Fotografijų parodoje – nekasdieniška Šveicarijos lietuvių kasdienybė
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikia įspūdinga ir informatyvi kilnojamoji fotografijų paroda, skirta mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui – „Lietuvių Šveicarija“. Kelionę po Lietuvą pradėjusi dar 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas tebekeliauja iki šiol.
Užsienyje gyvenantys lietuviai visais laikais telkėsi į bendruomenes, puoselėjo lietuvybę ir teikė pagalbą toli pasilikusiai tėvynei. Mūsų išeivijos pastangos atkurti ir stiprinti Lietuvos valstybę, puoselėti gimtąją kalbą, tradicijas bei skleisti žinią apie lietuvių šviesuolius, nors ir sunkiai skynėsi kelią, tačiau dažniausiai be atsako nelikdavo.
Mažoje bet atkaklioje Šveicarijos lietuvių bendruomenėje bendrai veiklai yra susijungęs 160-ties ten gyvenančių aktyvių lietuvių branduolys. O iš viso šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei du tūkstančiai mūsų tautiečių, įsikūrusių šioje svetingoje kalnų šalyje.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, vos atkeliavusi į Dzūkijos sostinę, akimirksniu pavergė alytiškių širdis. Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių.
Parodos dalyviai: Diana Brunner, Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, Vilma Kinčiūtė-Kern, Rita Meyer, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius, dr. Lijana Tagmann, Laima Jokimaitė-Tikuišienė.
Parodos pristatymo renginyje kalbėjusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen pažėrė jautrių išeivijos gyvenimo faktų, atskleidusių lietuvybės stiprybę, atkaklumą ir gebėjimą per kartų kartas išsaugoti savo savastį Šveicarijos žemėje. Kiekvienoje fotografijoje spindi kuklūs bet nepaprasti lietuvybės stebuklai, kiekviename kadre slypi emocinga istorija. Parodos lankytojų įspūdį sustiprina įamžintų vaizdų aprašymai, kuriuos perskaičius, paroda suspindi vis kitoje šviesoje.
Prie fotografijų kolekcijos atkeliavimo į Dzūkijos sostinę prisidėjo Alytaus kurorto seniūnaitija. Šiltų žodžių parodą sutikdamos negailėjo ir Valė Gibienė – Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja bei Giedrė Bulgakovienė – svetingos J. Kunčino viešosios bibliotekos šeimininkė.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen padovanojo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojams keletą dar 1951 metais pradėto leisti žurnalo – Šveicarijos lietuvių kronikos – numerių. Ji taip pat paskatino bibliotekos lentynose iš naujo atrasti ir perskaityti Šveicarijos lietuvių bendruomenės išleistą knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“. Šioje autorių kolektyvo rašytoje knygoje pateikiama įdomių faktų apie dvylikos Lietuvos rašytojų kelius Šveicarijoje. Vieni iš jų šioje kalnuotoje šalyje atostogavo, kiti keliavo, treti dirbo kaip diplomatai, ketvirti stažavosi ar buvo atvesti į Šveicariją meilės ryšių.
Parodos pristatymo renginys pralėkė kaip viena akimirka. Regis, Jūratė Caspersen galėtų pasakoti neišsemiamas istorijas, ir po kiekvienos jos pasakojimų valandos veikiausiai galėtų gimti vis nauja knyga. Na, o tie, kurie viso to neišgirdo, mielai laukiami J. Kunčino viešosios bibliotekos salėje – fotografijos ir jų istorijos bus atviros lankytojams iki balandžio 23 d.
