22 kovo, 2021
Lietuvos statistikos departamentas

Europą sukrėtė 580 tūkst. mirčių perviršis: Lietuva – tarp juodosios statistikos lyderių

Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis.

Tarnybos teigimu, nuo praėjusių metų kovo iki gruodžio Europos Sąjungoje buvo užregistruota 580 tūkst. daugiau mirčių nei tuo pačiu laikotarpiu 2016–2020 metais.

Su pandemija siejamo perteklinio mirtingumo pradžia – 2020 m. pavasaris.

Per pirmosios pandemijos bangos piką Europos Sąjungos šalyse buvo užfiksuotas 25 proc. didesnis mirtingumas nei ankstesniais metais.

Vėliau, gegužės–liepos mėnesiais, perteklinis mirtingumas sumažėjo, o rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai kuriose šalyse prasidėjus antrajai pandemijos bangai, vėl išaugo.

Eurostatas skelbia, kad rugpjūtį ir rugsėjį perteklinis mirtingumas Europoje buvo 8 proc., spalį padidėjo iki 18 proc., o didžiausias buvo lapkritį – 41 proc.

Gruodį mirčių perviršis Europos Sąjungoje buvo sumažėjęs iki 30 proc.

Eurostato duomenimis, nors perteklinis mirtingumas buvo matomas beveik visus metus, protrūkių pikas ir intensyvumas įvairiose šalyse vis dėlto skyrėsi.

Lietuva patenka tarp šalių, kur perteklinis mirčių skaičius dažną mėnesį buvo didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Blogiausia padėtis Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Europos šalių, buvo praėjusį gruodį.

Eurostatas skelbia, kad pagal mirčių perteklių tuomet Lietuva buvo trečia (77,5 proc.) ir ją lenkė tik Slovėnija (78,6 proc.) bei Lichtenšteinas (109,5 proc.).

Sausį dėl įvairių priežasčių mūsų šalyje buvo užregistruotas 26,3 proc. didesnis mirtingumas nei ankstesniais metais. Bet tuomet Lietuvą jau lenkė ne tik Slovėnija (26,9 proc.), bet ir Latvija (29 proc.).

Blogiausia padėtis sausį buvo Slovakijoje, kurioje tą mėnesį buvo užfiksuota 76,7 proc. daugiau mirčių nei ankstesniais metais, taip pat Portugalijoje (59,3 proc.) ir Čekijoje (53,3 proc.).

Nors lapkritį Lietuvoje mirčių perviršis jau siekė 39 proc., palyginti su kitomis valstybėmis, jis irgi nebuvo pats didžiausias. Tuo metu blogesnė padėtis buvo Lenkijoje (96,9 proc.), Bulgarijoje (94,3 proc.) ir Slovėnijoje (88,7 proc.).

Pernai spalį blogiausia situacija buvo Čekijoje, kur papildomų mirčių užregistruota 52,7 proc. Lietuvoje tada jų buvo 6,1 proc. daugiau nei įprastai.

Beje, pastaruoju metu su nauju koronaviruso infekcijos proveržiu susiduriančioje Estijoje pernai spalį perteklinis mirtingumas siekė 1,7 proc., Latvijoje – 2,4 proc., o Švedijoje mirčių buvo užregistruojama netgi 3,3 proc. mažiau nei prieš pandemiją.

Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu Švedijoje buvo užregistruojama daugiau mirčių nei ankstesniais metais: balandį – 38,3 proc., gegužę – 23,9 proc., birželį – 10,6 proc.

Tačiau liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį Švedijoje jau buvo užregistruojama mažiau mirčių nei tuo pat metu 2016–2020 metais.

Gerokai laisviau nei kitos ES šalys per visą pandemiją kvėpavo ir Norvegija. Didžiausias mirčių perteklius joje užregistruotas pernai rugsėjį ir siekė 4,8 proc. Tuo metu gruodį Norvegijoje mirčių buvo 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu, o sausį – 7,4 proc. mažiau.

Pernai balandį blogiausia padėtis buvo Ispanijoje. Tada šioje šalyje perteklinis mirtingumas pasiekė 79,4 proc.  Antroje vietoje buvo Belgija (73,9 proc.), trečioje – Olandija (53,6 proc.).

Kaip rodo Eurostato duomenys, Ispanijoje pernai beveik visus metus buvo matomas perteklinis mirtingumas, tik birželį jis buvo 4 proc. mažesnis nei vidutinis.

Gegužę mirčių Ispanijoje buvo 4,4 proc. daugiau nei vidutiniškai tą patį mėnesį 2016–2020 metais, birželį – 4,1 proc. liepą – 8,4 proc., rugpjūtį – 14 proc., rugsėjį – 17,6 proc., spalį – 25 proc., gruodį – 9,4 proc. Sausį Ispanijoje mirčių perteklius buvo 18 proc.

Pertekliniu mirtingumu vadinamas neįprastas mirtingumo padidėjimas tam tikru laiku tam tikroje populiacijoje.

Eurostatas jį nustato atsižvelgdamas į papildomą mirčių procentą, kurį palygina su atitinkamu ankstesniu  laikotarpiu. 2020 metų mirčių perteklius buvo vertinamas remiantis vidutiniu mėnesio mirčių skaičiumi  2016–2020 metais.

Perteklinis mirtingumo rodiklis gali atskleisti krizės mastą ir leidžia palyginti padėtį skirtingose šalyse. Pernelyg didelio mirtingumo priežastys jose gali būti skirtingos, vis dėlto, pernai ir šiemet užfiksuotas perteklinis mirtingumas neabejotinai siejamas su COVID-19.

Užfiksuotas perteklinis mirtingumas apima ir mirtis dėl COVID-19, kurių priežastis nebuvo teisingai nustatyta arba apie kurias nebuvo pranešta, taip pat – su bendra krize susijusias mirtis, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio sveikatos paslaugų prieinamumo.

Statistikai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl karantino suvaržymų daugelyje šalių per pandemiją buvo mažiau keliaujama, todėl iš dalies galėjo būti išvengta įvairių nelaimingų atsitikimų, kurie turėdavo įtakos ankstesnių metų statistikai.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


5 gegužės, 2021

Kovo 2 – balandžio 2 d. Vidaus reikalų ministerijoje vyko kasmetinis Užsienio lietuvių bendruomenių priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai kitose […]

5 gegužės, 2021

Suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 proc. Pridėjus tuos […]

Prezidentūros nuotr.
3 gegužės, 2021

Oficialios ceremonijos metu, minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines, Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė bendradarbiavimo ir paramos […]

KAM archyvo nuotr.
3 gegužės, 2021

NATO sąjungininkams priėmus sprendimą nuo gegužės 1 d. pradėti karių atitraukimą iš operacijos „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“) Afganistane, Lietuvos […]

3 gegužės, 2021

Botulinas plačiai naudojamas visame pasaulyje – šiandien tai yra dažniausiai atliekama kosmetinė procedūra, dažniausiai naudojama kovojant su senėjimo požymiais ir […]

Kristina Sabaliauskaitė
3 gegužės, 2021

2021 m. laureatės, rašytojos dr. Kristinos Sabaliauskaitės kalba Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonijoje. Jūsų ekscelencijos, gerbiami ponai ir ponios, leiskite kreiptis […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
3 gegužės, 2021

1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Lietuvos Respublikos Seimas, taip […]

30 balandžio, 2021

Ištisus keturis sunkių dializių metus Laima Kuckailienė (45 m.) laukė ir tikėjo, kad vieną dieną nutiks stebuklas. Ir jis nutiko […]

30 balandžio, 2021

Odos plaukelių skutimas, šalinimas vašku, cukrumi, depiliaciniai kremai ir kiti įprasti depiliacijos būdai yra trumpalaikiai, skausmingi ir dirginantys odą. Plaukelių […]

27 balandžio, 2021

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų […]

Iliustracija iš knygelės Laimė yra lapė miško takeliai
27 balandžio, 2021

Liečiamosios, arba taktilinės, knygelės – unikalus rankų darbo kūrinys, padedantis nereginčiam ar kompleksinę negalią turinčiam vaikui pažinti pasaulį. Lietuvos aklųjų […]

COVID-19 vakcinos
26 balandžio, 2021

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei šiandienos vakcinų siuntas ir […]

23 balandžio, 2021

Praėjusią savaitę Lietuva įžengė į juodąjį D scenarijų, kai sergamumas COVID-19 liga viršijo 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 […]

23 balandžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį tęsiant darbo dienas regionuose, šįkart – Telšių, pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Mažeikių rajono Šerkšnėnų […]

23 balandžio, 2021

Šią savaitę vyko pirmasis diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų forumas, kuriame kartu su LR Vyriausybės diasporos politikos, diasporos įtraukimo valstybės […]

Kauno klinikų nuotr.
22 balandžio, 2021

COVID-19 situacija Kauno regione išlieka sudėtinga, todėl nuo rytojaus regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius. Nuo rytojaus 25 papildomos […]

Rausvaziedė ežiuolė
22 balandžio, 2021

Pastebėta ir moksliniais tyrimais pagrįsta, kad visų užkrečiamųjų ligų, epidemijų ar pandemijų atvejais nesuserga arba lengvai serga asmenys su stipria […]

22 balandžio, 2021

Praeitų metų kovo mėnesį Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių […]

22 balandžio, 2021

Seimas ratifikavo 2018 m. liepos 17 d. Tokijuje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą.  […]