iš sąjungininkų atsargų. Šiandien pagrindinis Kyjivo prašymas partneriams yra perduoti raketas dabar, o naujos gamybos raketomis jas kompensuoti vėliau.

JAV ir Ukraina taip pat tęsia diskusijas dėl licencijos praktinio įgyvendinimo. Skelbta, kad Vašingtonas yra pasirengęs suteikti Ukrainai teisę gaminti „Patriot“ raketas, tačiau tokio susitarimo įgyvendinimas yra sudėtingas technologinis ir pramoninis procesas.

Europa didina ne tik ginklų tiekimą, bet ir gamybą

Vokietijos sprendimas tiekti papildomas PAC-2 raketas kartu su planuojamais didesniais „IRIS-T“ raketų užsakymais rodo platesnę tendenciją – Ukrainos rėmėjai vis daugiau dėmesio skiria ne vien turimų karinių atsargų perdavimui, bet ir naujų ginklų gamybai.

Vokietija nurodė, kad Ukraina planuoja užsakyti kelis tūkstančius papildomų „IRIS-T“ valdomų raketų, kurios būtų finansuojamos iš ES gynybos paskolos. Tai reiškia, kad ES finansinė parama tampa ne tik priemone įsigyti ginkluotę, bet ir būdu didinti Europos bei Ukrainos gynybos pramonės gamybos apimtis.

Ukraina prašo milijardų dronams

Oro gynyba nėra vienintelė Ukrainos problema. J. Chmara teigė, kad bendras šalies gynybos finansavimo trūkumas siekia apie 23 mlrd. eurų.

Ukraina taip pat prašo apie 2 mlrd. JAV dolerių dronams. Pasak ministro, dešimtys Ukrainos įmonių kuria pigesnes priemones, skirtas naujos kartos atakos dronams neutralizuoti, o kai kurios jų jau bandomos realiomis kovos sąlygomis.

Kyjivas ragina partnerius finansinius sprendimus priimti kuo greičiau, kad nauja parama būtų juntama jau šią žiemą. Ukraina taip pat pabrėžia, kad gynybos finansavimo poreikis išliks ir 2027 metais.

Rusijos smūgiai stiprina oro gynybos poreikį

Nauji Europos sprendimai priimami po dar vienos didelės Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rugsėjo 8-osios naktį Rusija surengė vieną didesnių pastarojo laikotarpio smūgių Kyjivui – buvo panaudoti dronai ir raketos. Ukrainos institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės, buvo sužeistųjų.

Ukraina skelbia perėmusi didžiąją dalį paleistų dronų ir sparnuotųjų raketų, tačiau balistinių raketų grėsmė išlieka itin sudėtinga. Būtent todėl „Patriot“ raketų trūkumas tampa viena svarbiausių Ukrainos oro gynybos problemų.

Rusija tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiria Ukrainos energetikos, transporto, uostų ir kitai kritinei infrastruktūrai. Artėjant žiemai Kyjivas siekia užtikrinti, kad turėtų pakankamai oro gynybos priemonių apsaugoti energetikos objektus ir gyventojus.

„Patriot“ raketų trūkumas tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos klausimų

Šiuo metu susidaro paradoksali situacija: Ukraina jau yra sudariusi sutartis dėl didelio kiekio „Patriot“ raketų, tačiau jų gamyba ir pristatymas užtrunka. Tuo pat metu Rusijos raketų ir dronų atakos vyksta dabar.

Todėl artimiausio laikotarpio poreikis – partnerių turimos atsargos. Vidutinės trukmės sprendimas – naujų raketų gamyba Europoje ir JAV. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbi gali tapti ir Ukrainai suteikta galimybė pačiai gaminti „Patriot“ raketas.

ES sprendimas leisti dalį 90 mlrd. eurų paskolos panaudoti „Patriot“ sistemoms reikalingoms priemonėms įsigyti yra vienas iš atsakų į šią problemą. Tačiau vien finansavimo nepakaks – Ukrainai reikia ir gamybos pajėgumų, ir raketų iš sąjungininkų atsargų, ir greito jų pristatymo.

Ukrainos oro gynybos stiprinimas yra svarbus ne tik kariniu, bet ir humanitariniu bei ekonominiu požiūriu. Oro gynybos sistemos saugo ne tik karinius objektus – nuo jų priklauso energetikos infrastruktūros, miestų, pramonės, transporto ir milijonų gyventojų saugumas. Artėjant žiemai šis klausimas tampa dar aktualesnis.


20 lapkričio, 2026

Lenkija penktadienį, lapkričio 20 dieną, pranešė apie į jos oro erdvę įskridusius Rusijos objektus – dvi raketas ir reaktyviniu varikliu […]

Mindaugas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
20 lapkričio, 2026

Lietuvos etnografinio regiono pavadinimas Suvalkija gali tapti istorija. Seime svarstoma iniciatyva vietoj dabar oficialiai vartojamo dvigubo pavadinimo „Suvalkija (Sūduva)“ įteisinti […]

20 lapkričio, 2026

12 savivaldybių tarybų narių atlygino „čekiukų“ bylose padarytą žalą Birštono, Kalvarijos, Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybėms, tačiau neteko teisės dirbti. […]

19 lapkričio, 2026

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nebegali taikstytis su, jų teigimu, ilgus metus ignoruojamomis problemomis. Ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, prie Seimo susirinkę […]

19 lapkričio, 2026

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris ketvirtadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas neatmeta galimybės suteikti Ukrainai saugumo garantijas, panašias į NATO […]

19 lapkričio, 2026

Lietuva žengė istorinį žingsnį geležinkelių modernizavimo srityje – baigta pagrindinės šalies geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacija. Įgyvendinus 457 mln. eurų vertės […]

19 lapkričio, 2026

Palangos viešojo tualeto Meilės alėjoje remontas, kurio kaina siekė 587 tūkst. eurų ir sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, sulaukė dar vieno […]

19 lapkričio, 2026

Ketvirtadienį, lapkričio 19-ąją, Lietuvoje vyraus debesuoti ir drėgni orai. Nors didesnės šilumos tikėtis neverta, diena bus kupina progų prasmingai praleisti […]

18 lapkričio, 2026

Po trečiadienį vykusio susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene mokytojai neslėpė nusivylimo, kad konkrečių sprendimų dėl jų […]

18 lapkričio, 2026

Trečiadienį, lapkričio 18-ąją, Lietuvoje išliks vėsūs ir drėgni orai. Kai kur rytą gali pablogėti matomumas dėl rūko, o dieną daugelyje […]

17 lapkričio, 2026

Latvijoje vėlyvą antradienio vakarą patvirtinta antroji ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama vyriausybė, pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Naujosios vyriausybės sudėtis […]

17 lapkričio, 2026

Nuo 2027 metų pradžios vienuolikos valstybinių aerodromų žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms. Nors žemė ir toliau liktų valstybės nuosavybė, sprendimus […]

17 lapkričio, 2026

„Čekiukų“ baudžiamosiose bylose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus dar 7 buvusiems ir esamiems Jonavos, Akmenės, Lazdijų ir Kaišiadorių rajonų […]

17 lapkričio, 2026

Antradienį, lapkričio 17-ąją, Lietuvoje numatomi debesuoti ir lietingi orai. Dienos planus gali tekti derinti prie kritulių, tačiau ši diena primena […]

16 lapkričio, 2026

Radviliškio gyventojai nuo gruodžio 1-osios nebegalės gyvai kreiptis į Valstybinės ligonių kasos (VLK) padalinį savo mieste. Tai – ne vienintelis […]

16 lapkričio, 2026

Pabradėje, Generolo Silvestro Žukausko poligone, pirmadienį iškilmingai sutikti naujos JAV karių rotacijos kariai. Į Lietuvą atvyko du Jungtinių Amerikos Valstijų […]

16 lapkričio, 2026

Lapkričio 16 dieną Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungai pradėjus nacionalinį streiką, dalyje šalies mokyklų keičiasi įprasta ugdymo proceso tvarka. Švietimo, mokslo […]

16 lapkričio, 2026

Vilniaus rajono Bukiškio pagrindinės mokyklos perpildymo problema sulaukė naujo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažado. Ministrė Raminta Popovienė pareiškė, kad […]

16 lapkričio, 2026

Pirmadienį, lapkričio 16-ąją, prasideda nauja darbo savaitė. Po savaitgalio į kasdienį ritmą grįžtantys gyventojai gali rasti ir progų prasmingai praleisti […]

15 lapkričio, 2026

Estija uždarys visus automobilių transporto sienos kirtimo punktus su Rusija, pareiškusi turinti akivaizdžių įrodymų, kad Rusijos karinė žvalgyba nurodė surengti […]

Regionų naujienos