G. Šimkus: NT apmokestinimas turi būti ne pagal savivaldybes
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad dabar esanti nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau parametrai yra tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
„Mūsų išeities taškas yra šiek tiek kitas. Mes iš esmės turime pakankamai gerą nekomercinio nekilnojamo turto apmokestinimo sąrangą, bet parametrai yra tokie, kad jis veikia kaip prabangos mokestis. Yra apmokestinama tik itin aukštos kartelės turto vertė, itin dideliu tarifu. (…) Turint omenyje apmokestinamą bazę, tai labai reikšmingas apmokestinimas“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Lietuvos banko siūlymas buvo pragmatiškas, mes turime šią NT sąrangą, reikėtų sukalibruoti parametrus, pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio NT mokestis“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu vertindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo, G. Šimkus tikino, kad pasiūlymą bankas dar įvertins, tačiau lėšos galėtų atitekti savivaldai.
„BFK pirmininkas labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangos tam tikrus patikslinimus, juos pažiūrėsime, įvertinsime, bet (…) „don’t fix what’s not broken“, netaisyk to, kas nesulaužyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„O perskirstymas lėšų galėtų būti savivaldai“, – tikino jis.
Galiausiai G. Šimkus akcentavo, kad NT turi būti apmokestinamas ne pagal savivaldybes, o pagal asmens turimą nekomercinį turtą.
„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad nebūtų apmokestinamas NT pagal savivaldybes, bet, kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas. Tik tokiu būdu užtikrinamas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – pabrėžė jis.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pateiktame Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
M. Lingė pirmadienį pasiūlė sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Jo registruotame siūlyme numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Politikas tikino siūlantis vadovautis Žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervale.
